Fotopasakojimas apie Punską – lietuvių citadelę Lenkijoje

liepos 9, 2017

Kai Stalinas, išgėręs čiačios brėžė Sovietų Sąjungos – Lenkijos sieną, tūkstančiai lietuvių liko Lenkijoje. Kartais siena ėjo per kiemą: troba Lenkijoje, ūkinis pastatas Lietuvoje. Jei anūkė svečiavosi pas močiutę, tai po sienų perbraižymo ir liko Lenkijoje, tėvai Lietuvoje.
Kaip šiandien gyvena tie atskirtieji? Punsko lietuviai susitvarkę geriau negu Lietuvos Daugai ar Simnas. Punskiečiai geriau susitvarkę negu panašaus dydžio grynai lenkiškas miestelio analogas Lenkijoje. Todėl, kad miestelio bendruomenė ir valdžia sugeba iš Lenkijos vyriausybės išprašyti pinigėlių infrastruktūrai plėsti ir gerinti. Ir ta Lenkijos valdžia tautinei lietuvių mažumai atriekia pakankamai. Ten niekam nekelia psichozės dėl “Ū“ ar “Ą“ lietuviškuose mokyklų, gatvių ar kitų informacinių užrašų tekstuose.
Fotopasakojimas apie Punską – lietuvių citadelę Lenkijoje

Reklama

Šuolis Graikijoje

gruodžio 14, 2016

baneris-new-year

ŠUOLIS

Vytas Galbuogis su sūnum Domu, Tarzanijos entuziastais, kartu su RopeJumping Lietuva asociacijos ekstremalais šį rudenį lankėsi Zakintos saloje Graikijoje ir šokinėjo nuo uolų į jūrą. Atrodo, kas čia tokio, tačiau, stebint šuolį trumpame filme, pradedi suprasti, jog ryžtis tokiam judesiui ne kiekvienam lemta. Vytas prisipažino, jog jau stovėjo ant šuolio platformos, tačiau paskutinę akimirką nusprendė likusį gyvenimo tarpsnį nugyventi ramiai,  nedarant staigių posūkių. Prisipažinsiu ir aš, kai montavau šuolio sceną – šiurpuliukas nubėgo. Va, taip.

Šuolis Graikijoje || Garažų klipai 2016

KARINĖ ORO BAZĖ

Vytas su komanda, grįžami namo, tiesiog ant Kroatijos- Bosnijos sienos, rado karinę oro pajėgų bazę. Šniukštinėjo ir ieškojo MIG‘ų, bet nerado.

Statyba Željavoje, kodiniu pavadinimu “Objekat 505“, pradėjo 1948 metais ir buvo baigta 1968 metais. Jugoslavams tai kainavo apie 6 milijardus dolerių ir buvo  vienas iš didžiausių ir brangiausių karinių statybos projektų Europoje. Aerodromą po žeme galima lyginti su  nepaskandinamu lėktuvnešiu jūroje, tačiau  NATO be ypatingų pastangų įvedė tvarką Jugoslavijoje 1999 metais, nes iš požemių nepakilo nė vienas jugų lėktuvas. Tai įrodo, jog karo doktrinos, sukurtos žmonių betononėmis smegenimis niekur neveda. Šiandien karo baigtį gali lemti technologinių smegenų turintys vaikinai iš Silicio slėnio Kalifornijoje ir rusų hakeriai.

zeljava_oro-baze


Buongiorno Italia

spalio 22, 2016

Filmas apie Italiją, Kampanijos provinciją,  Iskijos salą, Vezuvijų ir Pompėja. Matysite romėnų paieškas, kodėl kava brangiausia ten, kur atostogauja Angela Merkel, kodėl visos mašinos apibraižytos, kodėl būtina paragauti picą “Margarita“, apžvelgsime vilą, apsisaugojusią nuo paparacių antpuolio. Jei pas mus krepšinis, tai ten futbolas. Terminiai viešbučiai, kas tai? Ir kiti, mums nekasdieniškai atrodantys dalykėliai.  Pirmas skirtas  LT ir kitiems  Žemės planetos žiūrovams, išskyrus Vokietiją, USA, Puerto Riko ir Kiniją. Šiose šalyse YouTubas blokavo filmuką dėl autorinių teisių teisinių aspektų  Visokie apribojimai, įstatymai, nutarimai įdomūs tuo, jog juos galima apeiti, apvažiuoti, suvynioti į vatą ar kitaip rasti išeitį. Todėl antrasis (tai tas pats filmukas) bus prieinamas visiems. Abu variantus dedame dar ir todėl, jog YouTube jau yra 169 glūkoidiniai filmukai. Juos galite rasti paspaudę nuorodą “YouTube“meniu dešinėje puslapio pusėje arba ČIA. Nusistatykite peržiūros opciją: HD

hd_icoITALIJA: Iskija, Vezuvijus ir Pompėja || Garažų Klipai 2016


Žiūrovams Vokietijoje, USA, Puerto Riko, Kinijoje:

Kiekvienas išvykimas iš namų turi tikslą. Su Virgium Lepeška naršėme Jungtines Valstijas prisirišę prie Džeko Keruako “Kelyje” knygos herojų nuotykių, nuolat lydint 1969 Woodstocko festivalyje skambėjusios muzikos. Manau, tada kelionė tampa prasminga.

