Klipas išėjusiems ir Julius juokiasi iš vasaros

rugpjūčio 23, 2016

#1.

Po 45 metų atsikūrę „Aisčiai“ surengė pernai ir šiais metais koncertus Miesto Sode. Laikas prisiminti jau į nebūtį išėjusius aisčius: bosistą Valdą Jurgelevičių, būgnininką Stasį Simanavičių, vokalistą ir gitarą grojusį Rikantą Lilį, vokalistę Svetlaną Serioginaitę, gitara, vargonais grojusį ir dainavusį Rimgaudą Drumžlį. Visus, gal išskyrus Rimgaudą, tragiška lemtis ištiko ne laiku ir tai dar labiau skaudina. 2010 lapkričio 13 d Prancūzijoje buvo nužudyta buvusi “Aisčių” dainininke Svetlana Serioginaite-Levašova. Kiti išėjo visiškai jauni.aisciai-atminimui-mire

Visus, juos pažinojusius, kviečiame pažiūrėti pirmąjį iš dviejų klipų, skirtų pirmosios Alytaus roko atspalvį nešiojusios grupės dalyviams prisiminti. Klipas pagamintas Garažų Klipų Nidos padalinyje, naudojant iPhoną. Visi garsai: gitara, įdainavimai, net bosas (koks ten bosas, tai tik keturios žemosios akustinės gitaros stygos) įrašyta su telefono mikrofonu. Viskas sumiksuota ir sumontuota taip pat su telefono aplikacijomis: iMovie, Quik, PhotoGrid, MusicMemos. Projekto biudžetas – 0,00 €.

Rasa&Dzilbus – ”Aisčių daina”. Garažų Klipai 2016. 4:41

Daugiau apie AISČIUS::

Klausykite FM99 apie roko pradmenis Alytuje
Žiniasklaida apie Aisčius
Aisčių istorijos fotogalerija
〉 Aisčiai: Rimgaudas Drumžlys prisimena
〉 Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS
Vilniaus alytiškiu klubas ir Aisčiai
„Lietuvos roko pionieriai“ rašo apie „Aisčius“
 Apie Aisčius knygoje “Lietuvos rokas”
〉 Alytaus muzmenai 1960 – 1980. O kur Airija, Svaras 409?

#2.

Julius Jegelevičius juokiasi iš keistos šių metų vasaros ir siūlo žvelgti į viską optimistiškai.

Julius Jegelevičius – ”The Revelation Of Relaxation”

Primename, jog vyresnysis Juliaus broliukas Saulius netolimoje praeityje džiugino glūkoidus šiais klipais: su “Ausų kamštukais” ir  ant vandens. Gal ant Suvingio ežero? To reikėtų klausti šių puikių jangsterių tėvo – maestro Alvydo Jegelevičiaus. Miela ir žavu, kai jauni žmonės kažką kuria, daro, ekspermentuoja.

Ausų kamštukai – The Beatles – “Come Together”

Saulius Jegelevičius ,,Visada taip buvo”

 

 


Pokemonai Nidoje

rugpjūčio 10, 2016

“Būna laikas, kai vasara baigias”. Taip 1971 dainavo Jonavos panelių grupsas “Eglutės”. Taip dainavo “Nemuno” restorane 1972 metais “Aisčiai”

Pokemonai Nidoje || Garažų klipai [ Nidos padalinys] 11:34

Kodėl Nidoje gerai? Saugu, neerzina idiotiška gatvės muzika kaip Palangoje, ramybė, gamtos unikumas ir žmonės. Taip, būtent žmonės. Čia virkaujančių apie blogą gyvenimą ar blogą valdžią, migrantus ar emigrantus neišgirsi. Anokia čia paslaptis, kad  runkelinis mąstymas dar bujoja: valdžia turi duoti šlapiankos ir atlyginimą kaip Vokietijoj. Tokiems atsakyti derėtų taip: kai gaminsi kažką panašaus į BMW ar Siemens produktus, sukursi Skype, kaip estai, kai Intel ar nVidia atidarys čia linijas procesoriams rinkti, kai suvoksi, kad savimi turi rūpintis pats – kaip Amerikoje, kur socializmo mažiausia, tada ir gausi tą taip trokštamą atlyginimą ir kitus bonusus. Reikėtų atminti, jog  socializmas žaloja žmogaus prigimtį ir gimdo runkelizmą. Tuoj bus rinkimai, tad rinkite jaunas, progresyvaus mąstymo personas, išmokite atskirti miglos pūtėjus nuo tų, kurie dar GALI kažką nuveikti jūsų labui.

