Su Kristupu. Po 50 metų. Kauno Company

„Aš sakau, kad pirmasis hipis pasaulyje buvo Jėzus Kristus. Ir, pažiūrėkite: jo idėjos sėkmingai gyvuoja jau daugiau nei du tūkstančius metų“, – sako S. Daugirdas iš vilniečių “Gėlių Vaikų“  grupės. Dauguma mūsų, hipiakų kartos atstovų, šios frazės nepamiršome.

Susitikti su Kristupu Petkūnu iš Kauno Company atidėliojau gal tris metus. Bet atkeliavo nušvitimas, jog atidėlioti meeto tiesiog negalima.  Priežastys kelios. Hipiakai – išmirštantys egzemplioriai tiek LT, o ir All Over the World. Beje, tokiu pavadinimu Electric Light Orchestra pavadino savo hitą 1980 metais.

Antra priežastis. Kažkada, dar Romo Kalantos laikais su glūkzauru Virgium Beiša leisdavome laiką prie Dusios ežero. Kartą Virgis sako: reikia nuvažiuoti TEN dabar. Pernai vasarą Rima, Laima, Virgis ir aš taip ir padarėme. Virgiaus ryžtingas pasiūlymas ir pavyzdys mane įkvėpė neatidėlioti susitikimo ir su Kristupu, nes laikas rauna bendraminčius negailestingai. Šį rudenį taip ir padarėme – Vidukas, Kristupas ir aš Kaune, Rotušės aikštės kavinėje apsidalijome prisiminimais ir įžvalgomis.

Su Kristupu. Po 50 metų. Kaunas Rotušės aikštė || Garažų Klipai || 2021

Vidukas bandė susisiekti su Robertu Robke Balandžiu ir jam pavyko. Kai Robertas sužinojo, jog mes po pusvalandžio susitiksime su Kristupu, apgailestavo, jog esantis ne Kaune.

Kai 2019 atsisveikinome su Lionginu Leščinsku, jo dukra perdavė visą tėvo foto archyvą Kristupui, kurį atidžiai peržiūrėjome. Lionginas, tai  Romo Kalantos laikų vyrukas iš senamiesčio, daug prisidėjęs, kad sovietų nepageidaujama muzika rastų vietą Lietuvoje, o Kaune ypač. Tai Aleksandro Džyzos Jegorovo bendražygis, Kauno Company dalyvis.

Kristupas pasirašė labdaros kontraktą su filmo Vakar / Yesterday dokumentinio filmo statytojais (rež. Audrius Juzėnas) ir taip prisidėjo  savo žiniomis ir fotoarchyvu prie filmo būsimos sėkmės. Reikia tikėtis. Filmo premjera numatoma jau šį rudenį.

Beje, Liongino fotoarchyvo taip ir neskaitmenizavau. Nors mintis buvo, bet pokalbiuose išblėso. Gražiai ir tiksliai tokias pagyvenusių jaunuolių situacijas aprašo Kristupo papasakotas anekdotas. Du tokie pagyvenę žaidžia golfą. Vienas smūgiouja į kamuoliuką ir po to draugą klausia: gal matei kur nuskriejo. Tas atsako: mačiau, bet neatsimenu. Sekantį kartą, susitikus su Kristupu, tikiuosi papidysim Compan galerą istorinėmis foto iš Liongino Leščinsko palikimo.

Prisiminėme daug detalių iš tų laikų, kalbėjome apie Ramoną, Rimą Justinavičių, Rimą Piligrimą, Arkadijų Vinokurą, „Gintarėlius“ – Virgį ir Eimį, Joną „Auksinį“, Sašką „Volgogradą“, „Raganius“ ir daugelį kitų.  Apie vieną bendrą pažįstamą, gyvenantį Alytuje, Kristupas paklausė: kas su juo darosi? Nesinori detalizuoti to čia viešai, bet konstatavome, jog sovietukų-putinukų mūsų tarpe absoliuti mažuma ir tai yra gerai. Akmuo neplaukia.

Geltonas pastatas – tai mokykla, kurioje mokėsi Kristupas. Namas dešinėje – jo namai. “Kai namie išgirsdavau skambutį mokykloje – eidavau į pamoką“ , sakė Kristupas. Rotušės aikštė, Kaunas 2021

Apie tai, kaip šiltai publika Aštuntuose rūmuose (Kauno Technologijos Universitetas) 1970 metais priimdavo „Gintarėlių“ su Liutauru Čepracku atliekamos bitliukų „Oh Darling“. Dar klausiau Kristupo, kas Medicinos institute šokių vakarais kartu su „Raganiais“ dainuodavo Bee Gees gabalus Robino Gibo balsu. O teiravausi todėl, jog tą 1971 metų rudens vakarą solisto ant scenos nesimatė ir tai dar labiau intrigavo. Kristupas atsakė, papasakodamas Kaune tada cirkuliavusį anekdotą:  Robinas Gibas susirgo didybės manija ir, išbėgęs į gatvę, pradėjo šaukti: aš Žalnierius Visvaldas, aš Žalnierius Visvaldas. Ta proga verta prisiminti „Raganių“ hitą su Visvaldu Žalnierium  „Kodėl miršta gėlės“

Linkėjimai Kauno gėlių vaikams! Iki naujų susitikimų.