Trys žinutės


 
#1. SAMUELIS TACAS LIETUVOJE

Savo 70-tąjį gimtadienį Samuelis Tacas sutiko savo vaikystės ir jaunystės mieste – Alytuje. Ta proga dar pristatė ir knygą. Šį kartą apie save: gyvenimą Lietuvoje, Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose. Čia jau kelis dešimtmečius gyvena, gelbsti žmones, turinčius įvairiausių kūno  negalių, skausmelių, dieglių, judėjimo problemų ir propoguoja sveiką gyvenseną. Jo gydymo įstaiga įsikūrus pačiame New Jorko centre – Manhatano salos širdyje, prestižiniame Columbus Circus rajone, prie Centrinio parko ir vadinsi – “New York Physical Therapy: Body Tuning by Shmuel Tatz”

Samueliui Tacui 70. Knygos pristatymas II vidurinėje mokykloje || Garažų Klipai 2017

Klasiokas Zenonas Gramackas daug prisidėjo renginį organizuojant. Būtina paminėti, Zenonas už nuopelnus sportui gavo valstybinį apdovanojimą. Sveikiname.

Samuelis Tacas apie 1969 grojo su pirmuoju Aisčių sąstatu, o prieš tai II-je vidurinėje mokykloje grojo su klasiokais Zenonu Gramacku, Petru Verbausku, Algirdu Jasioniu. Gal todėl Samueliui kilo mintis čia ir dabar sugroti tas melodijas, kurias prieš 52 metus girdėjo mokyklos salės sienos. Kaip tarė, taip ir padarė: sėdo prie elektro Jamaha pianino, pasikvietė Dzilbų su akustine Fender gitara ir sugrojo. Seniai mirusio Samuelio klasioko-muzikanto Algio Jasionio žmona net nufilmavo: sako – vaikam nusiųsiu. Mat Samuelis grojo Algio kūrinį, sukurtą tada.

#2. ŠEKSPYRIUKĖ ARBA “TRIO CLAVIOLA“

Jubiliejinis koncertas vyks lapkričio 26 (sekmadienį), 16 val. Arsenale (Valstybiniame vaizduojamojo meno ir dizaino muziejuje). Groja Ugnė Antanavičiūtė  – Alberto ir Janinos dukra.

 

#3. KNYGOS “NERAMŪS KELIAUTOJAI“ PRISTATYMAS

Knygos “Neramūs keliautojai“ pristatymas Kaune  galerijoje 101. Matysite  keletą labai   trumpų  8 mm  kamera   filmuotų  akimirkų  iš  1972.   Tai istorija.

Reklama

Glūkoidų tinklapiui 10 metų. Reziume.

 

Po glūkoidų meeto 2007 Donatui kilo mintis-klausimas: o kodėl neturėti savo tinklapio? WordPress platforma tada (gal ir dabar) buvo pažangiausia pasaulyje, tad glūkoidai ten prieglobstį (free) ir gavo. Pradžioje bandėme surasti ir paskelbti  pirmųjų (1981 – 2006) susitikimų prie Glūko nuotraukas. Būtent nuotraukas, nes video reportažą turėjome tik po 11 metų.  Vytas “Styga“ Palubinskas, jau tada, buvo pažangus vaikinas ir savo Panasonic kamera 1992 padarė pirmąjį judančių paveikslų srautą apie glukoidus, o dar negimusi garažų studija sumontavo ypatingai neprofesionalų, klaikios kokybės, tačiau mielą prisiminti filmuką.

Glūkas 1992. Kamera – Vytautas Styga Palubinskas || Montažas – Dzilbus

Dešimtmečio proga tinklapio vizualizacijas atnaujinome, labiau pritaikėme mobiliems įrenginiams.  Prisipažinkite,  jei jau pramogaujate virtualioje aplinkoje,  kur praleidžiate daugiau laiko:  PC ar telefone?  Pasikeitimas telefonams ir planšetėms: komentarai, top straipsnių sąrašas, autoriai, savaitės foto, archyvai ir kiti tinklapio atributai –  visa tai  rasite MENU paklikinę MOBILIEMS. Naujovė. Mūsų filmukai, reportažai, muzika ir dainos patogiai sugrupuoti ir sudėti vienoje vietoje. Rasite meniu punkte: MŪSŲ FILMOTEKA. Dar daug darbo lieka padaryti, kad viskas rastų savo vietą, o Jūs galėtumėte patogiai naršyti.

