Seminarijoje virė krepšinio aistros

kovo 18, 2009

Prisimenant nepakartojamą Alberto ”Šekspyro” Antanavičiaus dainą apie Alytaus Seminariją reikia paminėti, jog joje vyksta buvusių moksleivių krepšinio turnyrai, kuriose dalyvauja ir glūkoidai.

AIDAS UNGURAITIS
KTU studentas

aidas_lastAlytaus Adolfo – Ramanausko vidurinėje mokykloje kas dvejus metus vyksta krepšinio turnyras ”Sugrįžę paukščiai”, kuris sukviečia buvusius moksleivius ne tik iš Lietuvos, bet ir gyvenančius užsienyje. Šiais metais tai buvo jau dvyliktasis,  kuriame tarpusavyje žaidžia dabartiniai ir buvę moksleiviai. Galime pasigirti tokiom žvaigždėm kaip Tomas Pačėsas ar Rūtenis Paulauskas (Vilniaus TEO moterų komandos treneris, vienas perspektyviausiu jaunų trenerių).
Man teko jau trečią kartą dalyvauti kartu su 82 moksleivių laida. Pirmą kartą laimėjom trečią vietą, toliau pirmą, o dabar vėl apgynėm čempionų titulą.  Po dviejų metų komanda vėl stengsis įrodyti, kad neveltui žaisdami mokyklos rinktinėje, dar būdami moksleiviai, buvome pripažinti kaip  sportiškiausios mokyklos Lietuvoje atstovai. Žinau, kad šį puslapį lankančių tarpe yra baigę II vidurinę mokyklą, todėl naudojuosi proga ir kviečiu per du metus surinkti komandą ir pasivaržyti krepšinio šventėje “Sugrįžę paukščiai”.

ico_video Prizas turnyro nugalėtojams

Dar vienas Aido rašinys glūkoiduose:
Heineken festivalis Gdynėje (2008)


LTV Panoramos 2009.03.16  fragmentas

Heineken festivalis Gdynėje

liepos 11, 2008

Glūkoidų susirinkimai sutampa su tokiais svarbiais renginiais kaip ”Bliuzo naktys” Varniuose ir ”Heineken open‘er festival Gdynėje. Igoris ir Kefas kartais pasirinkdavo Varnius ir tai suprantama, nes tai – tik kartais. Aidas jau du kartus iš eilės Glūką iškeitė į festivalį Lenkijoje, todėl privalėjo rašyti ”pasiaiškinimą”

AIDAS UNGURAITIS

aidas_lastTrumpai apie festivalį. “Heineken open‘er festival” pirmą kartą vyko 2003 metais, šis buvo jau penktas, publika per penkis metus išaugo iki 200k. Tai lenkai, anglai, olandai, čekai, prancūzai ir iš Baltijos šalių. Kitaip ir negalėjo būti, nes tokios grupės kaip The Chemical Brothers, Placebo, Franz Ferdinand, Bjork, Massive Attack, Muse, Sex Pistols, Beastie Boys, Sonic Youth traukia ir paauglius ir vyresnius.
Kelionę pradėjau 2008 liepos 3 d., jos tikslas – Lenkija, Gdynė (šalia prilipęs Sopotas ir Gdanskas) “Heineken Open’er Festival” apie 550 km nuo Alytaus, festivalis truko liepos 4 – 7 dienomis. Kaina trims dienoms, including automobilių aikštelė ir kempingas – 330 LT (Lenkijoje 289 PNL). Buvo įvairių variantų – galima pirkti tik vienai dienai ar trims dienoms be kempingo etc.

Iš Alytaus pajudu vakare ketvirtadienį. Antrą valandą, naktį stoju laukti ryto, nes lenkai yra tikri greenpeace atstovai ir, kai tiesia kelius, medžių neiškerta, o aplink juos kloja asfaltą. Taip medžiai tampa ir kelio ženklais ir eismo dalyviais. Rytas, galima judėti toliau (medžiai ir duobės geriau matosi) ir apie pietus mes jau ten. Žmonių tiršta, visi bilietus keičia į apyrankes arba kuriasi kempinge. Visgi, organizatoriai 200k žiūrovų turi susitalpinti per dieną. Tik paėmęs kuprinę ir palapinę, pasijaučiau to kažko dalimi. Pirmą dieną, penktadienio vakare rankose turiu lankstinuką, mąstau kur čia eiti, pažaist Xbox, panaršyti Internete, pažiūrėti kokį performancą siūlo 5 scenos ar pažiurėti filmą vienoje iš dviejų lauko kino salių. Pasirinkau filmą su šaltu Heineken, toliau programoje Fischerspooner (stilius Depeche Mode, New Order, Pet Shop Boys), pasirinkti sunku, nes neesu electro-pop gerbėjas, o roko iš vis tą vakarą niekas nesiūlė.

Šeštadienis, jūra, tinklinis, poilsis iki 19:00. Laukiu Sex Pistols , deja atėjęs 1h anksčiau jau tik žiurėjau pro palapines (talpina 10k žiūrovų) kraštelį… kol kas ramu. Ateina senukai pankai su dideliais nuo alaus pilvais, pirmas gabalas God Save The Queen, visi braunasi arčiau, kažkur po kojom matau šviečiantį apsauginį, bandantį sulaikyti minią. O minia toliau šėlsta, išgirstu Anarchy In The U.K., pilni alaus bokalai skraido oru, pusė išsirengė, tikras chaosas, kaip ir turi būti.

Sekmadienį pasirenkame vėl paplūdimį, tik šį kartą be jokio tinklinio ar futbolo. Vakare einu link pagrindinės scenos, tuoj turėtų pasirodyti Massive Attack, staiga išgirstu grupelę lietuvaičių dainuojančų lietuviškas daineles, prisijungiam ir po 30 minučių jau keli šimtai mūsiškių traukia “Ant kalno mūrai”. Išgirstu lenkus, sakančius, jog čia lietuvių kampas ir reikia pasišalinti. Prasideda koncertas, minia puikiai sutinka Massive Attack. Toliau festivalio uždarymui The Chemical Brothers pasitelkė spec. efektus, padaro tokį įspūdį, kad apie 60k žmonių baigia nuprotėti, show tikrai nepakartojamas.
Pirmadienis, kraunuosi daiktus, bandau kažką mąstyti ar ko nors nepalikau, bet protas nuo įspūdžių taip atipalaidavęs, kad nesugebu iki 10 skaičiuoti.

Išvados. Viską sudėjus, pigiau nei trys dienos Palangoje. Tai artimiausia vieta pamatyti tiek atlikėjų. Taip pat tai artimiausia vieta, kur intelektualaus jaunimo tikrai ne mažuma. Festivalis – vieta kur gali pajausti pankiškos ir hipiškos dvasios ir tai vieta kur smegenys (IT terminu sakant) restartuojasi, tada švaria galva belieka sveikam grįžti namo.

Aidas
KTU studentas / Ground handling manager UAB “Baltic ground service”

Galeriją patogu peržiūrėti: atsivėrusiame lange spausti ”Demonstracija”, stabdyti – spausti ”space” klavišą