Glūkas No 36 – 2017

liepos 6, 2017

Filmas “Glūkas 36. 2017” || Garažų Klipai 2017 || Filmino:: Laima, Donatas, Agnė, Dzilbus

Ar oras gali būti kliūtimi susitikti kartą metuose? Tokį klausimą gavo kone kiekvienas. Virgis Lepeška atsakė apibendrindinta visų nuomone: aš čia atvažiavau ne saulės voniose maudytis, o susitikti su draugais. “Sunku būtų paneigti” – atsakytų a.a. Juozas “Bunka” Petraitis. Kas norėjo – tas atvyko. Vasariškas oras Lietuvoje retas svečiais, tačiau Glūke saulė, + 20 C, vanduo ežere ne toks kaip Seišelių salose bet maudynėms tinkamas.

Nekalbant apie tuos, kurie čia jau 36 metai iš eilės, dar atvyko Stasys Kerėža (vilnietis iš Alytaus Madrido) – didysis keliauninkas dviračiu, išmaišęs kone visą Europą ir gabalėlį Azijos, Vytas “San Simnas” Stanevičius (vilnietis iš Simno) su WV Beetl’u. Viduko Onutė, trumpam grįžusi iš Vokietijos, čia surado krūvą žemuogių. Vytas Dumbliauskas, mūsų politologas, pradžiugino prisiminimais iš 1975 metų. Jis ekspromtu padainavo keletą to laikmečio gabaliukų. Tą įsimintiną naktį iš šeštadienio į sekmadienį, glūkzauro Virgiaus ir Rimos anūkas Mykolas repavo savo kūrinius ir tai buvo netikėtumo bomba visiems. Agnė, mūsų kiečiausia vokalistė, šventė savo gimtadienį kažkur kitur, bet Dzilbus su Rasa jos nepamiršo ir pasveikino ją čia, prie Glūko jos pačios ne kartą atliktu gabaliuku. Šekspyras, nors buvo pasamdytas koncertuoti kitame Lietuvos geotaške, jau apie 5 valandą po pietų, Laimutė – jo sesė, jį teleportavo čia. Tai įrodymu grįstas poelgis, jog, jei tikrai nori, visad randi būdą pabūti su bendraminčiais. Ir atvirkščiai: galima rasti 101 priežastį kaip to nedaryti. Albertas atliko visą savo songų rečitalį, dar įnešė daug šurmulio savo šekspyriška dvasia ir pastabiais komentais.

Dalis atvykusių atvažiavo su vaikais, kiti ir su anūkais. Trys kartos kartu. Kas gali būti gražiau ir mieliau? Rekomenduojame.

Skambino ir perdavė šiltus linkėjimus maestro Alvydas A. Jegelevičius. Agnė Jonkutė, atrodo, paežerės stoginėje pradėjo realizuoti savo naujausią meno kūrinį. Beje, Agnė atvažiavo čia su Aliaskos malamutu, kurį pasaugoti paprašė seneliai. Nepilnametei vokiečių aviganei, brunetei Fiji, tai teikė tam tikrų privalumų, nes didysis rogių šuo tapo jos žaidimų kompanjonu. Įvertinimo negavo pagal draugių rekomendacijas, Laimos iškeptas netikras zuikis, kuris neatsargiai buvo paliktas ant turistinio stalelio ir pateko į keturkojės brunetės skrandį. Algis “Vatikanas” Vaitkevičius žavėjo savo arbata, kurią gėrėm 3 kartus per dieną. Aptariant aktualijas, pokalbiai, su Algiu, su Donatu ar glūkzauru Virgium buvo turiningi, prisodrinti netikėtais požiūrių rakursais.

Viktoras su Jule vaišino pačių kepta skaniausia Baltijos arealo duona ir nepamiršo atvežti Viktoro sugautą lydeką, įdarytą tik jiems patiems žinomais ingredientais ir todėl nepaprastai skanią.
Su šeimomis atvyko dvi ledi: Ilona ir Rasa – jos čia nuo 1981 metų. Tada joms buvo 5 metai. Pavyzdys jaunimui kaip puoselėti tradicijas.