Kad Jūs galėtumėte patogiai naršyti ir praėjus 10 metų, kilo pagunda wordpress’e nupirkti planą Premium, kurio kaina metams 86 GBP arba 90 €. Atrastume daug galimybių gerinti tinklapio techninę kokybę ir išvaizdą, nuolatos jį tobulinti.   Gali būti, jog atsirastų pasiturintis sponsorius ir sušelptų visą sumą, bet būtų ženkliai puikiau, jei mes VISI solidariai paaukotume po 1 – 5 (ar kiek kas gali) eurus.  Sąskaita SEB banke: LT16 7044 0600 0193 4572. Gintautas Unguraitis. Su prierašu: parama glūkoidų tinklapiui.

Ką mes rašėm? Temos pačios įvairiausios: Romo Kalantos Kaunas ir Alytus, kuriame gyveno tik šakniniai alytiškiai, melomanijos pradžia ir Aisčių grupė, pokalbiai apie muziką, o apie vestuvinę – įsiplieskė ypač karštos diskusijos (Donatas Juodišius „Apie muziką“ 2008). Renginių pas Giedrę bibliotekoje apžvalgos, kur renkasi meno žmonės save pristatyti ir kitus savo kūryba padžiuginti. Kelionių aprašymai ir filmai: Almantas Bendoraitis – apie Indiją, Vytautas Galbuogis – Kanada, Airija, Vytas Watas Malinauskas – USA, Virginija Balčiuvienė – Tunisas, Dzilbus – pusė Europos ir USA. Čia speciali padėka Virgiui Lepeškai, kelionės sumanytojui ir organizatoriui. Jei ne jis, šešių rašinių ir šešių  filmuką apie nuotykius Amerikoje nebūtų.

Kai tik tautiečiai bando rinkti protingą valdžią (Prezidentą, Seimą ar vietinės reikšmės valdžiažmogius), į tokius rinkimus visad įkalame vinutę, taip išsakydami nuomonę. Taigi apolitiški neesame. Laikomės principo: netapatink Lietuvą su Lietuvos valdžia, o nuomones toleruojame pačias įvairiausias, tačiau  diskutuojame aršiai.

STATISTIKA, SAVIGYRA IR PADĖKOS

Per dešimtmetį mes visi parašėme 468 straipsnius, 2405 komentarus, sukūrėme 128 filmukus, publikavome tūkstantį foto. Fotogalerijose įamžinome miesto muzikantus, melomanus, Kauno hipiakų komūną, Vilniaus alytiškių klubą, Zenono Bulgakovo sausio įvykius.

Už gerybinę veiklą 2015 metais tinklapio adminai  gavo miestiečių dovaną –  keramikės Ilonos Kalibatienės statulėlę “Angelas“.

Tinklpio peržiūrų metuose vidurkis – 45 000, mėnesio – svyravo tarp 3 500 ir 5 000 ir kasdien vidutiniškai – 150.  Nors dešimtmečio proga pasiekti tikslo  – pusės milijono peržiūrų neplanavome, bet skaičius 440 000 yra pakankamas. Žinant, jog esame labai labai maži.

Suprantama, jog Lietuvoje esame labiausia pastebimi. Tai sudaro 96% visų peržiūrų. Antra šalis pagal peržiūras –  Jungtinės Valstijos. Toliau rikiuojasi: Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija, Rusija, Nyderlandai, Airija, Švedija, Lenkija, etc.

Fotoreportažus siuntė Vilniaus alytiškis Eugenijus Vnarauskas, o Vytautas San Simnas Stanevičius net specialiai nuvyko į Liverpulį (“Mūsų piligrimasi Cavern klube“) ir Maltą, kad ten dalyvautų bitliškuose renginiuose ir potyrius įamžintų puikiose fotografijose, kurias vėliau publikuotų glūkoiduose. O kažkada buvo net konkursas, kas padarys geriausią foto. Rinkome ir išrinkome.  Pageidavimas nuotraukoms, Jūsų siunčiamoms mūsų tinklapiui, buvo toks: venkite tik internetinių šiūkšlių, nes tik jūsų orginalios nuotraukėlės (tokios dažnai atsiduria “Savaitės foto“ lange) priduos žavesio glūkoidų tinklapiui. Toks principas taikomas ir tinklapiui: tai, ką MES PATYS nuveikėme, sukūrėme, patyrėme, sumąstėme – rasite glūkoiduose. Tai mūsų dainos, eilėraščiai, knygos, kompaktai, tapyba, pagautos žuvys, muzikiniai pokalbiai, glūkoidų susibūrimai, aplankytos šalys, mintys, komentarai ir amžinas mokymasis korektiškai diskutuoti.

