Tęsiame stripsnių seriją apie glūkoiodus. Kai Polą Makartnėjų paklausė: kada, Polai, eisi į pensiją, jis atsakė klausimu – o kas yra ta pensija. Yra žmonių kategorija, kurie visą gyvenimą, kiek tik jėgos leidžia dirba, kuria, išradinėja. Abejonių nekyla, jog Virgis Beiša, mūsų glūkoidų sąmbūrio pirmeivis, yra būtent toks. Skaitykite vieną iš daugelio straipsnių apie Virgių. Ir tai tik vienas atvejis iš tūkstančių, kai Virgiaus profesionalumo ir atsidavimo medicinos mokslui dėka, žmogus buvo “pasmerktas“ gyventi toliau.
Atviras laiškas Santaros klinikų medikams: kraupi dukters diagnozė pavirto visai kitkuo
Jokiai mamai negali būti tamsesnės dienos už tą, kai išgirsti kraupią savo vaiko diagnozę: ketvirtos stadijos navikas su metastazėmis. Ir jokiai mamai negali būti didesnės dovanos tokioje negandoje sutikti Gydytoją ir Žmogų, pasiryžusį visomis savo išgalėmis padėti.
Todėl nuoširdžiai dėkoju Všį Vilniaus universiteto ligoninės profesoriui Virgilijui Beišai, atlikusiam itin sudėtingą operaciją: pašalinusiam naviką, antinkstį ir dalį kepenų, kuriose buvo metastazės. Jo talento, neeilinės profesinės patirties ir ypatingo atidumo dėka ši sudėtinga operacija pavyko.
Taip pat dėkoju itin kompetentingai, savo darbui ir pacientams be galo atsidavusiai reanimacijos ir intensyviosios terapijos dukra teko perpilti 4 litrus kraujo, tad kilo nemenka rizika, jog plaučiai ir inkstai nebepradės veikti savarankiškai.
Tačiau šios medikų komandos profesionalumas ir atkaklios pastangos pooperaciniu periodu lėmė, kad plaučiai ir inkstai funkcionuoja, o šiandien mano dukra jau gali kelis žingsnius žengti pati.
Nors jos dar laukia ilgas ir sunkus gydymas, šiandien aš suprantu, kad dažnai gyvybės išsaugojimas yra didelio medikų profesionalumo, jų neįkainojamos patirties, nepaliaujamo atkaklumo ir geležinės kantrybės rezultatas.
„Delfi“ skaitytoja Mama Ingrida Jucienė
Glūkoidai 
Parašykite komentarą