Kai kam tikslas būna leisti laiką viešbutyje, pavyzdžiui Bulgarijoje ar Turkijoje. Euro neverti šie kraštai, dėl kelių priežasčių, o nepriekaištingas liokajų darbas viešbučiuose neturėtų stebinti ir visai nesvarbu ar tai būtų Vokietija ar Zambija. Mums viešbutis, tai tik palapinė su patogumais, nes klaidžioti po kraštą, bendrauti su vietiniais, prisiliesti prie istorijos, atrasti kultūrinius klodus ar bent bandyti juos perprasti yra pamatinis kelionių tikslas.  Visos Vakarų Europos tautos turi turtingas istorijas, tačiau išskirti reikėtų Graikiją ir Italiją. Kai mes gyvenome gūdžiose giriose, čia klestėjo menas ir teisė, demokratija ir parlamentarizmas, architektūra ir infrastruktūra. Net Informacinės Technologijos (IT), tik jos buvo akmens amžiaus lygio. Nuotraukoje matote Pompėjos gatvės grindinyje iškaltą nuorodą praeiviams, kuri rodo kryptį kur galima rasti linksmų ir malonumais spinduliuojančių moterų.

nuoroda-pompeja

Italijoje galima tyrinėti krikščionybės palikimą, bažnyčias, kurios gražios, viena už kitą gražesnės ir didingesnės. Tai barokas ir gotika, klasicizmas ir renesansas. Jei tai darysi visą dieną ar dvi, netruks ateiti valanda, kai  viskas susilies, tavo smegenų infokanalai užsikimš ir rezultatas bus blankus. Nebent tu rašai dizertaciją. Todėl pažintį su Italija rekomenduoju pradėti ne nuo pramoninės Šiaurės ar kaimietiškų Pietų, o nuo romėnų kultūros ir  nuodėmingo Neapolio ir šiuo vardu pavadintos įlankos, kurioje rasite žaliausią Viduržemio jūros salą  – Iskiją su savo terminėmis mineralinio vandens maudyklomis. Angela Merkel čia nuolat atostogauja, saloje knibžda vokiečių, austrų, šveicarų turistai. Visiškai šalia Kaprio sala, kuri savo grožiu (ir kainomis) užburs bet ką, ne veltui čia pilna amerikiečių. Priešais Kaprį – garsusis italų kurortas Santorinis. Taigi, viskas viename ir nuo Vezuvijaus šios patrauklios vietelės matomos plika akimi.

Pompėjos skriaudikas Vezuvijus  čia pat. Du tūkstančiai metų skiria dabartį nuo tragedijos Pompėjoje, kai ugnikalnis užpylė pelenais klestintį romėnų miestą. Kad labiau dirgintų vaizduotę, kelionės išvakarėse dar pažiūrėjome 2014 metų filmą „Pompeii“.  Stimuliacija buvo veiksminga, nes susidūrus realybėje su didinga ir tragiška istorija – abejonių nelieka: įspūdis išliks iki galo (suprask, gyvenimo galo). Vien dėl to vertėjo vykti į Italiją.

Andrius Užkalnis savo paskutinėje kelionių knygoje rašo: jei nori paragauti TIKROS picos, ją rasi tik Neapolyje. Šiandien tai nesudėtinga: sėdai Vilniuje į lėktuvą ir po 2 valandų ir 45 minučių Neapolio restoranėlyje jau užsisakai „Margaritą“. Ir jis sakė tiesą. Italijoje  yra dar vienas TIKRAS produktas, tai espreso kava. Paragauni ir suvoki kas tai yra.

Vykstant į svečią šalį ir gerbiant to krašto piliečius, anglų kalbos nepakanka,  būtina išmokti bent keletą mandagumo frazių. Labai patiko kartais pasakyti: mi dispiace, scusa ar buonanotte. Tada italas nusišypso ir bando kalbinti. Vienas Pompėjoje, kai sužinojo, jog aš iš Lietuvos, pasigyrė, jog Vilniuje buvo net 2 kartus. Malonu tokį sutikti.

Vieną vėlyvą vakarą su Laima užsukome į vyninę, pro kurią praeidavome kone kasdien. Buvome vieninteliai lankytojai. Kai šeimininkas pylėsi sau skysčio, užkalbinau: grapa? Jis nusišypsojo ir tarė : si. Po minutės jau jis paklausė mūsų: ar kalbame angliškai. Kalbėjom apie Musolinį ir rusus, kurie 50 metų buvo okupavę Lietuvą. Šį faktą pašnekovas gerai žinojo ir, kai mes tapome laisvi, džiaugėsi su savo šeima. Dar sakė, jog Iskijoje sniego nebūna, tik sausio-vasario mėnesiais kalnų viršūnės pabąla. Jam papasakojau apie radio Prahos transliacijas italų kalba 1969 – 1975, dėl ko mes Lietuvoje būdavom prilipę prie spidolų. Pasirodo, tiek jis, o ir mūsų kartos pažangiukai, tais laikais mėgo Gianni Morandi, Rita Pavone. Filmo garso takelyje girdėsite šių atlikėjų nemirtingus gabaliukus, kurie, net ir nepabuvus Italijoje, jus  neišvengiamai priartins prie Apeninų pusiasalio.

