Fotopasakojimas apie Punską – lietuvių citadelę Lenkijoje

liepos 9, 2017

Kai Stalinas, išgėręs čiačios brėžė Sovietų Sąjungos – Lenkijos sieną, tūkstančiai lietuvių liko Lenkijoje. Kartais siena ėjo per kiemą: troba Lenkijoje, ūkinis pastatas Lietuvoje. Jei anūkė svečiavosi pas močiutę, tai po sienų perbraižymo ir liko Lenkijoje, tėvai Lietuvoje.
Kaip šiandien gyvena tie atskirtieji? Punsko lietuviai susitvarkę geriau negu Lietuvos Daugai ar Simnas. Punskiečiai geriau susitvarkę negu panašaus dydžio grynai lenkiškas miestelio analogas Lenkijoje. Todėl, kad miestelio bendruomenė ir valdžia sugeba iš Lenkijos vyriausybės išprašyti pinigėlių infrastruktūrai plėsti ir gerinti. Ir ta Lenkijos valdžia tautinei lietuvių mažumai atriekia pakankamai. Ten niekam nekelia psichozės dėl “Ū“ ar “Ą“ lietuviškuose mokyklų, gatvių ar kitų informacinių užrašų tekstuose.
Fotopasakojimas apie Punską – lietuvių citadelę Lenkijoje

Reklama

Kaip mūsų saugumas susijęs su Brexit, D. Trumpu ir R. Karbauskiu

gruodžio 27, 2016

 

baneris-new-year

Prisipažinkite: išgąsdino, nustebino, nuvylė ar nudžiugino Brexit, D. Trumpas ir R. Karbauskis? Visus juos vienija rūpestis sava šalimi ir deklaruojamos pastangos realizuoti tai kitaip, nei jų pirmtakiai darė. Šiame kontekste saugaus išgyvenimo užtikrinimas Lietuvai – bene svarbiausias. Ar D. Trumpo nuostata neremti tų NATO narių, kurie dešimtmečiais nesusimoka sutartos mokesčio dalies, yra įdinga, išgalvota, įžūli? Tai kad ne. Ši, dabar jau išrinktojo JAV prezidento išsakyta nuostata, yra absoliučiai teisinga. Kiek galima joti ant amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigų. Savo sauga, pirmiausia rūpinamės patys, glaudžiai bendradarbiaudami su sąjugininkais. Šis perspėjimas – savalaikis, todėl nepaprastai svarbus. Iš R. Karbauskio saugos srityje reikėtų tikėtis, jog jis nedarys reveransų agresyviam kaimynui iš Rytų ir tai jau būtų pakankamai neblogai.

Laisvas darbo rankų judėjimas Europoje nepatiko britams, o nelegalūs migrantai –  amerikiečiams. Dzilbaus dėdės Zenono, gyvenančio JAV 60 metų patirtis sako: kai tik šalia apsigyvena puertorikai, mechikonai ar juodukai, reikia ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Europiečiams nepatinka 8 iš dešimties nelegaliai atvykusių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, nes tik 2 atvykėliai iš dešimties tikri nelaimėliai. Kitų troškulys apsigyventi šiltnamio sąlygomis Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Švedijoje – tiesiog neišmatuojamas. Todėl ir traukia ordos į Senajį žemyną. Kaip prieš 2000 metų į Romos valstybę. Kai romėnai ištižo, barbarams tapo lengvu grobiu. Europa – miegančioji gražuolė, A. Merkel lūpomis dar paragina: važiuokite, mes laukiame jūsų. Vengrai pastatė sieną, D. Trumpas taip pat žada. Sienos visais laikais turėjo prasmę nors ir ne amžiną. Kinai pastatė 9000 km ilgio savo Didžiąją Sieną, kad apsisaugoti nuo panašių tipų ir keletą šimtmečių ji gelbėjo. Kai savo protu, darbu ir išmone Singapūras ir Malaizija sukūrė savo gerbūvį, ten taip par veržiasi lengvo gyvenimo ieškotojai. Pasienio tarnybos jų pirogas nutempia atgal į neutralius vandenis ir palieka. Žiauru? Gali būti.

Fizinės sienos prasmė šiandien labai laikina. Apsisaugoti nuo pamišusių komunizmo apologetų šiaurinėje Korėjoje ar naujųjų kūjo ir pjautuvo imperinių siekių, žmonija  gali tik raketiniais skydais  ir kosminėmis gynybos sistemomis.