Grįžtam šį Nidą. Taigi varguolių čia nerasta, juos filtruoja aukštos būsto ir paslaugų kainos. Virgiaus Rima, grįžusi iš Riminio (Italija), sakė: ten tiesiog ore tvyro pinigų kvapas. Nidoje dar taip nėra, bet tendencijos rodo, kad ateityje taip būti gali.

Kad čia nesirenka varguoliai, rodo toks epizodas. Kaimynų kotedžo atžala, pamačiusi mano iPhone klausia ar jis su S raide. Sakau taip ir dar 32 Gb talpos yra. Jis informuoja, jog pas jį taip pat su “S” raide ir 64 Gb. Atžalai tik 10 metų. Nidoje tai joks stebuklas. Stebina, kai menamą respektabilaus piliečio įvaizdį turintis pilietis išsitraukia savo androidą, deda ant stalo ir sako, jog jis yra labai geras. Arba nesako, bet taip galvoja. Tačiau kai išgirsti sakant, jog Apple produktai yra aukščiausios kategorijos, bet jų neperku tik todėl, kadangi jie man žiauriai brangūs, tokią personą privalu gerbti už elementarių tiesų suvokimą ir atvirai sąžiningą nuomonės sakymą.

Kad nesirenka varguoliai, rodo ir naujų prašmatnių auto paradas. Toli ir eiti nereikia, kotedžo kiemelyje, kuriame gyvenau, antikvarinių senelių, tokių kaip mano Audi A4, nerasta. Čia stovi land cruiseriai, iksinės BMW, mersai su S raide, audinės su Q raide ar paskutinės konfiguracijos kadilakas. Įdomi detalė: Glūko susirinkime vienas mūsų visų draugas džiūgavo įsitaisęs šaraną. Šį modelį prieš 10 metų labai buvo pamėgę krūtais save laikantys valstietiškos kilmės džigitai. Kartais pajusdavau save skenuojantį autobrendus Nidos gatvėse. Rezultatas – šaranais čia nejudama.

Ir aplamai čia kitokia Lietuva dar ir todėl, jog visai pagrįstai, nors ir nejučiomis, pradedi savęs klausti: tai čia lietuvių ar vokiečių daugiau. Girdisi ir olandų, rusų, italų, prancūzų, suomių ir net rumunų kalbos. Nida vakarėja, gerai kad nerytėja, nors rusai čia perka būstus ir palieka Nidai eurų. Bet jie vieninteliai vaikšto dviračių takais. Kai susiduri su tokia situacija kasdien ir kelis kartus, imi manyti, jog šioje Rytų šalyje nėra dviračių takų, aišku ir taisyklių. Bet būkime objektyvūs ir savikritiški: kukliame provincijos miestelyje, vaikštančių dviračių taku, išvysi nuolat ir gausiai. Bet Nidoje tvarka kaip Olandijoje. Tai dar viena Nidos  išskirtinė detalė. Prisipažinsiu, jog kartą pasielgiau kaip rytietis: einant žvaigždėtą naktį iš Bo Hause, po dorados druskoje ir poros merfio nė nepajutau, jog žingsniuoju dviračių taku. Donatas paklausė: gal jums dviratį pavogė? Bet tai buvo tik vieną kartą, be to, atsipalaidavus ir diskutuojant apie Kuršių Nerijos smėlynų naudą  feldmaršalo Ervino Riomelio tankų armijai, kuri, prieš vykstant į Sacharą, čia treniravosi 1940 metais.