Lietuvos londonietis Kapitonas nepagavo nei vienos žuvies, nes vėjas pūtė ne iš tos pusės, tačiau voveraičių pririnko pakankamą kiekį, kurio užteko visai bendrijai paragauti.
36-tas susibūrimas sutapo su Jimo Morrisono mirties 46-tomis metinėmis. Ta proga Didžiojo Rokmuzikos Sprogimo 1968 – 1974 atgarsius užtikrintai transliavo Donato Bang & Olufsen audio stebuklas, deja, akumuliatorius energija nebegalinė. Rytą Jimį transliavome jau per Kapitono planšetę.

Pokalbiai variavo nuo slavų genčių euroazijoje kilmės iki Verygos ekspermentinės antialkoholinės kampanijos ir svarstymų apie atostogas Seišelių salose, kurios gali pretenduoti į top lygį. Dar apie socializmą, kurio taip geidžia lūzeriai ir nagrinėjome naujausių undergraudinių knygų recenzijas.
Pažiūrėję Garažų Klipų sukurtą filmuką, virtualiai bendrausime su tais, kurie dėl objektyvių priežasčių atvykti negalėjo. Čia sudėjome viską, ką būtina parodyti. Tai susitikimo akimirkos, multimedija. Pastaroje filmo dalyje parodome visus atlikėjus po 20-30 sekundžių (kad labai neįkirėti).
Kaip teigia daugiamečiai stebėjimai, vasara prasideda po Glūko. Geros vasaros linkime visiems!!

Fotogalera “Glūkas 36. 2017


Kas ir kaip brangina Romo Kalantos atminimą

gegužės 15, 2017

Nuo atmintinų įvykių Kaune praėjo 45 metai, vos ne pusė amžiaus. Mums – benraamžiams ir bendraminčiams, tai svarbi data ir verčia permąstyti vertybes, vardan kurių Romas paaukojo savo gyvybę. Romas Kalanta, Ronaldas Reiganas, Sąjūdis, visi jie, tik skirtingais būdais, išmontavo sovietinę santvarką ir tai yra svarbiausia.

Prisimename Romą Kalantą Alytuje ir Kaune || Garažų Klipai 2017


Alytuje GRUPELĖ piliečių, branginančių Romo Kalantos atminimą, susirinko Kurorte prie namo, kur Romas Kalanta gyveno iki 10 metų amžiaus. Į Romo laidotuves 1972 matais susirinko TŪKSTANTINĖS MINIOS. Gal tauta jau apsiprato su LAISVE? Visas renginys praėjo su derama pagarba Romui Kalantai. Kalbas lydėjo panelių grupės live! atliekamos dainos. Rimo Buroko eilės ypatingai derėjo prie pasisakančiųjų kalbų.  Įdomi detalė: tie, kurie čia viešai kalbėjo apie Romą, jo nepažinojo ir nedalyvavo 1972 metų įvykiuose arba ir gimę nebuvo. O tie, kurie pažinojo Romą ir  kurie visas tris dienas aktyviai dalyvavo gegužės įvykiuose, dar  gavę bananų nuo milicininkų, o antrą dieną ir nuo Panenunės desantininkų, vėliau tampyti KGB, stovėjo GRUPELĖJE piliečių ir karpė ausimis. Aišku, tai nesumenkino renginio svarbos ir gylio. LT kariai saliutavo šūviais iš M16, Romą Kalantą pagerbė tylos minute.

Mitinge sužinojome, jog čia, pušyne, šalia namo, kur vaikystę leido Laisvės Šauklys, ateityje (tik kurioje ateityje, gal kai išmirs Romo bendraamžiai?) bus įrengtas skverelis, kuriame bus galima išgirsti brazdinančius gitaromis bitlus ir The Doors, Gintarėlius ir Kertukus. To žiauriai trūko šiandien.

Ekskursas į praeitį. Apie 1960 metus, šalia Jurgio, Algio ir Vyto Kunčinų namo, prie vaiknamių,  ant pievukės futbolą žaisdavo dešimtmečiai: Algimantas“Liuba“ Eidukevičius, Juozas Aleksierius, Gintautas „Dzilbus“ Unguraitis, Ričardas „Žakas“ Žukauskas, Vytautas „Smilius“ Kunčinas. Jaunesnieji: Romas Kalanta, „Paškė“,  Jonas Eidukevičius atidžiai stebėjo gatvių rungtynes ir,  kai kamuolys nuo netikslaus smūgio perlėkdavo J.Basanavičiaus gatvę ir atsidurdavo jau Dailidkės pusėje, jie su džiaugsmu bėgdavo iš paskos, jį surasdavo ir  ir grąžindavo į aikštelę. Tik taip jie turėjo progą prisiliesti prie Futbolo Kamuolio.