Pasižiūrėkite kaip migrantą vėžį priima senbūvis vėžlys. Prieš keletą metų nufilmavau. Tada aktualu dar nebuvo. Vaikams, davatkoms ir puritonams geriau nežiūrėti

 


Kodėl palaikome Andrių Jučą?

rugsėjo 29, 2016

Glūkoiduose skelbiamas rinkimų apklausos lapas sufleruoja, jog didesnio palaikymo nusipelnė Tėvynės Sąjunga-Krikščionys Demokratai. Šia politinę partiją atstovauti Seime pasiryžęs ANDRIUS JUČAS. Glūkoidai palaiko šį kandidatą.

jucas_crop_cr

Andriau, kai jau tapsi Seimo nariu, įpareigojame per 4 metus Tave atlikti tris darbus:

< Pasiekti, jog iš Lietuvos nebėgtų pasaulinio lygmens ekonominiai dariniai, kaip Coca Cola, Estrella, o atvirkščiai, ateitų: Intel, BMW, Apple ar panašios kompanijos.

< Smulkiam verslui ir tik startavusiems – jokių mokesčių pirmuosius 5 metus. Dar 5 metus – pusę to, kas yra šiandien.

< Negailestingą karą korupcijai. Kadangi konservatoriai per pastarąjį dešimtmetį mažiausiai prisitapšnojo, jie turi moralinę teisę tai daryti.

Andriau, prisidėk ir būk šių idėjų realizavimo smaigalyje. To nuoširdžiai linki TAVE palikantys

Glūkoidų ir tinklapio skaitytojų balsavimo rezultatai, kuriais vadovaujantis skelbiame šį postą:

BALASVIMO REZULTATAI

Savo pasirinkimą galite dar skelbti čia.

 


Jaunasis politikas kelia atlyginimus

rugsėjo 23, 2016

Svarbi informacija apie tai, ko nereikėtų daryti. Jaunasis politikas Andrius Jučas startuoja savo karjerą, pateikdamas idėją, kaip nustatyti privalomas sąlygas Savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kurios įpareigotų viešus pirkimus laimėjusias įmones oficialiai mokėti ne mažesnį atlyginimą nei buvo nustatyta viešojo pirkimo sąlygų sutarties projekte.

Ką slepia ir ką išryškina toks siūlymas?

PATIRTIS IR FAKTAI.  Andrius baksnoja į skandinavus: taip daro jie, nors skandinavų atlyginimai visiškai nekelia problemų pirkimo konkursų organizatoriams, jie, įvesdami pataisas įstatymuose, koncentruojasi į darbų kokybės užtikrinimą ir skaidrumą. Šie du komponentai yra kertinės temos tobulinant  Švedijos Karalystės  pirkimų įstatymą. Dar Andrius rodo į Vilniaus savivaldybę, bet jie JAU nusvilo nuo tokio eksperimento.

LOBIZMAS. Su tokia Andriaus nuostata sutinka didžiosios su statyba susijusios įmonės. Kodėl nesutikti,  jei A. Jučas dar siūlo bonusą: „įstatymiškai“ eliminuoti mažuosius konkurentus. Toks, visiškai nepridengtas lobizmas, garbės jaunajam politikui nepadarys. Lobizmas nėra blogis, tačiau užsiimti šia veikla reikia subtiliai ir išmaniai.

ĮSTATYMŲ KARAI. Bus pažeistas įstatymų viršenybės principas. Negali savivaldybės priimtos žaidimo taisyklės prieštarauti valstybėje galiojančioms. Laukime teismų maratonų. Laimi advokatai, konsultantai, kiti susinteresuoti užsidirbti iš teismo procesų. Gal tai dar viena lobizmo apraiška?

POPULIZMAS. Darbdavys priverstas mokėti darbuotojui didesnį atlyginimą. Na tiesiog fantastika. Įstatyme įkorporuoji abrakadabra ir atlyginimai pakyla. Šiaurės Korėjoje, Kuboje dar Venesueloje tai norma. Bet Venesuelos piliečiai jau važiuoja į kaimyninę Kolumbiją makaronų pirkti. Jei jaunasis politikas pasidomėtų, kodėl mažieji verslininkai ne visad išgali mokėti deramus atlyginimus savo darbuotojams, tai suvoktų, jog mokestinė našta pradedantiems yra nepakeliama. Jis, turbūt, girdėjo, jog, norint judėti priekin, reikia investicijų. Jis galbūt, girdėjo, jog mažieji verslininkai ir jų komandos tam tikrą laiką dirba be atlyginimo, nes tiki, kad tikslus tikrai pasieks vėliau. Dar, šie mažieji verslininkai tiki, jog Alytaus Savivadybės tarybos nariai išliks ištikimi blaivaus, pasverto proto padiktuotai išvadai, kuri sako:

  • Nenorime, jog brangtų Savivaldybės perkami darbai ir paslaugos
  • Nenorime eliminuoti mažųjų verslininkų iš rinkos
  • Nenorime teismų maratonų
  • Nenorime priimti nerimtų nuostatų, nes esame tarybos nariai, o ne kokio nors TV šou dalyviai

Andriui linkime sėkmės Seimo rinkimuose, gal šaltas dušas bus naudingas ateities idėjų generavimui. Jauni žmonės lems mūsų ateitį. Tik nieko nedarantys neklysta. Tai ne minusas. Tai tiesiog pamoka, kai ją suvoki.


Partijos, mažiausiai kenkiančios Lietuvai

rugsėjo 18, 2016

Glūkoiduose politikuojame retai: kai renkame Prezidentą, Seimą ar apžvelgiame savivaldybių rinkimus. Vaikai suvokia pasaulį nuoširdžiai ir savo kalba. Vaizdelis iš glūkoidų pasaulio. Vidmos sūnus keturmetisTomukas, kažkada nuvežtas prie Baltijos, konstatavo: tėte, žiūrėk kokia didelė krūva vandens. Arba tokio pat amžiaus Aidukas, pamatęs lojantį keturkojį, sakė: šuo išskėtė galvą. Jei mes, suaugėliai, išmoktume kandidatų į valdžią pažadų tiradas lyginti su jų nuveiktais darbais, taip kaip vaikai sugeba pažinti ir apibūdinti savo pasaulį, į valdžią prasmuktų ženkliai mažiau blogio. Tik reikia atjungti emocijas, simpatijas-antipatijas, aktyvuoti analitinį mąstymą ir pirmyn.

Už ką balsuosime, provincialiai slepiame nuo draugų, bendradarbių ir tuo skiriamės nuo amerikiečių. Ši anketa yra anoniminė, todėl galite drąsiai balsuoti už jums patinkančią partiją. Antras tikslas: sužinoti, koks kontingentas lankosi glūkoidų puslapyje, kokias politines kryptis atstovauja ir tai yra įdomu mums patiems. Drąsiai spauskite šalia jums patinkančios partijos, toliau: apačioje paspauskite VOTE (balsuoju). Jei norite pamatyti rezultatus, spauskite View Results (pamatyti rezultatus). Sėkmės.

Opozicija

Taigi, kurios partijos mažiausiai kenksmingos Lietuvai? Viena iš keleto –  Liberalų Sąjūdis, bet misteris Šimtas Tūkstančių prisitapšnojo, kaip kažkada Kremliaus garbintojas R. Paksas ar beveik 10 metų teisėsaugą maustęs V. Uspaskichas su savo sėbrais. Iki aferos, buvo patikimiausių Lietuvai partijų sąraše, bet mes, rinkėjai, kaip kokie krepšinio treneriai juos turime pasodinti ant atsarginių suolelio ir iki pat varžybų pabaigos. Kad pamąstytų, jog tarnauti reikia Lietuvai, o ne kažkokiam koncernui. Tiesiog: draugas-ne draugas – lipk iš grūšios. Paprastame gyvenime taip elgtis būtų nesąžininga: reikia mokėti suprasti, atjausti ir atleisti. Politikoje – jokių nuolaidų. Kitaip liksime Europos autsaideriais neribotą laiką. Liberalų sąjūdis iki to nelemto įvykio buvo viena iš mažiausiai Lietuvai kenkiančių partijų.

Konservatorių dalia paskutinį dešimtmetį – vadovauti paradui tada, kai sunkiausia. Tai krizė Rusijoje, tai pasaulinė. Ir priimti nepopuliarius sprendimus, ko niekas nemėgsta. Ketveri metai opozicijoje juos pakeitė iš vidaus. Jauni žmonės po truputėlį perima valdžią, ir tai partiją daro atviresnę naujovėm, pažangai ir suteikia veiklumo. Viena iš mažiausiai galinčių pakenkti Lietuvai partija. Be to, jos nariai ir rėmėjai tikrai neišeitų su gėlėmis pasitikti rusų tankų, jei taip įvyktų.