Mūsų korespondentai, parašę staripsnius ar atsiuntę medijos, pateikę idėjas, virtusias kūnu ar kitaip prisidėję: Agnė Dabregaitė, Aidas Unguraitis, Algirdas Žemaitis, Almantas ir Laima Bendoraičiai, Albertas Antanavičius, Aldona Marcinkevičienė, Algirdas Verbauskas, Alvydas A. Jegelevičius, Alvydas Petkevicius, Donatas Juodišius, Edmundas Gegužis, Giedrė Bulgakovienė, Igoris Riabovas,  Janna Riabova, Juozas Muzikevičius, Kristupas Petkūnas, Kęstutis Beiša, Laima Unguraitienė, Laimutis Urbanavičius, Lina Andreikenaitė, Rimvydas Aglinskas, Rasa Juodišienė, Rasa Petkevičienė, Stasys Kerėža, Virgilijus Beiša, Vilmantė Petrusevičienė, Vytautas Galbuogis, Vytautas Palubinskas, Vytautas Pavilonis, Valentinas Stadulis, Vidminas Grabauskas, Vytautas Malinauskas, Vytautas Stanionis, Vytautas Stanevičius, Ugnė Antanavičiūtė, Zenonas Langaitis. Ką jie čia nuveikė, galite surasti kategorijų ir autorių debesėlyje.

Tačiau išskirti (“vertus paminėti“)  keletą autorių privalu. Rasa Petkevičienė savo straipsniuose palietė giluminius žmogaus sielos vingius. Vytautas Pavilonis laiku ir subtiliai rašė apie smegenų plovimą  “Pagaminta Kremliuje“ priemonėmis ir Šveicarijos armiją. Padėka Albertui Šekspyrui Antanavičiui  už nuolatinį, nenutrūkstamą dėmesį, idėjas, pagalbą, rašinius ir dainas. Kitas atvejis. Būdavo – glūkoidams stigdavo minčių, susidaro nemaloni pauzė. Atrodo lyg niekas nevyktų. Juk bileką ar bileko nerašysi, tada vakuumą užpildė Vytautas Galbuogis serija savo patirčių Kanadoje ir Airijoje. Kad daugiau tokių supratingų bendraminčių. Pasirodo yra.  Tai Vytautas San Simnas Stanevičius. Puikūs jo straipsniai apie Alytaus futbolo istoriją pagyvina tinklapį šiais metais. Piligriminė Igorio Riabovo kelionė Britanijoje Jimi Hendrix, Mark Bolan (T.Rex), Kinks ir kitų MŪSŲ grupių pėdsakais – geras rašinys ir  puiki dovana glūkoidų melomanams. Kadangi Dzilbaus rašiniai apie seną Alytų “Vienos dienos kronika“ ir 1971 nuotykius su Šekspyru ir Viduku sulaukė dėmesio, juos taip pat gal derėtų įtraukti į “vertus paminėti“.

Glūkoidų tinklapio administratoriai dzilbus ir juodo arba Gintautas Unguraitis ir Donatas Juodišius

Dėkojame Alvydui Jegelevičiui už straipsnius ir dainas, savo poezijos ir prozos pristatymus tinklapyje, Algirdui Žemaičiui už idėjas, Viktorui Jonkui už lydekas, Agnei Dabregaitei už dainas ir rašinius, Rasai Juodišienei už Nirvana klubą, Aidui Unguraičiui ir Valentinui Staduliui už reportažus iš rockfestivalių, Sauliui Jegelevičiui už klipus ir klasikinę gitarą, maestro Algirdui Verbauskui už gyvo garso koncertus prie Glūko, glūkoidų grupei “3 Generations“ už gyvą garsą prie Glūko, Aldonai Marcinkevičienei už Miesto Sodą ir “Kūrikus“, Kristupui Petkūnui už Kauno Company, Vilmantei Petrusevičienei už Anzelmą Matutį, Rimgaudui Drumžliui už rašinį apie Aisčius, Giedrei Bulgakovienei už Sausio 13-os reportažą, Zenonui Langaičiui už baikerius, hipius ir senuosius radio imtuvus, Kęstui Beišai už Lenino paminklo nugriovimą Lukiškių aikštėje, Virgilijui Beišai už archyvines glūkoidų foto,  Juozui Muzikevičiui už Korg tembrus ir fotoreportažus, Valentinui Chlevickui už Tehass grupę, Antanui Grambai už poeziją,  visiems komentuotojams ir tik skaitančiams.

Jubiliejaus proga norime paprašyti Agnės Jonkutės “paskolinti“ ką nors iš jos vojažų po Jungtinius Arabų Emiratus ar Kiniją. Juk Agnė ten buvo ne taip kaip daugumai įprasta (pasitrinti Turkijos ar Bulgarijos viešbučiuose), o su savo meno darbų parodomis. Robertas Šiūša kruizino  laivu po Europą. Robertai, kaip ten buvo, kas tas kruizinis laivas. Mūsiškiai, manome, tokiais dar neplaukiojo. Gal išskyrus Alvydą Petkevičių, seniai seniai, dar prie Brežnevo, apiplaukė Europą. Stasys Kerėža važiuoja per Europą dviračiu, o dabar dar ir pėsčias per Ispaniją eina. Stasy, atsiųsk glukoidams savo nuotykių puokštę, juk tai veža neblogiau už Doors ar Blood Rock.

