Prisiminkime JUOS. Nepamirškime SAVĘS. Su Naujaisiais 2017

gruodžio 30, 2016

baneris-new-year
Naujųjų, 2017 sutikimui skiriame vaizdo klipą, skirtą Aisčių muzikantams atminti. Šis klipas, sukurtas Garažų Klipų studijoje, taip pat skiriamas 2016 išėjusiems išskirtiniams muzikantams, daininikams ir vadybininkams, sukrėtusiems muzikinį pasaulį gerąja prasme ir savo kūryba įrodžiusiems, jog galima generuoti naujus stilius, naują muzikinę kultūrą ir visa tai įtvirtinti. 2016 netekome:  David Bowie, Leonard Cohen, Greg Lake (Emerson Lake and Palmer), Prince, Glenn Frey (Eagles),  Leon Russell, Keith Emerson (Emerson Lake and Palmer), George Martin (The Beatles siela, vadybininkas, garso inžinierius, penktasis bitlas), Maurice White (Earth Wind and Fire),  George Michael.

Rasa&Dzilbus – Lay Lady Lay || Garažų klipai 2016

I d ė j a. Karjeros pradžioje 1969 metais Aisčiai stengėsi rasti savo “veidą”, grojo lietuviškus kūrinius, net “Gintarėlių”.  Bet šalia  skambėjo populiariausių britų, amerikiečių grupsų kūriniai. Būtent šiam “užsienietiškam” Aisčių skambesiui prisiminti ir gimė šis klipas. Bobo Dylano “Lay Lady Lay”, vienas geriausių amerikiečio kūrinių, kuris surado sąsają  su Aisčiais. Jie 1970 ir 2015 sugrojo Manfred Mann “Mighty Queen”. Retas mūsiškių žinojo, jog šios dainos autorius Bob Dylan, o ne Manfred Man. Tačiau daugelis žinojo, jog Bob Dylano kūrinius grojo daugybė žinomų-nežinomų, pradedančių ir nueinančių. Ir jų atliekamos B. Dylano kūrinių  interpretacijos būdavo įsimintinos ir pavykę. Kelios dešimtys pavyzdžių, paminėsiu vieną. Gal Igoris savo DinoRocke panagrinės plačiau. Kai 1965 Bob Dylanas sukūrė ”All Along The Watchtower”, vėliau jį grojo Jimi Hendrix, Neil Young,  Dave Matthews Band, Lenny Kravitz su Eric Clapton. Ir begalė nežinomų, tarkime, Glasgow gatvės muzikantų.

Pirmoji daina skirta išėjusiems amžinybėn aisčiams: Stasiui Simnavičiui, Valdui Jurgelevičiui, Rikantui Liliui, Svetlanai Serioginaitei ir Rimgaudui Drumžliui – “Aisčių daina”, pasakojanti grupės istoriją. Antroji – “Lay Lady Lay” – primenanti tą “kitą” aisčių repertuarą, kurį pamiršti nevalia.

Rasa&Dzilbus – Aisčių daina || Garažų klipai 2016

A u d i o. Garso takelis sukurtas pačiomis primityviausiomis priemonėmis. Balsai įrašyti iPhone 5S telefonu. Gitara, gitaros solinė partija ir bass: viskas įgrota elementaria akustine gitara, o įrašyta tuo pačiu telefonu. Pagarba ir padėka dabartiniam ”Aisčių” frontmenui Romualdui Stankevičiui, kuris “įdėjo” tikros bass gitaros garsus ir “sucentravo” įrašą. Vertingos buvo ir Donato Juodišiaus konsultacijos, kurio pasiekimai garsų mene jau pripažinti visuotinai:

Žinutė Twiteryje:
Keistokas, bet smagus įvykis: Kultūros ministerijos bei LATGA-A paremta, ką tik pasirodė eksperimentinės muzikos kompaktinė plokštelė „Lietuvos garso menas / Lithuanian sound art“, skirta ne pardavimui, o reprezentacijai. Teigiama, kad jos išleistas net 1001 egzempliorius (daugelio eksperimentinės muzikos leidinių tiražai neviršija 50-300 egz.). Ar tai reiškia, kad kadaise undergroundine buvusi eksperimentinė muzika tapo valstybės pripažinta?

Mindaugas Peleckis
2012 m. Rugsėjo 22 d., 20:47
Skaityta: 691 k.

 

V i d e o. Sunku prikalbinti suvaidinti vaizdo klipe. Aktoriai nesimėto, o dar ir brangūs. Tačiau paieškojus – pavyko. Čia paaiškinimai nebūtini, pažiūrėsite ir įvertinsite.