Kažkodėl niekas nepavogė dviračio.  Homosovietikus recidyvai išlenda. Čia apie save. Dėl blogų įžvalgų. O buvo taip. Kartą išvažiavau dviračiu pasižvalgyti į žmones ir miestelį. Po visų patirčių, užsuku į krautuvę Amstel alaus nusipirkti. Tą, kurį spėjau pamėgti Niderlanduose 2000 metais, kur mėnesį gilinausi kaip ES sprendžiamos aplinkosaugos problemos. Pasistatau dviratį, o prirakinimo inventoriaus tai neturiu. Dviratis ne mano, dar kainuoja tiek kiek mano Audi. Nejauku. Bet piktadarių neatsirado. O ir neturėjo, nes Džiuzės brolis Gedas neatmenamais laikais metė ‘‘dviratinę‘‘ veiklą ir tapo fotografu profiu. Kai išsiruoši į Vaickrugo kopą ir reikia kopti 64 metrus aukščiau jūros lygio, dviračius dažnas palieka miško take, kopos papėdėje už 1,5 km. Tie dviračiai stovi nerakinti tris-keturias valandas ir niekam neužkliūna. Tada suvoki, jog visi LT graibštukai išvykę į Žydrąjį Krantą kur šiurpina dorus prancūzus, rekvizuodami jų jūrinių katerių hondas ar sudzuki. O čia Nida. Bet svarbiausias veiksnys – praėję 25 metai po azijinio režimo subyrėjimo, kuriame vogimas buvo ir dorybė ir prestižas.

Čia ir muzika kitokia. Tiksliau kitokia nei visoje LT. Tai Neringos FM. Ne kiekvienam lemta suvokti kas čia grojama, bet prisimenant Valiaus Chlevicko pastebėjimą dar 1977 grojant su Aisčiais Nemuno kabake, o jis tada sakė, jog publiką reikia auklėti (ištrauka iš rašinio  „Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS“)

Vieną gražų vakarą gitaristas ir solistas Valentinas Chlevickas pasakė:  publiką reikia auklėti!  Valius – vilnietis, grojęs su K. Antanėliu, kitais žinomais muzmenais. Nors gyvename kukliame provincijos miestelyje, nederėtų apsiriboti tik pigia „populiarščina“, kodėl nepagroti bliuzo, jazzrock‘o ar tuometinių pasaulinių popso galiūnų gabaliukų. Atsirado abejojančių – publika šnairuos, nebus užsakymų. Laikas parodė, kad George Benson ar Boney M, Stevie Wonder ar Santana, bitlai ar rollingų „Jumpin‘ Jack Flash“ publikos kotiruojami  taip pat puikiai, kaip ir polivaika, ypač studentų, kurie, sugrįžę savaitgaliui į gimtą miestą, mielai ledo vakarus „Nemune“ (citatos pabaiga).

Ką veikti, jei atvykai? Mokytis valdyti 4 m2 aitvarą, lankyti muziejus, irkluoti plaustą, važiuoti dviračiu ar longbordu arba lošti (!). Preiloje islošiau tris porcijas ledų, Nidoje penkias. Kai tryse suvalgėm 9 porcijas, nuo iškviapamo oro, taip atvėso, jog Nidos pliaže lengvai pasnigo. Dar vakarais žiūrėti Spilbergą ar Tarantiną. Galima plaukti laivu iki Juodkrantės ir grįžti dviračiu. Įspūdžių pakankamai. Oras ir vanduo 20˚C ir 1,5 m aukščio bangos. Čia be komentarų. Galima gaudyti pokemonus. Kai liepos 16 dieną Apple parduotuvė startavo Pokemon Go Lietuvoje, jau kitą dieną pradėjom gaudyti tuos įvairiai zirziančius, kibirkščiuojančius padarus. Nauda ta, jog geimas tave verčia vaikščioti, suprask, judėti. Tik reikia tai daryti atidžiai ir atsargiai: neužminti ant kokio nors fordo ar nenulipti nuo tilto.

Paskaičiuojam, kiek monetų dviems poilsiautojams derėtų išleisti. Degalai – 50€, keltas –12€, ekomokestis – 20€. Jei atplauksi savo kateriu, jachta ar atskrisi cesnos tipo lėktuvėliu (yra mini aerodromas su vienu kilimo-nusileidimo taku), gal įvažiavimo mokesčio mokėti nereikės. Tiksliai nežinau. Toliau:  pastogė, jei 10 dienų – 800 €, 2-3 kartus ieškai gurmaniškų nuotykių BO Hause – 100 €, dviračiai, jei neturi savo, nors 4 dienos 45€, maistas 100€, pora pasiplaukiojimų laivu – 54€, kita – 100€ ir turime 1280€ (arba 4420  Lt) Palyginimui pamenu paskutinę išvyką į Kiprą: kelionė, būstas ir pramogos – 600€. Jums rinktis.