Iki naujų susitikimų.

Tinklapio administatoriai pagarbiai ir su dėmesiu: dzilbus ir juodo

 

Jis išėjo

baras_zalias

KĄ TIK GAVOME LIŪDNĄ ŽINIĄ, KURIĄ PRANEŠĖ VLADAS “KAPITONAS“ DIMAVIČIUS, JOG MIRĖ  MŪSŲ BENDRAŽYGIS

SIGITAS KIZALA  1954 – 2017.

 

SIGIS  BUVO LAISVĖS IEŠKOTOJAS, NUOŠIRDŽIAUSIAS DRAUGAS, GROJO BŪGNAIS

baras_zalias

Prisiminkim Sigitą su jo mėgiamaiausiu hitu AQUALUNG (Jethro Tull)

1991 metais televizininkai tiesiog mus surinko iš namų ir nuvežė į Alvydo trobelę. Čia ir vyko prisiminimų asorti. Klausinėjo Rūta Slušnytė

 

Galerijoje 101 – aštuntojo dešimtmečio Lietuvos baikerių fotografijos

Moteris šėlstančioje jūroje išgelbsti anūkėles, bet pati kranto jau nepasiekia. Skaitant tai, nuvilnija jaudulys iki pat sielos gelmių. JAI dedikuota ši Romo Požerskio foto paroda. Verta aplankyti glūkoidų fotogaleroje anksčiau publikuotus Zenono Langaičio (Kaunas) reportažus apie HIPIUS ir BAIKERIUS

ZENONAS LANGAITIS

zenon2

Spalio 30 d., 18 val, VDU Menų galerija 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) kviečia į Romualdo Požerskio fotografijų parodos Neramūs keliautojai atidarymą ir to paties pavadinimo knygos pristatymą. Renginyje dalyvaus parodos autorius R. Požerskis ir knygos sudarytojas Tomas Pabedinskas.

XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Romualdas Požerskis, po kelerių metų įsiliejęs į žymiausių Lietuvos fotografų gretas, dar buvo Kauno politechnikos instituto studentas ir savo jaunystės dienas leido su grupele bendraminčių, vienijami aistros motociklams, kelionėms ir laisvės idėjoms. 1971–1975 m. R. Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi The Doors, Led Zeppelin ar Black Sabbath, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir… svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.

Parodoje ir naujojoje knygoje pristatomos fotografijos šiandien atrodo kaip ano meto jaunosios kartos gyvenimo, idealų ir bendros politinės situacijos metafora. Jos pasakoja apie asmeninės bei politinės laisvės siekį sovietmečiu, neramioje XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tokia nuotraukų interpretacija dabar gimsta dėl laiko nuotolio, tuometinio istorinio konteksto žinojimo, atvaizdo „perkėlimo“ iš asmeninio albumo į knygą, pagaliau – dėl „prigimtinio“ fotografijos gebėjimo kasdienio gyvenimo akimirką paversti iškalbingu apibendrinimu. Tačiau paroda suteiks retą progą fotografijas padengusius interpretacijų sluoksnius vieną po kito nuvalyti, kad būtų galima pajausti po jais išlikusią „gyvą“ akimirką ir estetinių taisyklių nesuvaržytą jos įamžinimą nuotraukose, kurios anuomet buvo skirtos tik fotografijų herojų asmeniniam archyvui. Betarpišką santykį su fotografijose įamžintu laikotarpiu padės atrasti kartu su fotografijomis eksponuojamas R. Požerskio jaunystės dienoraštis, mėgėjiški filmai ir fotografo bendražygių asmeniniai nuotraukų abumai.

Parodą galima aplankyti nuo spalio 30 d. iki lapkričio 21 d.

VDU Menų galerijos 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) darbo laikas: I-V 11:00-17:00.

