Atgarsiai po FM99 radio laidos apie Romą “Cveką“ Vaitkevičių

lapkričio 13, 2013

Kai buvo rengiama FM99 radio laida apie muzmeną Romą “Cveką“ Vaitkevičių, niekam nešovė mintis pasikviesti Vytautą “Stygą“ Palubinską, kuris betarpiškai, ne vienus metus bendravo su laidos herojais. Taigi, dalis svarbios informacijos nepasiekė klausytojų. Gražu, kai “Kūrikus“ pažinoję parašo į glūkoidus. Dėkojame Algirdui Verbauskui – “Kūrikų“ grupės nariui, Aldonai Marcinkevičienei, Juozui Muzikevičiui, Alvydui A. Jegelevičiui, Vladimirui “Žorai“ Bondarevui už komentarus, kuriais jie sėkmingai užpildo informacijos  spragas apie grupsą. Padėkos žodį tariame ir Vytautui, kad atsiliepė.

Keistesnių žodžių žodynėlis. Cveko bendraamžiams jo neprireiks, tačiau jaunimas straipsnyje naudojamų terminų neras niekur.
Fulė – futbolo kamuolys Bulka – XX amžiaus žymus Alytaus gitaristas Liudas Bulkevičius
Kelpša / Gruodelka – aukštesnės muzikos mokyklos (koledžai), pavadintos žinomų lietuvių kompozitorių pavardėmis
Polė – Kauno Politechnikos Institutas, dabar Kauno Technologijos Universitetas
Pajalnykas – lituoklis Aparaturščikas – garso aparatūros reguliuotojas ir taisytojas
Čmilskis – Ričardas Čmieliauskas, “Kūrikų“ grupės narys Klepas – pianinas

VYTAUTAS PALUBINSKAS

stygaGluk (čia pasisveikinimas), muzmenai, menininkai, rašinėtojai, kūrikai ( nuo žodžio kurti), futbolistai ir visi prijaučiantys Glūkoidams ir Glūkoidų respublikai… Ilgai tylėjau, bet FM99 radijo laida apie šviesios atminties Romą Vaitkevičių „Cveka-Degtuką“ pažadino šiltus prisiminimus, kuriais norėčiau pasidalinti, nes betarpiškai teko bendrauti su visa ta chebryte. Kai dabartiniai muzmenai, vaikomi A. Bytauto, gainiojo „fulę“ ar bandė savo jėgas rankinio aikštelėje, mes su Liudu „Bulka“ draskėmės tinklinio aikštelėje. „Cvekas“ futbolo vartuose… savaime suprantama nepamiršdami ir muzikos. Gaila, kad patirta trauma, atsitrenkus į futbolo vartų virpstą, uždarė Romui vartus į didįjį futbolą, bet dideliam džiaugsmui uždarė vartus ir į sovietinę armiją… Vėliau po „Cveko“ ir „Bulkiaus“ didžiųjų stojimų į „polę“, įvykdžius operaciją „nokautas“, nuo sovietinės kariuomenės buvo išgelbėtas ir “Bulkius“. Nepavykus įstoti į „polę“, „Cveko“ ir „Bulkiaus“ galvose gimė idėja mokytis muzikos aukštesnėje muzikos mokykloje „Kelpšoje“ ar „Gruodelkoje“, jau nepamenu kurioje.

_titras_kurikai_1972_irasas

Todėl abu aktyviai pradėjo mokytis groti „klepu“… Metais 1972, vienos repeticijos metu (repeticija vyko „kulturkės“ antrame aukšte), iš salės pasigirdo klasikinės muzikos “klepo“ akordai. Jonas Ptakauskas puolė slėpti „repeticijos skystį“, sakydamas, kad atėjo Jonas Pavilonis (tuo metu vadovavo Alytaus kultūros namų vokaliniam instrumentiniam ansambliui „Kūrikams“), „Čmilskis“ griebė „pajalnyką“, nes buvo ne tik bosistas, bet ir „aparatūrščikas“. Visus nuramino ramus „Bulkiaus“ balsas: „ramiai – suparalyžuotom rankom klasiką gali groti tik „Cvekas“… repeticija tęsėsi toliau… Galėčiau daug pasakoti apie „Cveko“ ir „Bulkiaus“ asmenybes, atskirai apie Juos kalbėti sunku … abu neišskiriami draugai, muzikantai, filosofai, talentai, žmonės iš didžiosios raidės su savo sunkiais ir skaudžiais likimais… Su jais abiem teko ir groti ir ginčytis įvairiausiom temom, saloje žaisti futbolą ir net žvejoti daug metų… Tiksliau nuo 1968 metų… Jei kam įdomu: bosinę gitarą paėmiau į rankas 1969 metais, pirmasis mokytojas – šviesios atminties Romas Muliuolis. Visus gerbiantis „Styga“ P.S. …jei kas darysit kokią istorinę laidą apie Alytaus muzikantus (ir ne tik apie muzikantus) apsidairykit aplinkui. Gal dar kas ką žino įdomaus…