Kaune, hipių laikais Romas Kalanta nebuvo toks matomas, kaip centro Company hipiakai, bet juos visus vienijo Woodstockas ir Monterėjus, Jimi Hendrix ir  Janis Joplin. Ši muzika nešė laisvės dvelksmą į mūsų protus ir širdis. Romas tai išgyveno jautriai ir įvyko tai kas įvyko. Bent mūsų karta Romo neužmirš niekada.

Minėjime Kaune dalyvavo Rimvydas „Vidukas“ Aglinskas, padarė keletą foto, pafilmavo ir apie tai papasakojo.

RIMVYDAS AGLINSKAS

Renginys, kuris  vyksta kiekvieną pavasarį Kaune, vadinamas laisvo miesto laisvų žmonių koncertu ir sutampa Romo Kalantos 45-ių mirties metinių paminėjimu. Šiemet susirinko nemažai –  daugiausiai tų laikų žmonės – seni hipeicai, menininkai, profesoriai, šiaip kauniečiai, jaunimas. Daug senai matytų veidų, tik ne visad juos prisimeni, bet tvirtai žinai: tai jie, iš tų – atmintinų 1972-jų. Malonu bent žvilgsniais persimesti.

Kauno mero pavaduotojas pasveikino susirinkusiuosius, priminė, jog kertinis renginio tikslas, tai laisvė, padėjo gėlių ant R. Kalantos suoliuko. Po to mūsų hipių vardu kalbėjo  profesorius Mažeika. Pabrėžė, jog už laisvę reikia kovoti nuolat ir būti budriais. Prasidėjo koncertas. Buvo 5 grupės, keli pavieniai muzikantai, dar savo dainas atliko muzikantas čekas, dalyvavęs 1968 metais Prahos pavasaryje. Skambėjo Bobo Dilano, bitlų dainos. Buvo prisimintas ir paminėtas mūsų šviesuolis Leonidas Donskis, paleistos jo tais laikais įdainuotos bitlų dainos. Renginys vyko visą dieną nuo 7 iki 11 val. vakaro. Taigi visą dieną – nuo ryto iki vakaro. Sekmadienį dar vyko mitingas Romainiuose prie Romo Kalantos kapo.

Buvo miela ir įdomu prisiminti ir  pasimatyti su tikrais to laikmečio liudininkais, įvykių dalyviais, paklausyti progresuojančių jaunų grupių muzikos.

Daugiau skaitykite glūkoiduose::

>> Romo Kalantos deglas (kartojama)
>> Diagnozė: gėlių vaikai
>> ”Dėl mano mirties kalta tik santvarka…” – ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS


Glūkzaurai Vidzgiryje

gegužės 13, 2017

Jau 12 metų glūkzaurai turi tradiciją pavasary susitikti Vidzgiryje: ant “Linijos kalno” ar “sustok pasigrožėk No. 2”, “po girininku” ar “po žydais”. Šį kartą susitikimo data sutapo su Alvydo Petkevičiaus dailės parodos atidarymu, todėl minirenginio dalyvių pagausėjo. Iš Kauno atvažiavo Vidukas, iš Vilniaus Šekspyras. Buvo kalbama apie Alvydo Petkevičiaus tapybą, moteris, žvejybą, politiką, teisingą muziką, ragatkių gaminimo istoriją ir taikymo sritį. Šekspyras rado bobaausių. Receptą, kaip juos paruošti ir skanauti, grybų radėjas tautai ir pasauliui  pasakoja trumpame filmuke. Dar vyrukai atrado reliktinį skersinį pamiškėje ir bandė atlikti seriją prisitraukimų. Deja, rankomis nepasiekė, nes per 50 metų skersinis pakilo 3 metrus į viršų. Apie viską papasakos filmukas.