Reikia stengtis pažinti Žemės rutulį, sėdėjimas vienoje vietoje žudo žmogų kaip asmenybę. Pažinimo troškulys turi būti begalinis. Dar reikėtų nukakti į Maču Pikčiu ar nuskristi į Marsą. Tik į Marsą Laima neleidžia.


KIPRAS (ne Petrauskas, o sala-valstybė)

lapkričio 8, 2015

Mūsų gerbiamas architektas Robertas Šiūša siūlė idėjas pamatyti pasaulio ir Indija buvo pirminis ir rimtas pasiūlymas patirtims gausinti. Vėliau lyg ir sutarėme dėl Portugalijos. Minčiai pritariau, bet tam tikros datos ir įvykiai trukdė prisijungti. Ten Robertas su Laima ir išvyko. O mes pasirinkome Kiprą

Kipras tai sala-valstybė Viduržemio jūros rytuose, piečiau Turkijos, visiškai šalia Sirijos, rusų karinės bazės Tartuse ir Egipto Pietuose. Jau 8000 metų prieš Kristų, lygiagrečiai su Egipto civilizacija, Kipre rasta įvairių įrankių, papuošalų, keramikos, ginklų. Smalsu žinoti, kas tuo metu vyko dabartinės Lietuvos teritorijoje. Ar mūsų multiproseneliai jau buvo nusileidę iš medžių? Jauna ta mūsų civilizacija, ambicijų daug,  vis dar lenkui lenkiškai savo pavardę neleidžiam rašyti. Rimtesni dalykai prasidėjo, kai 13 amžiuje prieš Kristų šią salą pradėjo apgyvendinti graikai. Kilo vėlyvojo Bronzos periodo gyvenvietės ir miestai. 750 – 480 metais PK šeimininkavo asirai. Nuo 480 prieš Kristų įsigali senovės graikai,  vėliau iki 330 po Kristaus –  romėnai. Po Trojos karo graikų kariai randa čia savo gyvenimo tikslą, Kipro valdovai remia Aleksandrą Makedonietį, romėnai statosi čia ištaigingas vilas su laidojimo nekropoliais. Po Romos imperijos padalijimo Kipras atitenka Bizantijai. Viduramžių Kryžiaus karai, krikščionybė įspaudžia savo pėdsaką: bažnyčios, katakombos, architektūra, būdinga tam laikmečiui. Kipras tai tiltas tarp Azijos, Afrikos ir Europos, panašiu atstumu nutolęs nuo šių žemynų ir jo vaidmuo per amžių amžius yra kryžkelė.  Visus masino, net ir Antonijus Kleopatrai dovanojo Kiprą, tik Oktavianas-Augustas greitai atstatė viską atgal.kipras2

1571 turkai salą įkorporuoja į Osmanų imperiją.  Po rusų-turkų-anglų karo, nuo1878 metų Kipre šeimininkauja britai iki pat Nepriklausomybės suteikimo 1960. Graikijos prezidentas Makarijus pasiuntė žinutę, jog Kipras galėtų tapti Graikijos dalimi. Turkai užbėgo laike į priekį ir 1974 metais aneksavo pusę salos. Taip yra ir šiandien. Situacija kaip du vandens lašai panaši į Ukrainos- Rusijos konfliktą. Ukrainiečiai pasiuntė žinutę, jog nori jungtis prie Europos Sąjungos, rusai užbėga laike į priekį ir aneksuoja Krymą.

Kodėl važiavome į Kiprą, o ne, pavyzdžiui, į Bulgariją. Penkioliktoji sovietų imerijos respublika įdomi tuo, jog ribojasi su Juodąja jūra. Teko girdėti, jog ten viešbučiuose turistai labai paslaugiai aptarnaujami. Bet stebėtis tuo lyg ir nevertėtų. Ar Hiltono viešbutyje Bostone ar bungale Maldyvų saloje, liokajai turi visur vyniotis, kad įtiktų svečiui ar bent nekenktų viešbučio įvaizdžiui. Leisti laiką viešbučių prisiusintuose baseinuose, tris kartus kaip pionierių stovykloje valgyti (kaip nevalgysi, jei viskas įskaičiuota) nustatytu laiku ir jaustis labai laimingu. Na, nedraudžiama tokia laimė. Na, ne taip turi būti. Svarbu tos šalies istorija, dabartis ir, svarbiausia, žmonės su kuriais bendrauti tiesiog būtina, aišku, jei tikrai nori pažinti šalį. Jei 80 % jų kalba angliškai, bendravimui barjero nelieka. Tik iš jų gali sužinoti daug vietinių paslapčių. Na kad ir apie valgį, kurį būtina paragauti. Restorane ėriuko šonkaulių su mėsos gabalu ir keptomis cielomis bulvėmis porcija kainuoja 18 €. Pasikalbėjus su vietiniais, sužinai, kad iš priekalnių į miesto pakraštį kartu su krosnimi atveža vietiniai avių augintojai ir šio nuostabaus skanėsto –  KLEFTIKO – porcija kainuoja 5 €. VERTA PIRKTI.

