Pirma šio straipsnio dalis: Pirmieji Alytaus melomanai. Kas jie? (vol.1)
LIUKSEMBURGO RADIJAS IR ,,SPIDOLOS“
Oficiali pop muzika jau šeštame-septintajame dešimtmetyje buvo vadinama tarybinės estrados terminu. Jau tada šie estradininkai stengdavosi pamėgdžioti Chicago ar Blood Sweat and Tears, tačiau atliekant B.Gorbulskį ar T.Makačiną tai virsdavo kažkokiu pseudostiliumi, kurį tiksliau gali apibūdinti tik specialistai-muzikologai. Tačiau ši estradinė kultūra buvo svetima daliai Alytaus jaunimo, jam reikėjo Mersey Sound. Apie 1964 m. Liuksemburgo radijas, vėliau Laisvoji Europa pasiekia Lietuvą savo muzikinėmis laidomis. Galingi sovietų radiotrigdžių generatoriai slopina šias stotis, todėl Beatles, Rolling Stones, Hollies, Move, Kinks, Troggs klausyti kartais tekdavo tik įjungus audio-auto-vaizduotę savo smegenyse. Broliai latviai pagamina „Spidolą“. Tai priemonė mobiliai klausyti muzikos, kurios sovietų ideologai ypač nepageidauja. Tai radio imtuvas, paprastai laikomas kairėje rankoje, jo korpusas atremtas į šonkaulius, antena ištraukta iki galo. Čia ir vėl nepralenkiamas Albertas „Kobra“ Sakalnykas su savo „Spidola“, apsuptas būsimų melomanų miesto pliaže, ploščiatkėje, prie „Pušies“ kavinės ar Zimavičienės mūro, karštai diskutuodavo ar Move – Flowers in the Rain dar išsilaikys topuose iki savaitės galo. Liuksemburgo radijas naktį iš sekmadienio į pirmadienį transliuodavo pagal New Musical Express sudarytus hitų reitingus, todėl tokie veikėjai kaip Vincas Kudirka, Gintas Unguraitis pirmadienį į mokyklą ateidavo pavėlavę ir neišsimiegoję, bet pilni naujausios muzikinės informacijos, kuria mielai dalindavosi.
LP KAINOS IR MAINAI
Giminių iš Vakarų siųsta plokštelė apmokestinama 5 rubliais, tačiau vidutinė kaina rinkoje buvo 50 rublių, nepamirškime jog broliškų šalių pilietis uždirbdavo 150 rb per mėnesį, taigi pomėgis brangus. Tarp melomanų vykdavo intensyvūs mainai. Lygiaverčių mainų pavyzdys: Faces – „A Nod is As Good As a Wink to a Blind Horse“ (neatplėštas) keičiamas į švelniai traškančius su truputį nušiurusiais vokais Janis Joplin „Pearl“ + Donovan „Greatest Hits“ + 10 rublių. Vėliau atsiranda viešos neoficialios keityklos, kurios sutraukia minią melomanų – viena svarbiausių Vilniuje prie Valakampių žiedo.
APARATŪRA
Ryga 101, pirmasis sovietijoje latvių gamybos stereo stebuklas. Vėliau – Simfonija su AC 35 kolonėlėmis, Estonija ir buvo pirmieji LP perklausos įrankiai. Skambesys? Lyginant su šiandieniniais AUDIO PHYSIC Scorpio kolonėlių skleidžiamais dažniais, tai buvo tik varganas šnaresys, tačiau tada tai buvo garso atgaminimo viršūnė. Jei klausant Led Zeppelin – Stairway to Heaven nešiurpsta oda ir žemus dažnius nejunti kepenimis, išvada dvejopa: arba bloga aparatūra arba tau reikia klausyti I.Valinskienę. Grotuvų galvutės sverdavo 5-7 gramus, galima suvokti koks tai multipjūklas (čia Igorio terminas) vinilui. Laikai keitėsi, Igoris parsiveža iš Vokietijos Dual, Algirdas Žemaitis iš Detroito Sharp. Dar vėliau pilni supermarketai neaiškios kilmės aparatų (no name), tačiau lygiagrečiai Kaune, Vilniuje atsiranda ir specializuoti audioshopai. Šiandieninius melomanus turėtų dominti Anglijos garažuose gaminami unikalūs aparatai. Pardavę du-tris naudotus automobilius, galėsite mėgautis superkokybišku garsu.
Artėjančių šv. Kalėdų ir Naujų metų proga Alytaus melomanams – senjorams ir jaunesniems linkime sproginėjančių roko purslų jūsų muzonuose, neužsidėti „arklio ausinių“, o klausyti stilių įvairovę, kuri šiandien itin gausi ir ten rasti grynuolių. Neabejojame, jog vienoje tonoje rasite vieną gramą genijų sukurtų hitų …
Trečia šio straipsnio dalis: Pirmieji Alytaus melomanai. Kas jie? (vol.3)
Stebuklingai išlikęs Radio Sweden muzikinės laido rusų kalba spidolinis įrašas
Nors kiek grubokai, bet neblogai. 🙂
PatinkaPatinka
Idomiai rasote. Man, kaip tu laiku nemaciusiam, bet megstanciam tu laiku muzika tikrai idomu. Nesustokite!