Po to visi nuskubėjo į A. Petkevičiaus parodą, kur sutiko visą krūvą glūkoidų. Apie tai rašėme ir rodėme.

Glūkzaurai Vidzgiryje. 2017 || Garažų klipai pristato 2017


ALVYDO PETKEVIČIAUS tapybos parodos atidarymas įvyko

balandžio 23, 2017

ALVYDO PETKEVIČIAUS tapybos parodos „Post Scriptum“ atidarymas vyko balandžio 19 dieną ir sutapo su dailininko gimtadieniu. Racionalu tokias progas sulieti į vieną datą. Pasigrožėti naujausiais kūriniais ir pasveikinti  dailininką gimtadieniu susirinko draugai, draugės, kolegos, artimieji, vaikystės draugai iš Madrido (nepainioti su Ispanijos sostine), taip pat iš Kauno ir Alytaus ir tolimesnių vietų. Giedrei Bulgakovienei ir jos komandai Alvydo draugai dėkoja už gražią prasmingą progą susitikti nekasdieniškoje aplinkoje.

Surengti tapybos parodą nėra paprasta. Teko būti liudininku ir padėjėju, todėl pradedi suprasti, kaip svarbu eksponuoti paveikslų grupes, kad jie susilietų stilistika ar noru išreikšti tą ar kitą mintį. Ir pavieniai kūriniai turi rasti salėje vietą: Algirdui Maineliui atminti ar kinoteatras „Taika“ turi įsikomponuoti į visumą.

Visas detales apie tapytoją ALVYDĄ PETKEVIČIŲ, parodą ir jos dalyvius rasite FM99 ir Garažų klipų bendrame darbe-filme.

A. Petkevičius. Tapybos paroda 2017 || FM99 ir Garažų Klipai || 2017

Nuoseklų dailininko Alvydo Petkevičiaus ir Liudo Ramanausko (FM99) pokalbį klausykite įrašuose.

>> Tarp kabučių – Tapytojas Alvydas Petkevičius. 1 dalis
>> Tarp kabučių – Tapytojas Alvydas Petkevičius. 2 dalis
>> Tarp kabučių – Tapytojas Alvydas Petkevičius. 3 dalis


Šuolis Graikijoje

gruodžio 14, 2016

baneris-new-year

ŠUOLIS

Vytas Galbuogis su sūnum Domu, Tarzanijos entuziastais, kartu su RopeJumping Lietuva asociacijos ekstremalais šį rudenį lankėsi Zakintos saloje Graikijoje ir šokinėjo nuo uolų į jūrą. Atrodo, kas čia tokio, tačiau, stebint šuolį trumpame filme, pradedi suprasti, jog ryžtis tokiam judesiui ne kiekvienam lemta. Vytas prisipažino, jog jau stovėjo ant šuolio platformos, tačiau paskutinę akimirką nusprendė likusį gyvenimo tarpsnį nugyventi ramiai,  nedarant staigių posūkių. Prisipažinsiu ir aš, kai montavau šuolio sceną – šiurpuliukas nubėgo. Va, taip.

Šuolis Graikijoje || Garažų klipai 2016

KARINĖ ORO BAZĖ

Vytas su komanda, grįžami namo, tiesiog ant Kroatijos- Bosnijos sienos, rado karinę oro pajėgų bazę. Šniukštinėjo ir ieškojo MIG‘ų, bet nerado.

Statyba Željavoje, kodiniu pavadinimu “Objekat 505”, pradėjo 1948 metais ir buvo baigta 1968 metais. Jugoslavams tai kainavo apie 6 milijardus dolerių ir buvo  vienas iš didžiausių ir brangiausių karinių statybos projektų Europoje. Aerodromą po žeme galima lyginti su  nepaskandinamu lėktuvnešiu jūroje, tačiau  NATO be ypatingų pastangų įvedė tvarką Jugoslavijoje 1999 metais, nes iš požemių nepakilo nė vienas jugų lėktuvas. Tai įrodo, jog karo doktrinos, sukurtos žmonių betononėmis smegenimis niekur neveda. Šiandien karo baigtį gali lemti technologinių smegenų turintys vaikinai iš Silicio slėnio Kalifornijoje ir rusų hakeriai.

zeljava_oro-baze