kipras1

Mokesčius čia surenka minimaliai. Stilius graikiškas. Jokių kasos čekių. Net UNESCO saugomame objekte – romėnų statinių iškastinėje aikštelėje, bilietas kainuoja 5 €, bet gauni bilietuką, kuriame parašyta –  2,5 €. Net solidžiame Pietų Afrikos stiliaus restorane, liokajus, atsiprašinėdamas, vietoje sąskaitos atnešė iPad’ą su suvalgytų egzotiškų valgių sąrašu, baksnoja į monitorių ir sako, kad vakarienė kainavo 22 €. Atsiprašinėdamas aiškina – sugedo printeris, taigi tik taip jis gali sąskaitą pateikti.

Kipras rusų oligarchų pinigų saugykla. Daug užrašų rusų kalba. Nustebino Pafoso pilies promenadoje restoranėlio kvieslys, kuris žvilgsniu nustato tautybę. Eina porelė vidutinio amžiaus žmogelių ir jis rusų kalba juos kviečia užeiti į jaukų kabakėlį paragauti jūrų kopūstų su moliuskais. Jie mandagiai rusų kalba atsisako. Kai to paties paklausė manęs su Laima, tik angliškai, suintrigavo. Nenorėjau tų jo kopūstų, bet sutikau užeiti išgerti gineso pintą su viena sąlyga: sakau jam – sakyk brolau, kaip tu sugebi atskirti kokios tautybės praeiviai čia vaikšto. Gyvasis skeneris sako: face, appearance, body language and experience of mine (maždaug: iš veido išraiškos, aprangos, manierų, na ir mano paties patirtis yra lemiamas veiksnys). Sakau, bet aš tai ne anglas, aš lietuvis. Aš tą supratau (at the glance), bet lietuviškai nemoku, nepasimetė skeneris.

kipras4

Nemokamas gidas — iPhone 5

Kai Rusija atsisakė šveicariško sūrio, austriško jogurto ir lietuviško sviesto, dabar 82.5 % riebumo sviestą perka iš Naujosios Zelandijos, jį maišo su palmių aliejumi ir šį tepalą parduoda čiabuviams. Teko girdėti pokalbį, kai jauna moteris rusė, kalbėdama su tėvynaine telefonu, gyrėsi kad prisipirko mocarelos sūrio, o jos dukrelė išgėrė visą litrą tikro (nastojaščevo) jogurto.

Rusų daug, bet anglų dar daugiau. Tai jiems buvusi kolonija, kurią valdė nuo1878 iki 1960 atėmę salą iš Turkų (Osmanų). Visi vietiniai kalba angliškai ir važinėja kaire kelio puse. Daug britiškų ar airiškų pabų, kuriuose laiką leidžia UK piliečiai – lyg namie būtų.

Ko galima įšmokti keliaujant. Pirma tai taupyti pinigus įvairių turų, tezturų ar novaturų sąskaita. Padariau elementarų eksperimentą. Yra tokia turizmo paslaugų firmelė “Kipriukas“. Pabendraujam, sakau reikia apartamentų su kičinerija (virtuvėle), kad patys barščių galėtume išsivirti. Siuntė vyrukas pasiūlymus visą savaitę, kantriai bendravau ir vis stebėjausi, kodėl jis siūlo 100-200 € brangiau, nei aš buvau per pusdienį suradęs. Taigi, elgesys, norint kažkur nusigauti, turėtų būti toks: visi turime telefonus,  parsisiunčiame apsus: Ryanair, Booking.com, dar TripAdvisor, panaršai 3-4 valandas ir pirmyn. Pasirenki vietą ten kur nori, o ne ką siūlo įvairųs turai. Gyvenome Panklitos Tourist Apartaments, kieme apelsinai auga ir visas paskendęs tropinėje augalijoje, mažas, jaukus, nėra tos suknistos prabangos, kuri kartais erzina ir šalia LIDL parduotuvės. Beje čia kipriečių duona PITA parduodama pigiausiai, kurią valgėm tris kartus per dieną ir kasdien. VERTA PIRKTI. Tai vienintelė ne kiprietiška parduotuvė mieste, todėl ir kainos čia beveik kaip Lietuvoje. Kai LIDL’as ateis į Lietuvą ir sąžiningai konkuruos su karteliniu-sindikatiniu konglameratu Maxima-Iki-Rimi, kainos turėtų nežymiai kristi.