Baikeriai dvare || Garažų klipai || 2017

Black Sabbath Kaune

Uždirbau suknistą krūvą milijonų, kasdien variausi tuos suknistus narkotikus ir turėčiau būti seniai užkastas. Bet sėdžiu čia ir kalbuosi su jumis suknistom temom…

Kai virtualiai į Kauną atvyksta Black Subbath, skambina iš Kauno Vidukas ir sako: vienu metu jie bus visame pasaulyje ir Kauno  Forum Cinemas (included). Tada belieka tik pasitikrinti kiek bake yra benzino. Jei Black Subbath užbaigia savo atsisveikinimo su fanais turą, taip žymėdami savo karjieros kone 50-metį, tai Dzilbus ir kauniečiai: Paulius, Vidukas turėjo progą prisiminti, kai pas Paulių Šančiuose 1971 metais klausė, perrašinėjo Deep Purple – In Rock, Led Zeppelin – II ir Black Sabbath – Paranoid. Šie diskai-banginiai pagimdė visą sunkios muzikos   epochą. Garbė jų kūrėjams (ne kūrikams).

Koncerte lankėsi dar išlikę Kauno Company broliai ir seserys, Viduko dukra Aušra su vyru, Dzilbaus Laima. Paulių lydėjo žmona ir anūkas.

Koncertas vyko šių metų vasaryje Birmingeme (U.K.), mieste kuriame 1968 Ozzy Osbourne, Tony Iommi, Geezer Butler ir Bill Ward pradėjo tai, apie ką šiandien rašo roko enciklopedijos ir muzikos analitikai.   Mūsų melomanams šiurpuliukas krėtė kūną, lyg  prigulus prie AS-35 kolonkių tais tolimais 1970.

Apie garsą. Forum Cinemas atsinaujino. Šiandien čia audiovizualiniai aparatai veikia puikiai. Bet kuris audiofilas pajustų kaip tobulai skamba bass gitara, nuo žemų dažnių virpa grindys ir visas Akropolis, ir žinant, kad Black Sabbath niekad negroja tyliai – garsų jovalu nekvepėjo. Kiekvienas chetos krepštelėjimas ar Tonny rifas nesusiliejo su visuma. Tai tobulas visos armijos garso inžinierių darbas.

Mūsų draugai melomanai kartais sako: aš tai parsisiunčiu tuos koncertus iš piratų ir peržiūriu namie. Nesinori tai komentuoti, bet iliustruosiu nutikimu, kai pernai, gruodžio 31 kartu su Viduku Kaune, ten pat, žiūrėjome Rolling Stones filmą-koncertą. Kai grįžau namo sutikti Naujųjų, satelitinė 3sat TV (Astra 19E)  transliavo būten tą patį koncertą, kurį prieš pora valandų mačiau Forum Cinemas. Nors mano teliko įstrižainė ilga, o audio aparatai skamba pakankamai arba gerai – po kelių minučių viską išjungiau. Klausimas: ką jaučia melomanas, eksploatuojantis prieštvaninį PC ir AS kolonkes. Štai čia ir yra praraja tarp užkietėjusio melomano ir užkietėjusio audiofilo. Idealu, kai melomanas ir audiofilas įsikuria vienoje personoje ir tai turi tapti siekiu. Tada ateina suvokimas, jog teisinga muzika turi skambėti teisingai.

Black Sabbath Kaune ||  Garažų Klipai 2017

Tokie filmai forumuose gali tapti puikia alternatyva gyviems koncertams arenose ar stadionuose. Kiekvienas pasirinkimas turi privalumų vienas kito kito atžvilgiu, tačiau, įvertinus visus už ir prieš,  lygybės ženklą, nors ir nedrąsiai, galima dėti.

Renginiui skiriamos 4-rios Pušies Šakelės. Palyginus, analogiškas rolingų filmas-koncertas apie turne po Pietų Ameriką ir Kubą, buvo dar labiau pavykęs

 

Baikeriai dvare

Baikeriai dvare || Garažų klipai || 2017

Vasara šaukia keliauti. Galima keliauti iš virtuvės į WC, galima į Babtyno / Žemaitkiemio dvarą ir aplankyti Romualdo Požerskio parodą „Neramūs keliautojai”. Herojai – gūdaus sovietmečio baikeriai-hipiakai-melomanai, jau tada alsavę laisvės pažinimo troškuliu. Ir jų judėjimo Žemės paviršiumi priemonės ir nors į Laisvą Pasaulį toliau Kybartų nenukeliaudavo, laisvės vėją pažino skriedami Jawomis ar IŽais. Jei vasarą keliausite į Seišelių salas, čia užsukti bus nepakeliui. Bet jei važiuosite į Nidą, tuoj už Kauno ir Babtų dešiniau rasite nuorodą: Babtyno / Žemaitkiemio dvaras. Tiems, kuriems filmas "Easy Rider", Jimas Morrisonas ir Keruako "Kelyje" buvo kelrodė žvaigždė – nenusivilsite

Laimio kava kvepia Simno Joninėse

Vakar į Simną atšvęsti trumpiausios metų nakties prie Giluičio ežero plūdo žmonės pėsti ir važiuoti. Šventės įkarštyje pagal skanų Kolumbijos klonių kavos kvapą užuodžiau, kad kažkur visai šalia turi būt mobili Laimio Urbanavičiaus komanda. Ir neapsirikau, uoslė neapgavo. Laimio ir Jolantos pilna visur…