Pozicija

Pokrizinis laikotarpis socdemams buvo palankus snūduriuoti: ekonomika ir be jų (tik netrukdykite) palengva atsigavo.  Įrodė, jog valdyti procesus telefoninės teisės formomis nepamiršta. Tai jie sėkmingai taikė dar sovietmečiu. Taigi, šiais laikais Druskininkų meras skambina draugeliui ministrui, būk geras, „pakraipyk“ tą įstatymą, kad galėčiau čia dvarelį įteisinti ir daryk greitai … Jie turėtų rausti iš gėdos, laikydami savo gretose tokį ministrą, kuris dar būdamas sveikatos šefu, pripirko brangios chirurginės įrangos, kurios naudojimas išskirtinai ribotas. Arba pripirkti kūno temperatūros matavimo termometrų su Farenheito skale. Išskirtinis debilumas. Šiandien Juozas Olekas, tik jau vadovaujantis ministerijai, kuri rūpinasi mūsų saugumu, sugeba pripirkti žiauriai brangių šaukštų ir šakučių. Viešųjų pirkimų nerašyta taisyklė sako: 8 – 10 % sandėrio vertės atitenka derybų partneriui. „Taisyklė“ pamąstymui. Šis ponas atsakomybės neprisiima. Tai tas pats, kaip prikakoti prie kaimyno durų, paspausti skambutį ir dar paprašyti popieriuko. Tai įžūlumo viršūnė. Panašiai elgiasi ir V. Baltraitienė, J. Milius (abu Darbo partija). Tačiau socdemai turi gražų, sektiną pavyzdį. Kai kažkada V. Andriukaičiui buvo mestas  šešėlis, jis sustabdė, atsisakė visų valstybinių įgaliojimų iki bus išsiaiškinta, kas čia vyksta. Šurmuliui nurimus, jis, pakelta galva, grįžo į darbą.

Socdemams vadovaujant,  ekonominiai migrantai iš Lietuvos kaip važiavo taip ir važiuoja. Dabar pradėjo važiuoti ne koks Džono Smito batų užtrauktukų fabrikėlis, o gigantai: Coca cola, Estrella, bankai. Tai jau katastrofa. Kaip tada suprasti migreną keliančias rinkimines maldas: pritraukti investicijas, sudaryti sąlygas verslui??? Airija atsisakė 13 milijardų eurų mokesčių, kad pritraukti pasaulinį investuotoją į savo šalį, Lietuvoje sąlygos verčia jau esančius dingti ir įsikurti šalyse, kur ekonominis mąstymas ir matymas nesutrikę.

Jauniems verslininkams ir aplamai mažiesiems kybo dilema: vegetuoju ir bankrutuoju ARBA rizikuoju ir apgaudinėju. Sąlygos kurti jaunam verslą, apgailėtinos. Čia siaubingi mokesčiai smulkiam verslui. Kai viską sudedi, gauni rezultatą, sakantį jog turi atiduoti daugiau nei 50 proc savo. Už ką mokėti atlyginimus, už ką investuoti???  Tokia mokesčių sistema. Ir šiame fone socdemas A. Sysas 20 metų suokia apie progresinius mokesčius. Jis nori skalpuoti kelis šimtus daug uždirbančių žmonių, atseit, taip švedai daro. Šiam politiniam spekuliantui norisi pasakyti, jog pirma reikia sukurti gėrį ir tik tada jį parceliuoti. Giliai įsiminė epizodas Švedijoje 1994 metais, kai ten lankiausi  darbo reikalais. Sėdžiu su kolega kauniečiu Vytu naktinbaryje Noršiopinge ir, jau gerokai po vidurnakčio, greta atsisėda šeima, išsikalbam. Jie tik ką parskrido iš kito Pasaulio krašto ir užėjo vėlyvos vakarienės. Tai vienas tų švedų, kuris dėl jau švediško Syso progresinių mokesčių buvo priverstas savo arabų grynakraujų, andalūzų, fryzų žirgų veisimo  fermas iškelti į Pietų Afrikos Respubliką. Jis net sakė, galiu atsinešti didelę skrybėlę, bet netilps praeiti pro šio baro duris – tokia ji didelė.  Ši didelė skrybėlė, tai aliuzija į mokesčio dydį, kuris netelpa į ekonominio padorumo kontekstą. Per rinkimus laikykitės nuošaliau nuo įvairių sysų, kurie propoguoja progresinius mokesčius. Atminkite, jog mūsų turtingieji JAU DABAR moka tokius mokesčius, apie kuriuos didžioji dauguma tautiečių ir sapnuose neišvys. Verdiktas socdemams: nei kenkia nei padeda.