PIRKTI

Duona PITA, kempinė MITA ir kepsnys KLEFTIKO

Labai svarbu prisiliesti prie istorijos. Helenistinis ir romėnų palikimas čia saugomas pagarbiai ir deramai. Pafoso miestas su apylinkėmis paskelbta UNESKO paveldo miestu. 2000 metų nekropoliai ar 1500 metų amžiaus katakombos palieka įspūdį. Plaukiojant Viduržemio jūra laivu, kurio dugnas skaidrus, matėme nuskendusį 12 metrų gylyje 19 amžiaus anglų karinį laivą, kurį nukovė ir nuleido dugnan turkų kranto artilerija. Dar po vandeniu matėme kempinių augimvietes, kurias šimtmečiais vietiniai renka iš dugno ir naudoja kūno higienos reikalams. VERTA PIRKTI, jei nepaisai  skelbiamo pavojus, kad jos nyksta ir po 50 -100 metų gali visai nelikti.

Kodėl dažnai miniu kainas. Ne todėl, kad jos buvo labai svarbios, bet todėl, kad skitytojas, gal būt, besirengiantis Kipran, turėtų vaizdelį nupieštą iš pirmų lūpų.

Sirijos, Afganistano, Irako pabėgėliai Kipro nesirenka, nors šalis ES narė. Jiems toli plaukti jūra. A. Merkel pasiuntė žinutę milijonams tikrų nelaimėlių ir tikrų avantiūristų, jog jos šalyje kuriamas gerbūvis visiems įsiveržėliams į Europą. Nėra argumentų daryti prielaidai, jog Angela Merkel yra dun-dun. Žinome, kaip tvarkosi arabų šeichai Saudo Arabijoje, Bahreine, Abu Dabyje, Džibutyje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose ar Katare. Šių šalių piliečiai organizuoja, prižiūri savo šalių tvarką ir gerovę, mokosi Vakarų šalių universitetuose ir pramogauja. Jiems dirba ir aptarnauja įbėgėliai iš Pakistano, Bangla Dešo, Indijos, Afrikos šalių. Ir tokių ten 80 %. Visi patenkinti. Tikėtina, jog Vokietijos kanclerė, vadovaudamasi tokiu arabišku gerovės algoritmu yra įžvalgi ir taip įkūnys šviesią Vokietijos ateitį. Alytaus turgaus prieigose nuolat vaikšto tamsaus gymio peilių pardavėjas ir agresyviai juos siūlo praeiviams. Ateis diena, kai tas peilis bus rastas įsmigęs jums tarp 4 ir 5 šonkaulio. Tai bus tragedija. Kai toks peilis bus įsmeigtas į Europos stuburą, ištiks katastrofa. Link to einama. Senovės Romos imperijos sunykimo priežastys panašios nors ne tos pačios. Kipre galima tik pasigrožėti tos civilizacijos didybe ir užmojais. Kuo grožėsis turistai po 2000 metų Europoje, žino tik vėjas.

Kiprą pasirinkau, norėdamas neatsilikti nuo savo gentainių: Rasa su Donatu šį ankstyvą pavasarį lankėsi Pafose. Aidas gegužės mėnesį savo draugei paskyrė pasimatymą Kipro saloje, tik nesutarė kuriame aerouoste turėtų susitikti, nes abu ten vyko iš skirtingų šalių. Taigi vaikinas, išsinuomavęs auto, spėjo apvažiuoti Nikosijos, Larnakos ir Pafoso lėktuvų nusileidimo arealus ir taip surado Loretą. Taigi jaunimas skiria pasimatymus Kipre, o mes savo laiku –  tik prie pašto,  šeštą valandą ir tik kukliame provincijos miestelyje. Tada toliausiai nuvykti Vakarų kryptimi iš miestelio galima buvo iki Kybartų. Istorinis įvykis, kai trys draugės Giedrė, Laima ir Lina lankėsi Lenkijos liaudies respublikoje. Tokias indulgencijas draugų žmonoms dalijo Jonas Pangonis (eksseimūnas) ir Laimutis Urbanavičius (visuomenės veikėjas), tada dirbę atsakingose pareigose ir galėję priimti sprendimus ar tie išrinktieji nesuterš tarybinio turisto vardo. Kelionė į Lenkiją tuometinėje bendruomenėje atitiko šiandieninių Plutono nuotraukų iš arti efekto stipriui ir buvo traktuojama kaip įpatingas įvykis.

Kipras tai šalis, kurioje karšta vasara trunka 9 mėnesius, o  3 – šiltas pavasaris. Žiemos nerasta. Glukoidai rekomenduoja.

hd_ico

Kipras 2015 (ne Petrauskas, o sala-valstybė) || Garažų Klipai Pristato 2015 || Trukmė – 00:13:53

 

 


Kur geriau: Jūrmaloje, pas Vidmą ar prie Dusios

rugpjūčio 22, 2014

Giliame sąstingyje, apie 1980 metus, tuometinis jaunimas nukeliaudavo į Taliną, taip kaip musulmonas į Meką. Tik todėl, kad Sovietų Sąjungoje hipiškesnio miesto tada nebuvo. Grupelė glūkoidų, kurie tada net nenutuokė, kad po kelių dešimtmečių vadinsis glūkoidais, susiruošė į Taliną, aplankant Jūrmalą ir kitas žavias latvių pajūrio vietas. Šią vasarą, po daugiau kaip 30 metų,  kilo mintis aplankyti nors dalį to, ką tada jie patyrė.

