postkultūra, rokas, hipiai, melomanai – nuo 1981
Tęsiame Alytaus temas. Rasos Petkevičienės straipsnio „Gyvenimo manai, filai ir fanai“ komentatoriai užsiminė apie globalizaciją ir kiek ji gali įtakoti Alytų. Globalizacija ir sovietizacija gražiai rimuojasi. Tiesa? Gal yra daugiau panašumų? O gal daugiau skirtumų? Jei globalizacija dabar laikoma kaip neišvengiama pasaulio vystymosi raidos forma, tai sovietizacija jau parodė visą savo išsigimimą. Straipsnio pabaigoje Rasa... Skaityti toliau →
RASA PETKEVIČIENĖ Gal prieš penketą metų Giedrės bibliotekoje man teko išgyventi retrospektyvų „susitikimą“ su Rimu Buroku. Pateikiu Jums spontanišką to įvykio aprašymą. Jis gimė tuoj pat po „susitikimo“, o vakarai „pas Giedrę“ (taip dažnai mes juos vadinam) – išskirtinis reiškinys Alytaus kultūriniame gyvenime, kaip, beje, visa jos pačios ir jos vadovaujamos bibliotekos veikla. Čia tvyro sunkiai... Skaityti toliau →
''Gintai, siunčiu Tau vieną tekstą. Jį rašiau Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui. Gal jis kartais įneš aiškumo, kodėl ir kas mus kartais "bado" Glūkoidų debatuose. Mūsų skirtingos nepažintos patirtys verčia mus atsidurti skirtingose barikadų pusėse. Priedo dar pridedu (dėl autentikos) mūsų šeimos relikviją - Močiutės laišką nuo Laptevų - Rasa'' RASA PETKEVIČIENĖ Nesu aktyvi patriotinių akcijų dalyvė, nebuvau... Skaityti toliau →
RASA PETKEVIČIENĖ Ant plastmasinės neskoningai juodai pilkšvos knygos pakylėlės - „ Vėjas rugiuos“. (Strielkūnas J. Vėjas rugiuos, V.: Vaga, 1971). Šia, mažo formato , kuklia, skaitytojų nualinta ir per stebuklą po senosios bibliotekos potvynių išlikusia knygele, į 2010 metų „Poezijos pavasarį“ sugrįžta poetas Jonas Strielkūnas. Netrukus Jis prabils savo gero bičiulio, nepakeičiamo poetų palydovo, Juozo... Skaityti toliau →
Žmogus ir jo keturkojis, dvisparnis, su pelekais ar tik šliaužti sugebantis draugas – amžina tema. Kokios priežastys verčia žmogų turėti ne žmonių rūšies draugą: meilė, įpročiai, verslas, būtinybė, tarnyba, vienatvė ar dar kas? Ko gero visos išvardintos, tik skirtingą įtaką darančios pasirinkimui. Šunėkai: kambario puošmenos su kaspinėliais ar patikimi kiemo sargai ar atnešantys pašautą antį... Skaityti toliau →
RASA PETKEVIČIENĖ Aną dieną Alytaus Stasio Kudirkos ligoninės bibliotekon užsuko Vilmantė iš Matučio muziejaus pasigodoti kultūros bėdomis. Atnešė asociacijos „Matučio namai“ kreipimąsi į ''geros valios žmogų'': padėti ir prisidėti. Paimu tuos lapus – vieną geltoną, kitą – mažiau. Išėjus Vilmantei, perstatau skaityklėlės baldus. Mažąjį, gražiausią, stalelį skiriu šiems dviems Matučio namų ''atsišaukimams''. Šalia dar pridedu... Skaityti toliau →
RASA PETKEVIČIENĖ Gal prieš penketą metų Giedrės bibliotekoje man teko išgyventi retrospektyvų „susitikimą“ su Rimu Buroku. Pateikiu Jums spontanišką to įvykio aprašymą. Jis gimė tuoj pat po „susitikimo“, o vakarai „pas Giedrę“ (taip dažnai mes juos vadinam) – išskirtinis reiškinys Alytaus kultūriniame gyvenime, kaip, beje, visa jos pačios ir jos vadovaujamos bibliotekos veikla. Čia tvyro sunkiai... Skaityti toliau →
We are we pretend to be, so we must be careful about what we pretend to be“ Kurt Vonnegut, „Mother Night“ Daugiau Rasos Petkevičienės straipsnių: Pamąstymai apie bendrąsias sąvokas Gyvenimo manai, filai ir fanai Rimas Burokas: aš liksiu Jums sutrešę rėmai … RASA PETKEVIČIENĖ Glūkoidų komentarų erdvėje teisinga komentatorė p. Jurga, sustabdžiusi mūsų „begėdišką" diskusiją... Skaityti toliau →
Sparnuota frazė, jog šiandien Alytuje rasti alytiškį yra sunkiau negu Amerikoje indėną, neturėtų žeisti alytiškių. Prasmė kita – ar tikrai šeimininkiškai ir su meile puoselėjamas miestas, ar maximų invazija išspręs automobilių stovėjimo problemas miegamuose rajonuose ir išgražins duobėtas, dulkėtas kai kuriuose miesto rajonuose pusei amžiaus užmirštas gatves. Gal aukščiausios būsto šildymo kainos Lietuvoje, taip pat... Skaityti toliau →
| Sukūrė: Anders Noren
Glūkoidai 