Dar viena pozicijos partija, atvirai antieuropinė, prorusiška, prisitapšnojus iki ausų – Tvarkos ir Teisingumo. Kuo greičiau ši partija išnyks iš politinio horizonto, tuo lengviau kvėpuosime. Politinio zombio vadovaujama partija per ketverius metus nieko apčiuopiamo nenuveikę, nebent nepaliaujamai save garsinanti korupcijos skandalais „Pirk dramblį“,  „Praktiškus žmones renkasi „Norfa“. Laikykitės šūvio atstumu atokiau nuo šios partijos.

Rinkėjai

Mes, rinkėjai galime atverti ar uždaryti kelią besiveržiantiems į Seimą. Elkimės, pavyzdžiui, taip: jei pasirinksite socdemus, neduokite nė vieno taško tokiam ponui A. Olekui. Už “nuopelnus“, kuriuos jau žinote. Jei balsuosite už konservatorius, drąsiai stumkite į sąrašo priekį Andrių Jučą. Tai energijos ir pažangių minčių pilnas jaunas gabus žmogus. Jei pasirinksite darbiečius – dabartinis jų vadas V. Mazuronis turi būti būti pirmuoju. To vertas dėl kelių priežasčių: pabėgo iš skandalais prisotintos Tvarkos ir Teisingumo partijos, nes protingi, mąstantys ir galintys dirbti tautos labui ten ir neturėtų likti. Kai dirbo Aplinkosaugos ministru, blykstelėjo veiklumu ir kompetencija.

Taigi principas toks: prisitapšnojusiems neskiriate nė vieno taško, gabius, jaunus, rišliai kalbančius, perspektyvius – į sąrašo viršų. Venkite tuščiai švaistyti SAVO balsus už mikroskopines, vieno tikslo, vieno žmogelio darinius, pasivadinusius partijomis. Vėl pavyzdys: Antikorupcinė koalicija. Taip, mes visi mūru prieš korupciją, bet, pardon, tuo užsiima STT, prokuratūra ir įžvalgūs piliečiai. Arba Ostapas Benderis, kitaip A. Zuokas. Tipažas žmogaus, kuris, būdamas valdžioje sugeba ir tautai ir sau vienodai sėkmingai priveikti. Tiesiog aferų genijus, tą įvertino teismai. Vėl labai aktyviai ir išmaniai meilinasi lengvatikiams.

L. Balsio aplinkosaugininkai. Juk ir arkliui aišku, jog planetos tarša ir žmogaus kvailumas yra dvi didžiausios grėsmės žmonijai. Bet dėl to kurti partiją? Tokios partijėlės yra bedantės ir neįgalios ir rinkimų sąraše tokių bent dešimt-dvylika. Joms tiesiog neeikvokite laiko, jos niekada nieko nenuveikė, tik drumstė vandenėlį ir bandė į save fokusuoti JŪSŲ dėmasį. Tiesiog demokratijos apraiška ir nieko daugiau.

Mėgstantys eksperimentuoti, basuos už ateivius iš kaimo arba R. Karbauskio valstiečius. Tik būkite atsargūs, prisiminkite šoumenų partiją, Šustausko fenomeną, į nežinią nugrimzdusią A. Paulausko Naująją Sąjungą (Nusipelnėme gyventi geriau) ar kitas, jau dūlančias politiniame kapinyne. Ramūno biznio planą reikėtų vertinti rezervuotai ir nepamiršti, jog staiga „ant šakių“ iškeltas veikėjas, prabėgus trumpam laikui, jį palaikiusius rinkėjus nuvilia.

Kaip ir pašalintojo prezidento ar violetinės tetos atveju – atsiras naujo vado ieškanti kvailių minia ir sena viltis, kad kažkas kitas pasirūpins jų duona ir žaidimais. Būkite toje minioje, bet nepasiduokite tos minios įtakai. Taip sakė Seneka.

Eikite ir balsuokite! Taip sako glūkoidai.

 


Datos ir žmonės

vasario 12, 2016

Jei 1990 m. kovo 11 diena svarbi tautai, tai 1918 m. vasario 16 d. yra kertinė data Lietuvos valstybei. 1940 dar vienas taškas laike, kai komunistinis rusų režimas aneksuoja mūsų žemes. Su gėlemis juos pasitinka penktoji kolona. Kiek tokių išeitų į gatves pasitikti Putino divizijų, jei miegosime toliau? Vasario 16-tosios proga papasakosiu apie savo dėdę VYTAUTĄ BULVIČIŲ. Šaltiniai: mamos, tetos pasakojimai, knygos – Stasys Knezys. Lietuvos kariuomenės naikinimas (1940 m. birželio 15 d.–1941 m.), Gediminas Zemlickas. Lietuvos Laikinoji vyriausybė

Sukilimo idėjos šalininkai Vilniuje apie 1940 m. rudenį susibūrė į organizaciją, pasivadinusia Lietuvai išlaisvinti komitetu. Komitetą sudarė daugiausia jaunesnieji karininkai, bet nemažai buvo ir universiteto dėstytojų, mokytojų ir kitų profesijų atstovų. Pagrindinis komiteto organizatorius – generalinio štabo majoras VYTAUTAS BULVIČIUS. Nors sukilimas kilo spontaniškai, išnaudojant susiklosčiusias aplinkybes, bet Lietuvos Laikinoji vyriausybė pogrindyje buvo sudaryta anksčiau ir patvirtinta 1941 m. balandžio 22 d. Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus ir Kauno štabo.