Ši žinutė skirta Nidos svečiui, turinčiam tikslą optimaliai patirti Nidos aurą. Arba, suvalgius šią info,  atidėti vizitą ir palaukti, kai išaušus valandai X, valdžia jau visiems DUOS atlyginimą – tokį kaip Vokietijoje. O tada jau vykti.

Pažiūrėkite filmuką, jis 72 kartus įdomesnis nei šis rašinys.


Glūkas 2016 arba mes 35-tą kartą drauge

liepos 9, 2016

Karšta kaip Mirties Slėnyje Kalifornijoje, tik čia yra vandens ir krūva draugų, draugių, bendražygių ar šiaip smalsuolių. Jubiliejų ir atmintinų datų griūtis: prieš 45 metus Jimas Morrisonas atsisveikina su Pasauliu, Agnės gimtadienis, glūkoidams 35, glūkzaurams 65.

Staigmena: iš USA atvyko Gedas „Gizela“ Manerskas ir surengė su broliu Kęstu show. Pusvalandį skaipinome su Norvegijoje įtemptai besidarbuojančiu Sigitu “Kefu” Kizala.  Apgailestavo, kad negali dalyvauti. Prisipylė arbatos stikliuką ir sveikino visus susirinkėlius. Vilius „Striptizas“ Vaicekauskas apiplaukė ežerą ir taip pelnė garbės glūkoido vardą. Taip jis įrodė, jog žmogus turi judėti, o judesiai privalo stiprinti sveikatą. Pavyzdžiui, lėtas žingsniavimas  tarp lovos ir šaldytuvo gali sveikatai kenkti. Alytaus „Dainavos“ futbolo vetaranai, Lietuvos futbolo čempionai Jonas Eidukevičius (Liubos brolis) ir Vytas „Watas“ Malinauskas Lietuvos TOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei padainavo dainelę apie begalinį sportinį troškulį nugalėti.

Kaip visada viskas vyksta sklandžiai ir pagal pačių eksprontu suregztą eklektišką scenarijų.

Rašyti galima daug ir nuobodžiai. Geriau žiūrėkite Garžų Studijoje pagamintą filmuką. Ten rasite pagrindinius susirinkimo akcentus: detales, sveikinimus su pašmaikštavimais, Viliaus midimaratonas, koncertų trupiniai. Žiūrėkite ir prisiminkite. Žiūrėkite ir mąstykite, jog tokių susibūrimų kasmet lieka vienu mažiau.

Glūkoidai Forever !!

Glukas 35 [2016] || Garažų Klipai pristato 2016


Dusios saga: atsuktas laikas. ŠEŠTA DIENA

birželio 22, 2016

dUSIOS-SAGA-HEADER

 

Tai ŠEŠTOJI dalis. Ankstesnes galite rasti čia:
Dusios saga: atsuktas laikas. PIRMA DIENA
Dusios saga: atsuktas laikas. ANTRA DIENA
Dusios saga: atsuktas laikas. TREČIA DIENA  
Dusios saga: atsuktas laikas. KETVIRTA DIENA  
Dusios saga: atsuktas laikas. PENKTA DIENA  

Sukame laiką atgal, tiesiai į 1971. O rubrika SENOS NAUJIENOS apims 1955 – 1982 laikotarpį. Nuotraukos savyje turi daugiau info negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jas reikia ne tik žiūrėti, bet ir skaityti. Gero studijavimo.

<<< ŠEŠTA DIENA Trečiadienis, 14 liepos. 1971

Miegojau ypač. Naktį lijo, vėjas, truputį šalom. Ryte jau neliko tradicijos – nusimaudyti. Pusryčiavome kaimiečių pusfabrikačiais. Dviguba keistenybė: nors norisi važiuoti namo ir žinai, kad taip ir įvyks, o prie ežero tuščia, nekoks oras, vistiek nesinori palikti ežero. Visą rytą lošėm karasinkę. Teko prisiminti, kol prisiminiau, likau paskutinis.