Glūkoidams – Vytautas “San Simnas“ Stanevičius

Algirdas Verbauskas grojo Alytuje

Algirdo Martinaičio “Gailestingumo altorius“ Alytuje Šv. Kazimiero bažnyčioje. Čia smuikavo glūkoidų senbūvis, Vilniaus alytiškis Algirdas Verbauskas. Solistės: Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Nora Peročenko (mecosopranas)

Algirdas Verbauskas koncertuoja Alytuje || Garažų Klipai 2017

Ovacijos
Po koncerto – klasiokai: Julė Jonkuvienė ir Vytautas Stanionis

Susitikimas Miesto Sode. Alytaus šventė 2017

Miesto šventė įsibėgėja. Besišypsantys veidai ir geras oras. Šeštą valandą vakare, prie pašto susitinka Vilius Vaicekauskas ir Laimutis Urbanavičius, vaikšto po švenčiantį miestą. Viliasi sutikti seną alytiškį. Dviejų valandų begždžias paieškas vainikuoja staigmena. Miesto Sode jie sutinka plačiai žinomą fizioterapistą, sveikų judesių naudos organizmui skleidėją, Niu Jorko alytiškį Shmuel Tatz. Jam  įteiktas ambasadoriaus ženklas už aktyvią profesinę ir visuomeninę veiklą, reikšmingus pasiekimus, inicijuotus pokyčius, išlaikant tvirtą ryšį su Alytumi. Alytiškes iš Vilniaus ir Čikagos, alytiškius iš Alytaus: Bronių Matažinską, dabar gyvenantį užmiesčio fazendoje, sporto ir kolekcionavimo entuziastą Zenoną Gramacką, Vilniaus alytiškį eksseimūną Algirdą Kunčiną, Laimutį Urbanavičių – kilnojamos “Gegutės“ kavinės patroną, kaimo turizmą propaguojantį ir pernai Glūko ežerą pagal kranto perimetrą laisvu stiliumi apiplaukusį Vilių Vaicekauską ir vieną iš glūkoidų grupuotės pakūrėjų – Dzilbų. Čia juos Laima ir nufotino (čia toks žodis-naujadaras, spontaniškai gimęs rašant šią žinutę).

Kaip išsikalbėjome, visi pasąmonėje ėjo į Miesto Sodą “Aisčių“ ar Šekspyro klausyti. Bet ploščiatkėje išgirdo rusiškai (ar baltarusiškai) dainuojančią įstabią ponią, kurią vėliau pakeitė miesto menininkų libretas “Eglė žalčių karalienė“. Kad pamatyti artistus aikštelės viduryje, kaip gaidžių peštynėse, reikėjo alkūnėmis prasiskinti takelį. Beveik kaip paneliukėms per paskutinį šokį “kviečia merginos“ 1968 metais ploščiatkėje.
Iš Šventosios skambino Vilniaus alytiškis Eugenijus Vnarauskas ir perdavė šiltus linkėjimus kolegoms alytiškiams. Čia dar sutikome fotomeistrą Vytą Stanionį ir matėme šalia fontano praeinant Algirdą Žemaitį, visad turintį sveikų idėjų visoms situacijoms.
Gražu ir šventiška, nuotaikinga ir nelabai linksma, nes seniems alytiškiams Miesto Sode lyg ir nebuvo ką veikti.
Iki naujų susitikimų!
Daugiau su šia žinute susijusių postų::

>> Karas su ”medikų” klanu: kaip gyventi be vaistų. Shmuel Tatz įtaigiai kalba apie fizioterapijos naudą II-je vidurinėje mokykloje
>> Glukas 35 [2016] (apie Viliaus plaukimo minimaratoną)

Valdžios rokenrolas ir Alytaus miesto šventė 2017

​     Roko muzika ir jos atmainos kukliame provincijos miestelyje merdi. Jei sovietų valdžia 1970 metais Aisčiams uždraudė vadintis Aisčiais, tai šakninių alytiškių išrinkta, jau sava, miesto valdžia išeliminavo miestą reprezentuojančias ir patriotiškai mūsų kukliam provincijos miesteliui nusiteikusias ir nusipelniusias grupes ir atlikėjus. Svaras 409 su Ričardu Vymeriu iškepė antrąjį kompaktą, skirtą alytiškiams, išvykusiems laimės ir pragyvenimo šaltinio ieškoti svečiose šalyse. Ir dar, kompaktas dedikuotas vilčiai, jog jie sugrįš! Gražu, jei Svaro 409 muzikantai pradžiugintų alytiškius savo naujausia kūryba Miesto šventėje. Bet ne.