Šis klipas skiriamas JIEMSJUMS, MUMS, VISIEMS gyviesiems, trokštantiems geresnio gyvenimo, naujų idėjų.

Su NAUJAISIAIS 2017 METAIS!!

 

 


AISČIŲ KONCERTAS 2015. ”Tik neišsibėgiokit, jūsų gerbėjai ir gerbėjos dar neišmirė”

birželio 23, 2015

Gerbiama publika, į sceną žengė lyg feniksas iš pelenų atgijusi big byto grupė “Aisčiai”. Trys jos senbuviai – Valentinas Chlevickas (solo gitara, vokalas), Romualdas Stankevičius (klavišiniai, boso gitara, vokalas), Gintautas Unguraitis – Dzilbus (gitara, vokalas). Brolį Valdą, pirmąjį Aisčių bosistą, išėjusį Anapilin, pakeitęs Romas Jurgelevičius (mušamieji) ir naujokas Virgaudas Lėlius (boso gitara, gitara, vokalas). Taip Miesto Sode birželio 20 dienos vakare juos pristatė FM99 radio stoties frontmenas Liudas Ramanauskas

Aisčių pasirodymas po 45 metų jau įvyko. O įvykiai klostėsi taip: Albertas ”Šekspyras” Antanavičius su savo dainomis pravėrė duris į dviejų dalių AISČIŲ koncertą-šokių vakarą ploščiadkėje Alytaus Miesto sode. Teisėta miesto valdžia įteikia nuostabius angelus (keramikė Ilona Kalibatienė) Algirdui Verbauskui už muzikinius indėlius miestui, Aldonai Marcinkevičienei už puikią idėją verčiant kūnu: energingus veiksmus atkuriant Miesto Sodą ir Dzilbui už šio tinklapio gyvasties palaikymą.

Negalima pamiršti Lino Jakštonio, kuris nepaprastai daug nuveikė, kad šis renginys gražiai įsiterptų miesto šventės kontekste. Padėka žodžio meistrams, palaikiusiems gerą nuotaiką: Liudui Ramanauskui ir Emiliui.

AISCIAI-KOLIAZAS-VISI

 

Kad Aisčiai suburs tokią gausą ”jaunuomenės”, kuriems jau virš 50, turbūt niekas nesitikėjo. Jei pradėsime juos čia vardinti, jums neužteks kantrybės skaityti. Patogiau dalį jų bus galima pamatyti galerijoje apie šį renginį, kuri bus papildoma, kai tik jūs patys atsiųsite daugiau foto. O daugiausia senųjų Alytaus mohikanų atvyko iš Vilniaus, dar iš Kauno. Kažkas, girdime, sako, žinai per pusvalandį sutikau ir paspaudžaiu ranką 30 kartų savo draugams, kurių daugelio buvau nematęs 20 – 40 metų. Po koncerto apie 70 ar daugiau kviestinių svečių susirinko tikrai jau legendinėje PUŠIES kavinėje pasėdėti, pakalbėti, pagroti, padainuoti. Iki aušros…

Atsiliepimai be pataisymų apie Aisčių koncertą::

< na, seneliai gerai pavarė…
< o kodėl negrojo Yellow River ar San Bernardino?..
< Žorka labai gražai įsiklijavo, o tai buvome jau jį pamiršę
< o kas tas vyrukas, kuris bliuzą taip fainiai sugrojo?
< kad jūs grosit ir pagrosit, abejonių nebuvo. Jūs padarėt žymiai daugiau nei galėjau įsivaizduoti
< tie ritmiški gabalai vežė, o lėti kažkaip neskambėjo
< reikėjo pradėti koncertą nuo Smoke On The Water
< o žmonių tai surinkot daugiau nei prie pagrindinės scenos Rotušės aikštėje
< dar negirdėjom ”o vakarais, kai suskamba daina”, čia Jegelevičiaus?..
< gal garso operatoriai jūsų konkurentai, kad su garsu ne viskas buvo gerai
< tokią muziką paprastai groja tik už pinigus
< tik neišsibėgiokit, jūsų gerbėjai ir gerbėjos dar neišmirė

…  ir taip toliau ir panašiai.