TTT dusia panorama 2015

Vėliau užėjo cinkas sureguliuoti samokatą. Kažką panašaus ir padarėm, bet sankaba vis tiek nekorektiškai veikia. Truputį išlindo saulė. Vidas organizavo maudymosi seansą. Tokiai akcijai reikėjo prisiversti. Sušukau kažkokį delaverų genties šūkį ir atsidūriau ežere. Šekspyras tik priėjo prie vandens. Vis tik buvo faina pasinerti vandenin, išsiskalbėm galvas. Nors Vidukas mėgdavo kartoti: kam čia praustis, vis tiek paskui susipurvinsi, buvo higieniškiausias bičas.

Staiga pasigirdo motociklo burzgimas. Buvome tuo reiškiniu labai nudžiuginti – arvažiavo Alvis su Vycka. Atvžė cigarečių, ir tai mažumėlę paveikė teigiamai.  Alvis šiandien vakare pakvietė visus į Nemuno restoraną, nes rytoj išvažiuoja į Palangą. Paprašiau Vyckos benzino. Davė.  Įdomiausia, kad tada, važiuojant naktį namo, Alvydas buvo pora kartų užmigęs ir vos nenukrito nuo motociklo.

Vėl lošėm kortomis. Vėl likau outsaideris.

(čia dienoraštis nutrūksta)

SENOS NAUJIENOS

TRIO. Šiandien kur spijausi, ten kavinė ir tai yra gerai. Gali rinktis pagal įvairius kriterijus: jaukumą, valgių repertuarą ar lankytojų kontingentą.  Apie 1972 Alytuje buvo du restoranai, dvi kavinės ir pora girdyklų alumi.

Namas-senos-virgius

Jaunimui tai nebuvo pati demokratiškiausia aplinka laisviau bendrauti, todėl gražią vasaros pavakarę Romėnas, Virgis Lepeška ir Dzilbus, nusipirkę sename gastronome gamzos vyno butelį, eina už sporcelės į miškelį, susiranda jaukią pakrūmę pušyne ir kalbasi apie muziką. Viena temų –  kuo bitlai buvo unikalūs. Jie sutaria, jog Johno Lennono ir Paul McCartnėjaus vokalo kvartos intervalas Ticket To Ride dainoje skambėjo ypač neįprastai po saldaus šešto dešimtmečio dominavimo. Kad pajusti daugiabalsio vokalo žavesį, Dzilbus bendraminčiams dar bando tai pademonstruoti gyvuoju (live!) būdu. Pasirenka nežinomo autoriaus tekstą: „stikliukėli, stikleli, mano drauguži“,  ekspromtu sukuria melodiją (sol-sol-sol-la-sol-si-si-sol-do) ir visi trys, trimis balsais, atsakingai stengiasi  įšgauti tinkamą skambesį. Kai bulgariškas sausvynis baigėsi, jų vokalas skambėjo skaidriai ir be disonansų. Beveik kaip Bee Gees.

PUOTA.  Kaunas 1972. Pasakoja Šekspyras: „papasakosiu vieną trumpą teisybę. Sėdim ryte su Dzilbum dviese jo Vydūno alėjos bendrabučio kambarėly ir aš bjauriu kaip balana peiliu džirinu buvusios kiaulės decimetrinį odos gabaliuką – reik valgyti ir dalintis, vadinasi, – į dvi dalis. Kaip perkūnas iš Kipro Petrausko gatvės pro duris įsprogsta Romėnas. Ištiesia ranką, tokią ploną, panašią į kaulą, pasisveikina. Lašinio skūrą pradėjau dalinti į tris dalis: Romai, valgysi. Ne, sako,  aš jau visą cibulio galvą šiandien suėdžiau – tai buvo JO žodis“.