Svaras 409. Foto: alytausgidas.lt

     Arba Andy Abro Band su Andrium Abramavičium šiltai priimami tarptautiniame Suvalkų bliuzo festivalyje ar kitame artimame užsienyje, bet tėvonijoje jiems vietos nelika.
     2015 metais, kai Miesto Sode miesto šventės metu, po 45 metų pertraukos koncertavo Aisčiai, tikrinių alytiškių anplūdis buvo neregėtas. Iš Vilniaus ir Kauno, iš Amerikos ir Norvegijos iš Kurorto ir Anos Pusės susirinko gimtojo miesto vyrai ir moterys, nesimatę 30-40 metų ir “po grybu“ klausė Alberto “Šekspyro“ Antanavičiaus, Vladimiro “Žorkos“ Bondarevo ir Aisčių. Šiais metais vietinių valdžiažmogių sprendimas neįsileisti miesto grupių į šių metų miesto renginius – keistas ir sunkiai suvokiamas.
Andy Abro band. Foto : FM99
 fgdfgfg
Todėl už DIDELIUS pinigus perkami Eurovizijos lūzeriai ir popso saldukai Linas Adomaitis ir Vaidas Baumila. Geriau jau būtų pasamdę Foo Fighters ir Coldplay. Alytus būtų nugarsėjęs, bent jau Europoje, pretendavęs pasiekti Guineso rekordą svečių anplūdžiu ne tik iš LT bet it iš ES. Viešbučiai perpildyti, žmonės nuomuoja svečiams butus ir kambarius, Laimutis Urbanavičius su savo kilnojama “Gegutės“ kavine nespėja ruošti kavą iš Kolumbijos Andų priekalnėse išaugintų pupelių …
Foo Fighters. Foto: marvelcinematicuniverse.wikia.com
Coldplay. Foto: worldversus.com
 fdgfgf
Bet šios grupės jau kainuotų LABAI DIDELIUS pinigus.
Beje, apie pinigus. Aisčiams savivaldybė už 2015 metų dviejų dalių koncertą Miesto Sode atsilygino VIENU viskio buteliu “Pušies “ kavinėje.
Aisčiai 2015
dfsdfdf
Palyginimui, šių metų dešimtys tūkstančių eurų, kurie bus sumokėti už abejotinos vertės performansus – auksinis sprendimas. Gali susirungti su Oleko šaukštais.
Tiek apie valdžios rokenrolą ir požiūrį į senuosius tikrinius alytiškius. Matyt, mano, jog jie jau išmirė.
O šventė turi būti šauni ir turininga. Įvairių švieselių paradas dar kermošius, miestelėnų eisena, inscenizacijos miesto šventės tematika, dar kažkas. Veiksmai vyks Rotušės aikštėje, Miesto sode, Dailidkės prieigose ir mūsų širdyse.
Linkime gero oro ir gerai pasilinksminti!

Glūkzaurai Vidzgiryje

Jau 12 metų glūkzaurai turi tradiciją pavasary susitikti Vidzgiryje: ant “Linijos kalno“ ar “sustok pasigrožėk No. 2“, “po girininku“ ar “po žydais“. Šį kartą susitikimo data sutapo su Alvydo Petkevičiaus dailės parodos atidarymu, todėl minirenginio dalyvių pagausėjo. Iš Kauno atvažiavo Vidukas, iš Vilniaus Šekspyras. Buvo kalbama apie Alvydo Petkevičiaus tapybą, moteris, žvejybą, politiką, teisingą muziką, ragatkių gaminimo istoriją ir taikymo sritį. Šekspyras rado bobaausių. Receptą, kaip juos paruošti ir skanauti, grybų radėjas tautai ir pasauliui  pasakoja trumpame filmuke. Dar vyrukai atrado reliktinį skersinį pamiškėje ir bandė atlikti seriją prisitraukimų. Deja, rankomis nepasiekė, nes per 50 metų skersinis pakilo 3 metrus į viršų. Apie viską papasakos filmukas.

Po to visi nuskubėjo į A. Petkevičiaus parodą, kur sutiko visą krūvą glūkoidų. Apie tai rašėme ir rodėme.

Glūkzaurai Vidzgiryje. 2017 || Garažų klipai pristato 2017

Liūdna žinia: netekome Vladimiro “Žorkos“ Bondarevo

baras_zalias

KĄ TIK GAVOME LIŪDNĄ ŽINIĄ,  JOG NAKTĮ Į SEKMADIENĮ, GEGUŽĖS 7 MIRĖ

VLADIMIRAS  (ŽORKA) BONDAREVAS  1943-2017

VLADIMIRAS GROJO SU ALYTAUS GRUPĖMIS, DAINAVO.