Kartais išvykos toliau nuo namų gimsta atsitiktinumų sekoje. Laima, tvarkydama savo vieną is trijų stalčių (neskaitant virtuveje esančių), randa visiškai pamirštus 300 eurų (liko nuo penykštės kelionės į  Maltos salą). Pirmas pamąstymas, kaip tokį radinį racionaliai realizuoti. Visi informuoti, kad nuo 2015 sausio 1 dienos litas tampa numizmatų dėmesio objektu, o Laimos netyčia surasti eurai įgauna, anot garsaus žvejo Alberto (Kobros), tvirtos faneros statusą. Tačiau iki sausio 1 dar reikia dar išgyventi. Tokiems kaip Dzilbus ir kompanija, kurie neprinokusių bananų jau neperka, racionalus sprendimas – gyventi šiandien ir dabar. Artimiausia kaimynė Latvija turi eurą, taigi aplankyti braliukus, gal ir neblogas apsisprendimas.

jurmala-2jurmala-1latvija_jurmala talinas 3 sena

Dar daugiau – apie 1980 metus glukoidų kompanija: Viktoras Jonkus su Jule ir savo gražuolėmis dukterimis Aiste ir Agne, Alvydas Petkevičius su Lina ir nuostabiais vaikais Deividu ir Inga, Valdas Griškonis su Dalia ir dukra Giedre dar Dzilbus su Laima ir dukra Rasa čia paskutinį kartą lankėsi daugiau kaip prieš 30 metų. Kempingas Jaunkemeri buvo jų gyvenamoji vieta pakeliui į Taliną, sovietmečio vakarietiškiausią miestą, tad šiandien labai norėjosi nuvykti ten ir prisiminti detales. Nėra to kempingo. Vietoje jo tik automobilių stovėjimo aikštelė, dažnai vietinių naudojama, kai nusimaudyti jūroje po darbų atvažiuoja.  Šiandien Vaivari randame panašų, nes  labai sovietmetį primena. Kaina palapinei, auto ir 2 žmonėms panaši į Nidos kempingo (apie 80 Lt/para), tik žiauriai skiriasi lankytojų kontingentu ir infrastruktūra. Jei trumpai: Nida – Europa, o Vaivari esantis “Nemo“ kempingas  kvepia vėlyvuoju sovietmečiu,  su apšepusiais nameliais, dengtais asbesto šiferiu. Yra WC ir dušai, virtuvėlė ir visur eilutė lankytojų. Lygis – su kuo lyginti? Zimbabvėj nebuvau. Bet kai oras-jūra-bangos liukso klasės, o iki jūros tik per kopą ir pušynu nueiti, tie archainiai buitiniai “patogumai“ nuslenka į antrą planą. Kempingo svečiai dviejų rūšių: postsovietinių kraštų (tautiečiai included), triukšmaujantys, besikeikiantys, geriantys ugninį vandenį, jų muzonai transliuoja rusiškus bumčikus. Kiti, tai suomiai, vokiečiai, čekai, olandai ­– tiesiog atgaiva turėti tokius kaimynus šalia. Linksmi, ramūs ir atsipalaidavę – viskas viename. Gyvena dažniausiai kemperiuose.

Jurmaloje didis sujudimas – kasmetiniame dainų festivalyje “Novaja Volna“ dalyvauja A. Pugačiova, taigi Majoris lūžta nuo naujųjų rusų. Rusijoje televizijos transliuojamas ir toje šalyje daug gerbėjų turintis konkursas Jūrmalą kasmet paverčia rusiškos popkultūros lizdu. Dar skandalai, kad kažkam latviai uždraudė dalyvauti (Josifui Kobzonui, dar keliems politikieriams), o rusams nepatinka, kad ukrai­nie­čių dai­ni­nin­kas Iva­nas Dor­nas at­li­ko dai­ną ukrai­nie­čių kal­ba dė­vė­da­mas marš­ki­nė­lius su tri­dan­čiu – Ukrai­nos na­cio­na­li­nės gvar­di­jos sim­bo­liu. Ne, į koncertus mes nesiveržėm – pernelyg didelė dvasinė kankynė, o dar po Aerosmith…

IMG_0442 IMG_0474

Linksmi buvo foniniai vaizdeliai. Dominuoja Armani ir Versace blondinės su bentliais ir S-serijos mersais. Kurorto svečiai labai pasiturintys arba tiesiog naujieji rusai. Stebėti tokį paradą,  patikėkite, nuteikia linksmai.  Ta proga alus pabrangsta iki 3, o Pugačiovos salotos kainuoja 17 eurų.

Kai Lietuvoje subtropinis klimatas, Baltijos jūra geras pasirinkimas. Gerai ir pas glūkoidą Vidmą sodyboje, apsilankėme ten, grįždami iš Jūrmalos. Filme yra keletas epizodų. Jei kas turite pageidavimų pilnavertiškai pailsėti – pasirinkimas pas Vidmą prie Balčio ežero Utenos rajone yra teisingas. Ten net briedžiai vidur dienos pas jį apsilanko.