zydra

FUTBOLAS. Kaunas 1972. Paprastai studentiškų pinigų tada beveik nebuvo arba visai nebuvo. Dzilbus turėjo elektrotechnikos skolą, nes labai nemėgo rytais keltis į paskaitas, kurios prasideda 9:30. Kirvis Jasinskas skalpavo tokius be gailesčio. Pasekmė: egzo neišlaikė, stipendijos tą semestrą negavo. Šekspyras buvo laikinai nutraukę studijas Vilniaus Universitete, slapstėsi nuo tarnystės sovietų armijoje ir rezidavo pas Dzilbų Vydūno alėjoje, pas Romėną K. Petrausko gatvėje ar pas Viduką Šančiuose. Stipendijos ar kitų išmokų taip pat neturėjo.  Juos abu dažnai kamuodavo mintis, kur prasimanyti resursų smulkioms pramogoms, o kartais net iškildavo grėsmė jų sveikatai dėl neprivalgymo. Pseudomedicinos proto bokštai teigia, jog badas išgydo net vėžį. Tačiau tada jie vėžiu nesirgo ir labai norėjo valgyti. Metodai, šių problemų sprendimui,  ne visada atitiko bendrus visuomeninių sąntykių kanonus, tad  ir oriai pasielgti ne visad pavykdavo. Pavyzdžiui,  sėdi Šekspyras pas Dzilbų KPI bendrabučio kambaryje ir jau 5 minutes žiūri pro langą. Tai jam ypač nebūdinga.  Abu tyli, bet pilvai burzgia pas abu. Žinai, sako Šekspyras, turiu mintį, tik ją reikia paversti vakariene, nors dar pusryčių nevalgėm. Matai tuos vaikus, kurie bendrabučio  kieme futbolą žaidžia. Mes pasiūlom jiems sužaisti draugišką mačą, bet su sąlyga: jei laimim, jie bėga namo ir atneša iš savo tėvų  mums kažko užkrimsti. Šekspyras, patyręs futbolistas, trenerio Antano Bytauto auklėtinis strategavo taip: tu eini į vartus, o aš juos mikliai apžaidžiu. Viskas taip ir įvyko. Mes nugalėjom, o vaikai sąžiningai atnešė iš namų daktariškos dešros, batoną ir agurkų. Nugalėtojai nedelsdami vakarieniavo čia pat, atsisėdę ant vejos. Tą dieną jiems tai buvo pusryčiai, pietūs ir vakarienė – viskas viename.

Broliukai

KALTĖ.  Balta mokykla prie stadiono. 1959 metai. Į trečiokų klasę įeina pasimetęs pirmokėlis, lydimas savo mokytojos Kirlienės. Taip, tai Valentino Kirlio, vieno geriausių visų laikų Alytaus teatrinės veiklos režisieriaus, aktoriaus, scenaristo  žmona. Ji sako: štai mano auklėtinį Donatėlį Tarcijoną nuskriudė kažkuris jūsų klasės mokinys. Donatėlis pasižiūrės ir pirštu parodys skriaudiką. Trečiokų mokytoja Šapalienė visiems liepė atsistoti. Tada visi buvo su mėlynom uniformom, visi plikai kirpti, taigi, tiesiog klonai. Dzilbus, tada dar buvo vadinamas savo vardu –  Gintu,  nujautė pramogėlę. Jis žinojo, kas Donatui pripylė už apykaklės arbatos, todėl nedvejodamas laukė momento, kada piktadarys bus įvardintas ir viešai pasmerktas. Ir Donatėlis parodė … į Gintą. Nedelsiant buvo priimtas verdiktas. Mokytoja Kirlienė po pamokų palydės Donatą iki namų, kartu eis ir blogietis Gintas, kuris privalės atsiprašyti nelaimėlio tėvų už savo prastą poelgį. Gintas, beveik pro ašaras, Donato mamai sakė taip: „Donato tikrai neskriaudžiau, bet labai atsiprašau, nes mokytoja TAIP liepė“. Ši istorija įdomi tik tuo, jog devynmetis susiduria su teisingumu akis į akį ir pajunta, jog pasaulyje ne viskas yra taip, kaip rašoma Brolių Grimų pasakose. Tokios supratimo apie teisingumą treniruotės yra ypač naudingos, kai susiduri su panašia būkle vėliau. Grūdinimas būtinas ne tik fizinis, bet ir dvasinis-psichologinis. Tada gyvenimas teka lengviau, prasmingiau, be streso ir nuosėdų.

atsiprasymas-gintas

 

7-klase-chemijos-pamoka

viesbutis-Dzukija74_cr

sieruke-vidukas-kefas-zuvau(galas)
copyright-2016

 