PatinkaPatinka
“Gluk“, Sveikuciai. su antra Sv. Kaledu diena! Per kucia gal kas ziurejote tv. laida su Vytautau Kernagiu? Idomus sutapimas. “Aisciai“ buvo ir Vilniuje, ydomu , kurie pirmesni su siuo pavadinimu?… dziugu, kad Glukoidai tokie aktyvus
su pagarba
Styga
PatinkaPatinka
Kernagio “Aisciai“ ?
Tai, rodos, Vilniaus Vienuolio vardo mokykos ansamblis. Vytautas gimes 1951-ais geguzes 19d., tai mokykla baige 69-ais, ar 70-ais. Zinau kad is vidurines buvo ismestas (!) ir baige vakarine. Aisku – grojo ir kopijavo, kaip ir mes, kaip ir daugelis musu kartos – panasia muzika, uz kuria nelabai jau valdzia myledavo… Pirmoji Vytauto daina “Margi sakalai“. Panasu, kad ju “Aisciai“ atsirado veliau.
Sia info veliau patikslinsiu.
Dabar V. K. neatsako i skambucius, ruosiasi reabil. Austrijoje. Duok, Dieve jam sveikatos !
O aplamai – V. K. akustines-aktorines dainos turbut vertingiausios jo kuryboje. Puikus poezijos ismanymas pasirenkant tekstus, itaigus atlikimas, Vilniuje tuo metu skleide tas pacias – demokratijos, taikos ir laisves idejas, kaip ir Beatles’u muzika pasaulyje. Ilga laika V. K. buvo blokuojamas LRT, tuometines spaudos. 1975m. pradejes vadovauti “Vilniaus aidams“ aranzavau ir atlikau su ans. keleta jo dainu: “Ryta vakara“, “Tai as“, “Nereikia karo“ (Vyto ir M. Snaro muzika), dvi jo dainas A. Vienazindzio tekstais – “Pasakyki panytele“ ir “Linksminkimos“, rodos, dar keleta… Zodziu, “Vilniaus aidai“ Vytauto dainoms “pramuse“ uzsklanda 1975m. Veliau, man isejus, A. Kulikauskas tese ta darba arnzuodamas kitas V. K. dainas, kabareto programa ir kita… Tiek trumpai.
Atsiprasau uz (manau nedidelius) netikslumus.
Geros kloties visiems ir daug zalios spalvos siais metais !
Alvydas A. J.
PatinkaPatinka
labai įdomu kai esi negirdejusi senų hitų tėveliu ir senelių jaunystės kurių šias laikai nedaug kur išgisi pėr lietuvišką radija neišgirsi hitų, bet tik pos žvaigždes idomu sužinoti ko nežinai. Manau kad senosios musų žvaigdėsi yra 100 kartų geresnės už dabartines!!!
PatinkaPatinka
Alvydas Ugnei:
Aciu uz komplimenta musu kartai !..
Tada nevaidinom “ant fonogramu“, o grojom ir dainavom gyvai. Tada net klaida buvo vertinga, suvokiant, kad viskas vyksta cia ir dabar – gyvai !..
O tu (musu) laiku muzika galima isgirst muzikologo D.Uzkuraicio sekm. laidose per LR. Jo dipl. darbas Vilniaus koncervatorijoje buvo apie rock’o, big beat’o grupes Lietuvoje (darbo vadovas muzikologas L. Saltenis).
Panasu dipl. darba apie Liet. pop kultura VU apgyne R. Radzevicius, rodos, neprof. kompozitorius, bet gana profesionaliai sukures jau keleta rock’o operu (!), t. t. – “Zuviaganys“ Alytuje, kurioje atlikau tevo-dailides vaidmeni.
O konsultuotis apie musu laiku grupes ir muzika visada galima su Igoriu Riabovu, kuris gerai ismano muz. laikmeciu bruozus ir dirba si darba radijuje. Be to, dar – G. Unguraitis (Dzilbus), S. Kizala (Kefyras) ir kiti…
Dar apie tu laiku muzika… Ji gyva ir siandien. Visam pasauly tikri muzikos fanai ir gurmanai teikia pirmuma musu laiku grupems, ju muzikai, kaip ir jazz’o, folk’o, metal’o, hard’o megejai – lieka istikimi gyvai muzikai !..
Sekmes, Ugne, meniniuose ieskojimuose! Ir – kurybinio dziaugsmo !
Linkejimai Pijui !
Alvydas A. J.
PatinkaPatinka
R. Radzevičius – čia: http://www.skyle.lt/
Turbūt įdomiausia, kas Lietuvoje šiuo metu daroma.
PatinkaPatinka
Kaip gerai parasyta, dabar zinosime ka daryt
PatinkaPatinka