Žinokime ir prisiminkime, kad:

nesulaukę šios dienos, išėjo Anapilin: poetas, hipis Rimas Burokas, rašytojas Jurgis Kunčinas, daininkai – Rikantas Lilis (Aisčiai), Svetlana Serioginaitė (Aisčiai), Tatjana Baranauskienė ir visa plejada muzikantų: Rimgaudas Drumžlys (Aisčiai), Robertas Griškevičius, Algirdas Jasionis, Petras Verbauskas, Valdas Jurgelevičius (Aisčiai), Pranas Seilius, Vytautas Kaupinis, Romas Muliuolis, Kęstas Pilvelis, Jonas Ptakauskas, Stasys Simanavičius (Aisčiai), Romas Vaitkevičius – Cvekas.

Padėka Vytautui Galbuogiui, Vytautui ”Stygai” Palubinskui, Eugenijui Vnarauskaui, Algirdui Verbauskaui už foto reportažus. Fotogalera, kuri nuolat pasipildys, kai tik atsiųsite daugiau foto. galera_picassa-aisciai-2015

kkkk

dfgdfdfg

 

djfdhjkdhfkjdfhd

asjhaksjdhasjkdshkjasdhsjkd

sahdgsjgsajgjdg

Respektas Edgarui Judickui, kuris operatyviai įkėlė Aisčių koncertą į Youtubą. Tai ir pasižiūrėkite

AISČIAI. Roko senjorų vakaras. 2015. 06. 20. Alytus


AISČIAI: atgimė visiems laikams

birželio 9, 2015

Nors Baltosios Rožės miesto šventinių renginių reklaminiuose bukletuose Aisčiai pristatomi kaip legendinė roko grupė, jie tokio titulo linkę nedėvėti. Taip, tada 1970 metais mieste jie buvo pirmieji, kurie grojo kitokią muziką nei visi kiti. Būtent to pirminio laikotarpio muzika juos ir išplukdė į labai mėgiamų  grupių lygą. Koncertai, konkursai – tai buvo visiška sėkmė. Kai 3-čiame pašto aukšte jie repetuodavo, apačioje Vilniaus gatvėje nuolat būriavosi fanų būrelis, kuriems rūpėjo: ką jie čia dar naujo  suskels. Aisčiai neturėjo tiek gerbėjų kaip kokio nors Bundeslygos futbolo fanų klubas, bet kukliame provincijos miestelyje tai jau buvo šis tas.

Birželio 20 dieną apie 7 vakaro Miesto Sodo ploščiadkėje su jumis susitiks Aisčiai, pagros ir padainuos pluoštą senų gabaliukų dar iš 1970 metų. Nuskambės ir keletas negirdėtų, visiškai šviežių jų kūrybos dainų. ”Aisčių dainoje” jie apdainuos visą istoriją apie save: kaip pašte repetavo, vadovaujant Alvydui Jegelevičiui, kaip jiems valdžia uždraudė vadintis Aisčiais, kaip Vilniuje skynė laurus konkursuose ir kitas įdomybes.

 

 

aisciai-reklama_romasAlbertas ”Šekspyras” Antanavičius specialiai šiam koncertui sukūrė Aisčiams tekstą dainai  ir pavadino: ”Alytus. Šeštą prie pašto”. Tada visi jaunuoliai savo panelėms pasimatymus skirdavo prie pašto, pačioje miesto širdyje. Nuogirdos sako, jog Albertui taip patiko jo paties eilės apie jaunuolį, skubantį Basanavičiaus gatve į pasimatymą, jog jis nesusilaikė ir sukūrė dar ir muziką pagal šį tekstą.  Taigi koncerte girdėsite dvi skirtingas dainos versijas, atliekamas Aisčių ir Šekspyro. Albertas visada būdavo šalia Aisčių, o Aisčiai šalia Šekspyro, todėl jie jūsų patogumui pasirodys kartu. Pradžioje Aisčiai truputėlį ”pakankins” jus džiazroku ir bliuzu, bet išgirsite ir lengvo turinio nuoširdžių songų. Norint sugrįžti į aurą, kuri gobė Miesto Sodą prieš 45 metus, šis koncertas net koncertu neturėtų vadintis, tai tiesiog šokių vakarėlis, kokie tada buvo ypatingai geidžiami tuometinio jaunimo ir jų tėvelių. Tad, kai tik Aisčiai užgros rock-polką ”Arielkytė” – pradėkite visi, kad ir nedrąsiai, šokti, visai kaip tais laikais.

Nors prieš 45 metus Aisčiai nenulipdavo nuo scenos keletą metų iš eilės ir koncertai buvo jiems įprasta dienos procedūra, nuogirdos sako, jog šiandien tie smarkiai pagyvenę jaunuoliai labai jaudinsis ir pergyvens koncerto metu. Todėl prašome labai nešvilpti, o retkarčiais kukliai paploti. Tai jiems suteiks drąsos ir pasitikėjimo savimi.