Miesto sodo veidai 2016 (papaildyta foto)

birželio 19, 2016

”Aisčiai suskambėjo, fanai sugužėjo…” – taip dainavo “Aisčiai” lygiai prieš metus Miesto Sode. Šiais metais ši daina neskambėjo, bet atnaujinta programa ir aukštesnė garso kokybė nenuvylė gerbėjų. Algirdo Verbausko pasirodymas ir Alytaus dainiaus Alberto “Šekspyro” baladės įsipiešė į renginį teisingai. Miesto sodas su ”Aisčių” pasirodymu gali tapti kasmetine vieta seniems miesto draugams pasimatyti iš naujo. Nekalbėsime apie tą gausą draugų, dalį kurių išvysite galerijoje, bet nepaminėti Gedo Manersko, specialiai atvykusio iš U.S.A., būtų tiesiog nuodėmė. Jis su broliu Kęstu prie Glūko žada padaryti ką nors įsimintino. Jų muzikavimas mieste nepamirštas ir tai suteiks šansą glūkoidų sueigos dalyviams išvysti juos imptovizuotoje miško scenoje. Ten bus ir daugiau jums gerai žinomų, kas jie, lai lieka maža paslaptimi. Tiesiog toks mikro Woodstockas. Dar dera priminti, jog šiemet tai TRISDEŠIMT PENKTAS glūkoidų susirinkimas šioje eroje. Glūkoidų pakūrėjams taip pat stukteli jubiliejinis skaičiukas, iliustruojantis atstumą metais nuo jų pačių atsiradimo pradžios šiame pasaulyje.

Šiais metais turėtų gausiai atvykti ir tie, kurie dar nebuvo čia, nors, kaip jie sako: mes mintyse visad buvome ir esame su jumis. Yra proga pabūti ne tik mintimis. Išnaudokite ją. Išmeskite iš galvos visokius – skauda šoną, reikia kažkur kitur kažką nežinia kažkodėl veikti, man nepatogu ir kitą destruktyvų gaivalą.
Skriskite, važiuokite, eikite liepos 1-2-3 (Pn-Š-S) prie Glūko ir jūs bent keletą dienų išsivalysite sielą (garantuotai) ir kūną (jei nedauginsite) nuo kasdieninių, žiauriai įkirėjusių nesąmonėlių, kurių apstu šiandieniniame gyvenimo ritme ir bliuze.


Alytaus šventė 2016. Linijiniai šokiai

birželio 18, 2016

Jos prieš savaitę džiugino Palangos kurorto svečius, šokdamos Basanavičiaus gatvėje. Alytaus miesto šventė be gracingų jaunų panelių, emancipuotų ledi ir nevystančių senjorų, nebūtų reiškinys. Kaip Šekspyras pasakytų: nevertėtų net stikliuko kavos pakelti. Glūkoidų autoritetinga specialistų komanda pripažino dvi jaunas šokėjas, kurias pamatysite filme, perspektyviomis ir tiki, jog jos galėtų pretenduoti į kruizinio laivo  MSC DIVINA šokių trupę. Laivas sukasi ratu –   Majamis / Nassau / Cape Canaveral / Majamis, užsukant  ir į  Kubą. Va, net į Kubą jau galima įsikruizinti.  Gal būt ne šiandien, bet po metų įtempto darbo tai gali tapti šių jaunų šokėjų savęs išbandymo arena  ne tik kukliame provincijos miestelyje, o sūpuojantis ant Karibų jūros bangų. Pažiūrėkite ir pamatysite.

Alytaus šventė 2016. Linijiniai šokiai || Garažų klipai 2016


Ateikite pas ŠEKSPYRĄ

birželio 15, 2016

SEKSPYRAS-CD-PRISTATYMAS

Rytoj, 2016 birželio 16 dieną,  5 valandą po pietų Albertas pristato savo galingiausią visų laikų kūrinį. Tai 2005-2007 ir naujausi 2016 metų dainuojami posmai. Renginys vyks kultūros oazėje pas Giedrę, kitaip dar vadinamoje J. Kunčino bibliotekoje, Ligoninės gatvėje. Albertui “Šekspyrui” Antanavičiui dvigubą CD padėjo išleisti: Ričardas Čiupkovas ir Alvydas Jegelevičius, Arūnas Bružas ir Giedrius Klimka, Marius Salynas, Rokas Gelažius, Vytautas Stanionis, Alytaus miesto savivaldybė ir visa krūva rėmėjų. Renginio finalui geriems draugams Albertas užpirko  puškutę andalūziško. Kviečiame dalyvauti.

sekspyro-cd-2016


Prenumeruoti

Būkite informuoti apie kiekvieną naują įrašą el. paštu

Prisijunkite prie kitų 126 pasekėjų