Laikinosios vyriausybės ministru pirmininku patvirtintas pulkininkas Kazys Škirpa (iš LAF štabo Berlyne, buvęs Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje). Krašto apsaugos ministru tapo generalinio štabo majoras VYTAUTAS BULVIČIUS, užsienio reikalų ministru – Rapolas Skipitis ( iš LAF štabo Berlyne), vidaus reikalų ministru – Vladas Nasevičius, švietimo ministru – prof. Juozas Ambrazevičius, finansų ministru – Jonas Matulionis, prekybos ministru – Vytautas Statkus, pramonės ministru – dr. inž. Adolfas Damušis, žemės ūkio ministru – prof. Balys Vitkus, socialinės apsaugos ministru – dr. Jonas Pajaujis, komunalinio ūkio ministru – inž. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, susisiekimo ministru – Jonas Masiliūnas, valstybės kontrolieriumi – Jonas Vainauskas.

bulvicius vytautas

Rengiantis sukilimui, štabo viršininkas gen. št. mjr. V. BULVIČIUS drauge su gen. št. kpt. Juozu Kiliumi buvo numatę sovietų įguloje Vilniuje esančių Lietuvos karių veiksmus prasidėjus Vokietijos–SSRS karui. Deja, 1941 m. pavasari NKGB susekė LAF’o Vilniaus štabą. Mjr. V. BULVIČIUS buvo suimtas naktį iš birželio 8-osios į 9-ąją. Prasidėjus karui, 1941 m. birželio 23 d. V. BULVIČIUS drauge su penkiolika LAF’o Vilniaus štabo organizatorių, po kankinimų, sukaustyti grandinėmis, buvo sugrūsti į traukinį ir išvežti į Rusiją, Gorkio 1-ąjį kalėjimą. Lapkričio 26–27 d. įvykęs Maskvos karinės apygardos karo tribunolo teismas mjr. V. BULVIČIŲ ir dar septynis jo bendražygius nuteisė sušaudyti. Kiti buvo nuteisti kalėti 7–20 metų.

VYTAUTAS BULVIČIUS. Karo lakūnas. Gen. štab. majoras.
1908 – 1941

1908 05 05 Kunigiškių k., Bartininkų vis., Vilkaviškio aps., gimė Bulvičius Vytautas, žymaus knygnešio Juozo Bulvičiaus šeimoje. Baigė Vilkaviškio g-ją.
1927 09 07 baigęs Karo mokyklą (IX laid.) leitenanto laipsniu paskirtas į 9 pėst. pulką.
1928 09 25 perkeltas į Šarvuočių rinktinę.
1929 11 23 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
1931 03 31 perkeltas į Karo mokyklą.
1933 11 23 suteiktas kapitono laipsnis.
1933 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosv. skyrių (I laid.).
1934 09 01 perkeltas į karo aviaciją, kur paskirtas 6 eskadrilės karo lakūnu.
1937 06 28 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių (II laid.) ir perkeltas į Kariuomenės štabą, paskirtas mokymo dalies karininku bataliono, vėliau – pulko vado padėjėjo teisėmis. VDU dėstė karinio rengimo kursą.
1937 09 08 suteiktas gen. štab. majoro laipsnis.
1939 parengė knygą „Karinis valstybės rengimas“ Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 pėst. pulke, ėjo 1 bataliono vado pareigas.
1940 07 17 komandiruotas Kariuomenės štabo I skyriaus viršininko žinion.
1940 09 24 likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos operacijų skyriaus viršininko padėjėju. Nuo pirmųjų sovietų okupacijos dienų aktyviai įsitraukė į pasipriešinimo kovą.
1940 rudens LAF Vilniaus štabo viršininkas. Palaikė ryšius su LAF štabu Vokietijoje, dalyvavo rengiant LLV sudėtį.
1941 06 13 suimtas.
1941 12 18 sušaudytas Gorkio kalėjime.
Žmona — Marija Danevičiūtė, dukros — Dalia ir Laima.
Apdovanotas:
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
Pirmojo laipsnio Vyčio kryžiumi (po mirties, 1997).