Diena prie Dusios ežero nukonkuravo jūrinius kurortus, sodybas ar kitas sudėtingai skambančias poilsio vietas. Kainos ir kokybės sąntykis – geriausias (kaina 0,00 Lt, transporto išlaidos, jei iš Alytaus – 16 Lt). Nublanksta ir Balatono ežeras (Vengrija), kuriame baltas vanduo neįprastai nuteikia, o bristi, bristi reikia tiek, kad atsibosta. Tarkime, ten pasilinksminimo industrija gana aukšto lygio, bet, žmogau, tu juk į gamtą veržiesi…

Šis postas, tai lyg ir atsakymas į Žorkos nuogastavimus, kur glukoidai pasidėjo, kad tinklapyje štilis. Taigi, Žora, mes dar kvėpuojame, o karštis, taip neįprastas tautiečiui, tik prie ežerų-jūrų-nemunų gena, o  norint rašinėti, reikia nerealiai susikoncentruoti arba patirti įspūdžių. Sėdėjimas namie  – lėta mirtis. Žodžio kišenėje neieškantis atsakytų: “o aš ir neskubu“. Taigi,  tiesa, kaip jau įprasta,  vaikšto kažkur šalia…

FILMAS:: Jūrmala, pas Vidmą, prie Dusios 2014 || Filmuota iPhone4 ||Montažas Dzilbus

Tas pats filmas, tik žiūrovams Vokietijoje

 

 

 

 

 

 

 


Maljorka tinka švęsti jubiliejų

lapkričio 4, 2013

Posto pavadinimas kalba apie jubiliejų, tačiau tekste apie tai lyg ir nerasite. Maža paslaptis filme. Malonaus pasižiūrėjimo

ĮSPŪDIS. Šilta (+28º C), o vanduo mielas ir labai permatomas, visi visiems sako ole-ole, muchas gracias, šypsosi ir demonstruoja išskirtinį paslaugumą. Gaila, kad Ispanijoje toks aukštas bedarbystės lygis, tačiau tie kurie dirba – pareigas atlieka pavyzdingai. Kai sužinai, kad už šilumai Lietuvoje mokamus pinigus gali išsinuomoti kuklų būstą vienam mėnesiui rudens-žiemos-pavasario laikui, o valgyti tik 1 ½ karto brangiau nei Lietuvoje, mitas apie super brangius Balearų salyno –  Maljorkos, Manorkos ar Ibizos kurortus išgaruoja (kaip “Spirit In the Sky“ pagal Norman Greenbaum seną gabaliuką). Bet šiltuoju (9 mėnesius) laikotarpiu kainos gali kandžiotis.
NAUJIENOS. Viešbutyje veikia free wi-fi, taigi retkarčiais reikia pasidomėti kas vyksta mielame provincijos miestelyje Alytuje. Vienas miesto infotinklapis pirma eilute raportuoja, jog jaunikis degalinėje pamiršo nuotaką, kitas – Alytuje pagrobtas dar vienas Audi. Išvada ta, jog nieko naujo.
KRANTAI. Sala iš jūros atrodo puikiai, pietrytinė pakrantė išraižyta 1- 2 km įlankų, kurių smėlėtose pakrantėse jaukiai įsikūrę salos svečiai nenuobodžiauja, nes infrastruktūra išvystyta taip, kad poilsiautojui prie jūros nepristigtų nieko. Katamaranai plukdo į atvirą jūrą, kur gali nusimaudyti ar pasižiūrėri pro permatomą laivo dugną į jūros dugną, vanduo čia bent 5 metrus kiaurai permatomas. Vilos-gerulės, įsikūrusios ant uolų, bet kiemuose tvarka ir civilizacija. Vienur-kitur pakrantėje, bangų mūšos garse ir milijonus metų vėjo, lietaus ir saulės gludinamų uolų apsuptyje, romantiškoje, tik dviem personom skirtoje smėlėtoje įlankėlėje matai veiksmą, pamanai, kad tai tik scena iš filmo.
ĮVYKIS. Vienas Cala d‘Or pliažų, kuriame kartais užsukdavome, buvo okupuotas išskirtinai britų. Na, vienas kitas kitoks. Viena emancipuota patrauklios išvaizdos šviesiaplaukė iš vienos Rytų šalies, atsinšė prie pat vandens, į patį žmonių tirštumą govorilką, iš kurios sklido tos Rytų šalies bumčik-bumčik stiliaus perliukai. Viena tos muzikos klausytoja-anglė iš kažkur atsinešė Jungtinės Karalystės vėliavą ir pakabino ant savo švendrinio skėčio. Tokia protesto forma sukėlė aplinkinių plojimų bangą.

koliaz_maljorka-2
Prieš 10 metų, atostogaujant Turkijoje Marmaryje su savo patikimais ir mielais keliauninkais Laimute ir Almantu (Alytus),  Zita ir Romu (Marijampolė), buvome privalomai priversti stebėti, kai tos vienos Rytų šalies poilsiautojai į nesuvalgytų pietų lėkštę prispausdavo krūvą kečiupo, išpildavo visą indelį druskos, baseine atlikdavo aplinkinius šiurpinančius triukus ar kitaip krėsdavo kiaulystes. Tai jiems kėlė pasigėrėjimo savo poelgiais jausmą, tik iš aplinkinių aplodismentų jie nesulaukė.