Lydime į kapus iš laidojimo namų “Gailestis“ Maironio g. 24, Alytus
Gegužės 9, 16 val

baras_zalias

>> Viskas apie Žorką, viešai ir su meile!!

Šuo – vietoje depresantų arba keturkojų paroda Alytuje

Šie gyviai jau tūkstančius metų šalia žmogaus. Ištikimi draugai, pagalbininkai, gynėjai ir sargai. Geras šuo yra geriau negu blogas žmogus.  Vienas, aštriai mąstatntis šiolaikinėmis globaliomis kategorijomis, net pasakė: geras šuo yra  geriau už vienos agresyvios tautos ir vieno agresyvaus tikėjimo atstovus – juos kartu į vieną krūvą sudėjus.

Nutarėte susidraugauti su šunimi? Kokios veislės, kokio amžiaus, kokių savybių, temperamento ar dydžio šunį verta įsigyti?

Šunų paroda Alytuje 2017 || Garažų Klipai 2017

Gerai, jei  atsakai sau į, iš pažiūros, paprastą klausimą: kam man reikia šuns? Mažų gabaritų “žaisliukas“ ar “skambutis“, gyvenančiam žmogidėje – puikus pasirinkimas. Nes mastifas čia per didelis būtų.  Medžioji šernus? Dratharas – puikus pagalbininkas. O kur aš jį laikysiu kai nemedžioju? Žinome, jog šunys pagal gebėjimą mokytis ir intelektą skirstomi į 6-ias grupes. Ko nors išmokyti penktos-šeštos grupės šunis – kietas riešutėlis ir patyrusiam dresiruotojui, nors įmanoma. Kartais ne vien intelekto kategorija lemia. Tarkime, retriveris priklauso aukščiausiai šuninio intelekto kategorijai, tačiau, kai į jūsų privačias valdas ateina blogietis, šis šuo nekviestą svečią sutiks gan palankiai, pavizgins galūnę ir dar nuves į vietą, kur jūsų žmonos perlų vėrinys padėtas. Analogiškoje situacijoje, pavyzdžiui,  vokiečių aviganis nekviestam svečiui kels begalę problemų. Taigi šuns savybės, pasirenkant veislę, svarbu, jei ne svarbiausia. Ko gero, stipriausiai išreikštą poreikį saugoti teritoriją, turi Kaukazo aviganis, bet jis neturės kitų, jums reikalingų savybių. Pitbulis gins jus aršiausiai iš visų markių šunų, bet kitos teigiamos jo savybės mažai išreikštos. Mintį lenkiu šuns universalumo kryptimi. Čia nepralenkiamas vokiečių aviganis.

Iš prigimties apdovanotas koviniu instinktu, kurį, išdresiruotas šuo, puikiai valdo, todėl yra bebaimis šeimininko gynėjas. Nepasitiki svetimaisiais, bet su mažais vaikais ypač draugiškas ir leidžiasi tampomas už uodegos. Jis yra puikiai dresuojamas, todėl iš jo gali nulipdyti ką nori: gali dirbti sargu, tarnybiniu ar gynybiniu šunimi. Absoliučiai valdomas, labai klusnus ir ištvermingas. Žiemą gali gyventi lauke – turi dvigubą kailį. Universalesnis šuo dar negimė. O apie išvaizdą dailinikas Alvydas Petkevičius pasakė: šis šuo nors į šunį panašus.

Negalima sumenkinti dekoratyvinių šunų veislių, jie kaip aksesuarai, gali papuošti gražią simpatišką moterį ar tapti vaikų žaisliukais.

Ir, aplamai, šuo  – vaistas nuo visų ligų, net ir tiems kuriems Lietuvoje blogai ar persekioja nesėkmės. Neieškokite paguodos alkoholyje ar depresantuose. Apsikabinkite šuns kaklą, paverkite 5 minutes ir viskas nušvis rožinėmis spalvomis.

Alytuje vyko tarptautinė šunų paroda. Buvo vertinama šunų išorinis grožis – atitikimas veislės standartams. Rezultatus, tikimės, skaitytojai komentuose parašys.

Šunų intelekto lentelė

UGNĖ ANTANAVIČIŪTĖ kviečia

UGNĖ ANTANAVIČIŪTĖ (Šekspyriukė)  su kvazarinio nušvitimo soliste ERNESTA JUŠKAITE ir savo kolegomis  kviečia į koncertą paklausyti neksdieniškų harmoningų minklių: ir širdžiai ir dvasiai. Tai įvyks Vilniuje Gedimino g. 37, balandžio 27 d., 18 valandą.