Tetos Aldonos Kanienės-Bulvičiūtės atsiminimai apie 1991 metus apie brolį ir mano dėdę Vytautą Bulvičių ir savo seserį ir mano tetą Birutę Strazdienę:

Vytautas Bulvičius. Gimė 1908 metais. Penkiametis Bartninkuose (Vilkaviškio apskritis) jau ėjo į mokyklą. Majoras. 1941 spalio mėnesį rusai sušaudė prie Mogiliovo. Kitais duomenimis Gorkio (dabar Nižnij Novgorod) kalėjime.

Birutė Strazdienė. Po karo dirbo švietimo skyriuje vaikų darželių tarnyboje Kaune. Kažkam įskundus, NKVD atliko kratą. Rado Lietuvos vėliavą, brolio VYTAUTO BULVIČIAUS karininko paradinės uniformos diržą, keliasdešimt litų (prieškarinės nepriklausomos Lietuvos), kelis karo metų vokiškus žurnalus ir partizanų atsišaukimą, kurį gaudavo paskaityti. Tada gyveno Lietuvių gatvėje netoli Kauko laiptų. Buvo išmesta į gatvę, nedavė darbo.  1946 metais sovietų NKVD suėmė ir nuteisė 5 metus kalėjimo ir 3,5 metų tremties. Iš Sibiro grįžo 1954 metais liepos 15 dieną. Gyveno Kaune Dainos gatvėje, viename name su seserimi Aldona. Apie 1970 metus išvyko gyventi į Kanadą (Toronto) pas savo vyrą Jurgį.

Visiems, kuriems Lietuva ne tik arealas, kuriame kažkas duoda pinigų, linkime gražiai paminėti LT Nepriklausomybės dieną – Vasario 16.  


Rinkimai ir pasirinkimai

vasario 20, 2015

Nugalabiją mamutą, baltų protėviai dėkodavo vadui, kurio sumanumo dėka gentis bus kurį laiką soti. Vadas turėjo būti stiprus ir sumanus, įtakingas, superinis strategas ir taktikas. Nors tokiomis kategorijomis tada niekas neoperavo ir pasiekimų  neanalizavo, vadas ir be demokratinių rinkimų de facto buvo vadas. Šiandien miestų piliečiai įgavo teisę patys rinkti savo MERĄ. Būtent savo, o ne partijų tiesioginiuose ir užkulisiniuose debatuose sutartą. Gerai tai ar ne, dar nežinom, nes nepatyrėm. Potencialaus rinkėjo smegenų sritys, atsakingos už teisingą pasirinkimą turėtų dirbti keliomis kryptimis. Jas ir panagrinėsime.

P o l i t i k a   i r   s a u g u m a s

Neprikausomos Lietuvos politinis gyvenimas susiduria su iššūkiais nepriklausomybei. Čia pat Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu, o kiek abejojančių ar gerai Europos Sąjunga, euras ir NATO. Yra du dariniai Lietuvoje, kurie tokią popogandą tiesiai arba terp eilučių afišuoja. Priminsiu, kas yra propaganda: tai ypatingai šališkos arba klaidinančios informacijos skleidimas tam, kad būtų pasiekti politiniai tikslai arba skatinamas tam tikras mąstymas.

Tai V. Uspaskicho Darbo partija, nieko bendro neturinti su darbu ir visas veiklas nukreipus, kaip ištraukti savo bosą iš grėsmės sėsti į kaliūzę. Prisimenate, kaip jis bėgo pas šeimininkus į Maskvą užtarimo ir pilietybės prašyti. Prisimenate, kaip visa šutvė su L. Graužiniene priešakyje lėkė į Maskvą tremtyje kenčiantį vadą lankyti. Lygiagretė su Lietuvos “šviesuolių“ delegacija 1940 metais. Niekas nepasikeitė iki šiol. Tai partija – pažadų patikliems tautiečiams dalintoja ir tyliai, kaip kantrus žvejys laukianti, kiek dar po eilinės miglos pūtimo, glūpų lietuvaičių užsikabins. Ar verta rinkti šio  kenksmingo Lietuvai darinio atstovus, padorų rinkėją turėtų apnikti gilios abejonės.