Fotogalera “Kūrikai 1972“ – Aldonos Marcinkevičienės ir Algirdo Verbausko fotoarchyvai

galera_picassa-2013-KURIKAI

Reklama

Linkėjimai šv. Kalėdų ir Naujųjų 2010 metų sutiktuvėms

gruodžio 23, 2009

Glūkoidų tinklapis jau sulaukė 100 000 -jo vizito. Šia proga dėkojame mūsų senbūviams ir 2009 metais prisijungusiems prie glūkoidų bendrijos savo publikacijomis:
Giedrei Bulgakovienei už straipsnį “Sausio tryliktoji: gyva istorija“, Linai už “John & Yoko“, Aidui Unguraičiui – “Seminarijoje virė krepšinio aistros“, Aldonai Marcinkevičienei – “Glūkopedija: Miesto sodo muzikantai“ ir “Išsaugokime poeto Anzelmo Matučio atminimą“, Antanui Grambai už eilėraščius, Albertui Antanavičiui – “Gyvensime kaip princai ir princai?“, Kristupui Petkūnui, Zenonui Langaičiui ir Vytautui Stanevičiui už prisiminimus hipių, baikerių, VW Vabalų temomis, Jurgai Jakūnienei už “Atradimai: bliuzas Suvalkuose“, Ugnei Antanavičiūtei – “Kūrybiškos asmenybės aprašas“, Vilmantei Petrusevičienei – “Ką mums reiškia Matutis?“, Vytautui Galbuogiui už rašinį apie baldžiaus amatą. Nepamirškime padėkoti šiandien Jums gražius Naujametinius linkėjimus sakančiam Vytautui “Stygai“ Palubinskui. Valio.
Begalė liaupsių mūsų komentatoriams, jūs, tarsi trotilas, reikiamoje vietoje išsprogdinate alternatyviom mintim kelią ir taip saugote mus nuo dogmatiškumo ar vienos tiesos apraiškų. Paplokime.
Dėkojame Vilniaus alytiškių klubui už miniemigracijos idėjų propagavimą sostinėje.
Kai krizė ir šventės vienu metu, rinkitės šventes. Sunkmečiai ateina ir praeina. Ypač sunku buvo prie Laptevų ar Štuthofe, kai kas išgyveno. Dabar svarbiau neįsileisti krizės į savo smegenis ir kūną.
Šiais metais Julė Jonkuvienė ir Alvydas A. Jegelevičius atšventė ypatingai apvalų jubiliejų. Sveikiname ir linkime jiems geriausios kloties darbe ir kasdienybėje, linkime sveikatos dvasioje – išlikti kūrybingais homo sapiens ir sveikatos svarbiuose vidaus organuose – egzistencijai užtikrinti.
Linksmų šv. Kalėdų ir lengvų Naujųjų Metų.

Adminai Dzilbus ir Juodo

VYTAUTAS PALUBINSKAS

Nelabai jau skaidrus “krizinis“ dangus taupiai paberia snaiges ant praeivių, ant medžių, nukloja užšalusį Glūką, dengia  asfaltą, kuris pasidarys  slidus ir pavojingas lyg seimo narys, krenta ant šaligatvių, kurie  šiuo “maloniu“ Lietuvėlei metu  pridarys nemažai darbo chirurgams…
Pagaunu kelias primirštas, anksčiau praskridusias chrienovas mintis, pagalvoju apie artėjančias Kūčias. Jos vėl, kaip daug daug kartų, surinks prie gardėsiais nuklotų stalų gal pagausėjusias…  gal ko truks… Galvoju apie  šv. Kalėdų dovanas po egle, apie šypsenas mažų ir didelių vaikų jas išvyniojant, apie draugų linkėjimus, apie tuos kurių nepamiršau… pradžioje nusišypsau ir linksmai nusijuokiu pats sau, garsiai iš širdies… gerai kad esam, gerai kad sveiki, gerai kad mylim ir esam mylimi, gerai kad gyvenam…

SU ARTĖJANČIOM ŠV. KALĖDOM IR SU NAUJAISIAIS 2010 !!!
Visada JŪSŲ, nors ir retai pasirodantis, bet visada Jus prisimenantis – Vytautas  Palubinskas


Muzika ir muzikantai

kovo 3, 2008

VYTAUTAS PALUBINSKAS

styga.jpgGerbiami Glūkoidai ir Pašaliečiai, po pirmų rašinukų apie veseilinę muziką (tegul nesupyksta Didieji Glukojdijos Muzikai – tai taip pat muzika) labai knietėjo ir man sublizgėti savo išmintimi, bet gal tiek daug neskaičiau knygų, neturiu filosofinio ir muzikinio išsilavinimo, kad galėčiau mėtytis skambiomis frazėmis ir labai moksliškai oponuoti vienam ar kitam savo mintis reiškiančiam asmeniui, bet kaip prieš kokius 45 metus, sakė vienas iš Alytaus Grandų: „norint suprasti Alytų, reikia pažinti turgaus a.a. Tafilių, išgerti faustą su vietine fauna už „Dainavos“ ir įkalus „Nemune“ nuvaryti į ploščiadkę. Taip ir muzika, kokia ji bebūtų – reikia joje pagyventi…
Dabar pasakysiu: nedalinkime muzikos, geriau pažinkime muzikantus, tuos kurie graužė dildėmis iš suolo lentos gitaras, suko adapterius, klausė, perašinėjo „muzikytę“ ir tuos kuriuos pagimdė 1979-1984 metų „kaziukai“, ir visi kiti politiniai ir atgimimo įvykiai Lietuvoje (gal ne visi supras apie ką kalbu, kas norės galėsiu paaiškinti vėliau prie Glūko). Kad labai daug rimtų muzikantų pradėjo groti vestuvėse ir įvairiuose vakarėliuose (tai tik pakėlė renginių kultūrinį lygį) tai socialinė to laikmečio (1980-1990-2008) problema, kuri ir dabar muzikantams labai aktuali – problema kaip išgyventi. Nepostringausiu apie muzikinį gyvenimą Lietuvėlėje, mąstantys žmonės patys supranta koks jis keistai įdomus… kaip pavyzdžiui: kažkokia „žvaigždutė“ gali mokyti dainuoti V. Malinauską… fantastika. Ir tai ne vien muzikantų problema….
Su didžiule pagarba visiems – Styga