Filmas: Maljorka 2013. Tinka švęsti jubiliejų||  Telefonas ir montažas – Dzilbus

Tas pats filmas, skirtas žiūrovams Vokietijoje

Nebus objektyvu, jei nepapasakosiu dar vieno nutikimo. Kai viešbučio manageris pakvietė mane ir Laimą prisijungti prie French Ball (petankės) žaidimo dalyvių, pasikalbėjome ir kitomis temomis. Sužinojęs, jog mes iš Lietuvos, jis suskubo papasakoti apie tik prieš savaitę čia apsilankiusią 21 personos grupę iš Lietuvos, kurie čia, švelniai tariant, nuolatos kėlė orgijas. Savaitę pragyvenus tobulo komforto ir aptarnavimo kupiname 4-ių žvaigždučių Ferrera Blanca viešbutyje, nuolat patenkantį į 20 salos geriausiųjų, nesunku suvokti to viešbučio tarnautojo patirtus išgyvenimus (blogiau galėjo nutikti tik Guobų gatvėje). Nebus objektyvu, jei pamiršiu dar vieną detalę. Tai  vieno glūkoido konstatavimas, jog lietuviai nuo tų iš Rytų šalies jei ir skiriasi kuo nors, tai tik tuo, jog kalba lietuviškai. Gal ir ne visai taip, bet tiesa vaikšto kažkur šalimais… Nors visokių visur yra. Kai anglų “džentelmenai“ Lietuvoje apsiusiojo prezidentūros tvorą – įvykis plojimų bangos taip pat nesukėlė.

koliaz_maljorka
OLA. Verta pamatyti (kas nebuvote) požemio karalystę. Ji vadinasi Coves del Drac (Drakono olos), visiškai šalia Porto Cristo paktantės miestelio. Jų saloje dešimtys, tačiau ši ola ilgiausia (1200 m), giliausia, turi požeminius ežerus, kuriais valtimis plaukiojantys muzmenai groja Mocartą ir kitus klasikus.
PASIMETIMAS. Viešbutyje, pliaže, gatvėje girdi tik anglų kalbą. Mus tai džiugina – nėra kalbos trikdžių bendrauti, tačiau virpa klausimėlis ar mes ne Britų salose. Aplinkui angliški pabai ir linksmai Dilailą ar Cliff Richard dainuojantys muzikantai. Bet autobusu pavažiavus pietų kryptimi link Nacionalinio parko, šalia Cala Mondrago, randi kontingentą kalbantį tik vokiškai, beje, vokiečiai okupavo pritrenkiančio grožio įlanką, o alaus barai – lyg Miunchene būtum. Retkarčiais išgirsti ispanų kalbą. Kai Laimai pasakiau, jog lietuviškai kalbant neteko išgirsti, ji pašaipiai atsakė, jog tą kalbą ji girdi nuolat, o tas kalbėtojas lietuviškai – tai aš.
REZIUME. Istorijos pamokų čia gausite nedaug. Prieš pora mėnesių aplankyta Malta šioje srityje pasirodė turtingesne. Tačiau Maljorka labiau atvira turistams, poilsiautojams. Bet tiems, kurie turi daugiau pinigėlių, negu tiems, kurie sau leidžia važiuoti į Turkiją ar Egiptą. Tai juntama kiekviename judesyje. Jeigu dar lyginti kažką su kažkuo, tai Kanarų salose daugiau romantikos, ten yra Teidė ir laukinė La Gomeros sala.
Įdomu, o kaip ten Marse?..

Dar keletas foto “Kelionių galerijoje“

galera_keliones


Algirdas Verbauskas – koncertai Alpėse

rugsėjo 4, 2013

ALGIRDAS VERBAUSKAS

verbauskasŠio rugpjūčio 5-16 dienomis, su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru, vėl turėjau galimybę pabuvoti šiame nuostabiame Šveicarijos Alpių kalnų kurorte. Saas-Fee jau nuo 1998m. kiekvieną rugpjūtį įvyksta orkestrinės ir kamerinės muzikos festivalis “Musica Romantica”, kurio sumanytoja ir siela, brazilų kilmės muzikė, talentinga pianistė ir dirigentė Eliane Rodrigues.
Kadangi prieš porą metų jau rašiau savo įspūdžius „Glūkoiduose“ apie šį kalnų kurortą, tai šį kartą kviečiu, grojant vietiniams muzikantams, pasidairyti po Saas-Fee
ir jo apylinkes.

Daugiau Algio “užklasinės“ veiklos:

□ ,,Musica Romantica” Saas-Fee, Šveicarija. Darbas ir laisvalaikis
□ ,,Sugrįžę mūzos“ ir glūkoidai

Kamera: Algirdas Verbauskas

Pasigrožėkite Alpėmis glūkoidų “KELIONIŲ“ galerijoje;

galera_keliones