Kitas partinis šedevras – R. Pakso ereliai. Tai atvirai antieuropinė, antieurinė ir prorusiška partija. Kuo greičiau ši ir Darbo partijos išdundės į Rytus, kur ir buvo suprojektuotos, tuo Lietuvėlėje gyvensim taikiau, išoriškai saugiau ir vieningiau.  Net ir tuo atveju, kai  primėtys iš helikopterio saldainių – tai Judo grašiai, būkite išdidūs ir sąmoningi piliečiai, gerai pagalvokite.

G e b ė j i m a i

Ar sugebės mūsų smegenų sritys, atsakingos už teisingą pasirinkimą, dirbti atsakingai ir be emocijų, kai tokia lavina panorusių į valdžią būti išrinktiems jas užgriuvo?  Venkite rinkti kandidatus, kurių išlaižyti atvaizdai žvelgia iš kelių kvadratinių metrų reklaminų stendų, puošiančių ar “puošiančių“ miesto gatves. Tokie plakatai kainuoja daug pinigų. Tas kandidatas, atėjęs į valdžią turės visą kadenciją atidirbti paramos davėjui, arba tam vietinės reikšmės oligarchui ar jų grupei. Ar tikiesi iš tokio kandidato ko nors sau? Ar žinote kas tie reklamos ir pinigų rinkimams davėjai vienam ar kitam būsimam merui? Ar sugebės nauji valdinikai su nauju meru priešakyje sumažinti bedarbystę mieste kuri siekia apie 15 %. Juk europinigais pagražinti miestą bile durnas gali, o pritraukti INVESTICIJAS jau reikia sugebėti. Gal per paskutinę valdančiųjų kadenciją BOSCH Alytuje įkūrė filialą elektros generatoriams gaminti, o gal APPLE čia iPhonus surenka? Gal bent jau koks lenkas sniego šiūpelių fabrikėlį atidarė?  Na, turkas atidarė kebabinę. Pliusas, tikrai skanūs tie lavaše suvynioti dalykėliai su jautienos pėdsakais. Bet ne to miestui reikia.

rinkimai-002015

P a s i ū l y m a i

Glūkoidų tinklapis savo gretose turi kompetentingų ir žinomų medikų, dailininkų, architektų, muzikų, verslinikų ir politikos apžvalgininkų. Todėl, bet kuria tema bekalbėtume, visad rasime apibendrintus, pasvertus ir minimaliai kelenčius abejones pasiūlymus ar verdiktus.

Šalia daugelio kitų tinkamų kandidatų į kuklaus provicijos miestelio valdininkus,  siūlome balsuoti už  VYTAUTĄ  JEZEPČIKĄ (Tėvynės Sąjunga) – geba rūpintis ne tik jūsų sveikata, bet ir miesto gerove. Stiprus komandiniam žaidime, supratingas, geba įsigilinti į problemą ir ją spręsti. HENRIKAS  ŠYVOKAS (socialdemokratai)  – jis jau įrodė kaip galima pasirūpinti eilinių miestelėnų problemomis, kai jo skirtu dėmesiu ir pastangomis buvo sutvarkyta 50 metų miesto pakraštyje paskendusi balose ir tvanuose gatvė, kai kiti mūsų išrinktieji nėrė į krūmus nuo sprendimų. GIEDRIUIS  ČEREŠKEVIČIUS (Už Alytų) –  patirtis ūkinėje ir valdininko sferose. Jaunas ir energingas, greitai atskiria esminius dalykus nuo miglos. Pareigingas ir imlus problemų sprendimo organizatorius.  VYTAUTAS  GRIGARAVIČIUS (Alytaus piliečiai) teisininko išsilavinimą turintis, sėkmingai triuškinęs lietuvišką cosa nostra, nepriekaištingai vadovavęs LT policijai, rūpinosi eilinių policijos darbuotojų reikalais, už ką  buvo apkaltintas politikavimu. Šis garbingas vyras atsistatydino iš Generalinio komisaro pareigų, išėjo oriai ir pakelta galva. Gebėjimas vadovauti abejonių nekelia. ALBERTAS  ANTANAVIČIUS (Alytaus Sąjūdis) – nuopelnus miestui kultūrine prasme  žinome: renginiai, dainos miestui, istorinės studijos apie pokario partizanus dainos forma. Miesto kultūros srityje Albertas gali atnešti naudą. Duokime jam šansą. GEDIMINAS  JEGELEVIČIUS (liberalų sąjūdis) – patyręs politikas, nuoseklus, darbštus ir patikimas. LAIMUTIS  URBANAVIČIUS (Alytaus Sąjūdis) – daug metų valdiniko duoną krimtęs, puikiai orientuojasi miesto problemų rate.

Linkime skaidrių ir pilietiškų rinkimų ir pasirinkimų