Iki susitikimo birželio 20 dieną apie 7 vakaro Miesto Sodo ploščiadkėje. Ateikite visi: tie kurie Aisčius žinojo ir tie, kurie norėtų pažinti.

Nepraleiskite progos.

Aisčiai 1969 – 2014 (treileris) || Garažų Klipai Pristato || 2014

Daugiau apie Aisčius::

□ AISČIAI sugrįžta
□ Klausykite FM99 apie roko pradmenis Alytuje
□ Žiniasklaida apie Aisčius
□ Aisčių istorijos fotogalerija
□ Aisčiai: Rimgaudas Drumžlys prisimena
□ Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS
□ Vilniaus alytiškių klubas ir Aisčiai
□ „Lietuvos roko pionieriai“ rašo apie „Aisčius“
□ Apie Aisčius knygoje “Lietuvos rokas”
□ Alytaus muzmenai 1960 – 1980. O kur Airija, Svaras 409?

 

 


Blusturgio 2015 kalendorius

balandžio 28, 2015

Atšilo, atėjo pavasaris ir blusų turgus vėl kukliai alsuoja prie Žalios mokyklos Dariaus-Girėno gatvėje. Kad turguje perkama-parduodama – jokios nuostabos. Čia galima sutikti kito sukirpimo žmones, ne tuos kurie turguje perka Xuančžou priemiesčio garaže pagamintus Adidas sportbačius, o piliečius,  besidominčius miesto gyvenimu ar sužinoti, koks likimas ištiko miesto šviesuolį ar Alytaus gangsterį. Rekomenduojama pasidairyti ar, dar geriau, kažką nupirkti pas Igorį: istorinio vinilo porciją, CD ar patvirtinti (paneigti) gandą, jog mirė Uriah Heep vargonistas Ken Hensley. Nuraminsime nežinančius – gyvas ir aktyvus Hammondo vargonų spaudytojas.

Linas Jakštonis agitavo senuosius alytiškius apsilankyti vasarą Miesto Sode ”Aisčių” koncerte. Ta pačia proga Laima ir Alvydas Petkevičius barė Dzilbų, kuris jau mėnuo nelanko grupės repeticijų. Pastarasis bandė teisintis, negalintis greitai įvykdyti kolegų muzikantų reikalavimo: įsigyti Fender Stratocaster gitarą su Marshall Stanmore Soundbox’u. Nebent kolegos sušvelnintų reikalavimus.

Čia išvysi Aldoną Marcinkevičienę turinčią nuomonę ir idėjas miesto gyvenimui gražinti.

blusturgis2

Prie antikvarinių knygų gali sutikti Liudą Ramanauską su savo atžalomis, besidominčiais bukinizmu. Anksčiau vienas broliukų pirko Emerson Lake  and Palmer vinilinį diską. Trumpai apie šeimas. Nenorine Liudą statyti į vitriną, tiesiog pasinaudoti gražiu pavyzdžiu būtų naudingas pavyzdys toms šeimoms, kurios dar nepradėjo savo mažamečių dominti tik pinigais, coca colla ir pramogomis wonderlende.  Visims miela, kai šeimose užauga vaikai, žinantys ko norės vėliau, tarkime, būti šoferiu, kaip Elvis Preslis ar žaisti futbolą, kaip Rodas Stewartas. Tokios pažintinės mažamečių kelionės, kad ir po blusturgį, tikrai įneš į vaiko sąmonę teisingą pradą.

Paminėjome pinigus. Žorka gal papildė savo numizmato kolekciją kokia graikų drachma ar Izraelio šekeliu. Gal dar ir filatelistai išlys į jaukią 200 jardų gatvės atkarpą prie Miesto sodo.

Prisegame Blusturgis 2015 kalendorių. Jis toks paprastas, aiškus, toks, kokį gavome. Tikras blusturgio eksponatas.

blusturgis_kalendorius


AISČIAI sugrįžta

gruodžio 6, 2014

Apie 1970 metus vėlų vakarą po repeticijos Viktoras Jonkus, nešinas gitara ir drumeris Stasys ”Simas” Simanavičius eina tamsia gatve, šneka apie šį bei tą ir Viktoras, lyg tarp kitko, sako, kad mūsų grupė kažkaip vadintis turėtų. Simas, o jis buvo didelis lietuvybės išpažintojas ir labai kreivai žiūrintis į tautą, kuri nuolat stengėsi ‘‘dognat i pričinit dobro”, sako – bus AISČIAI. Iš karto gavęs Viktoro pritarimą, jie sekančią dieną tai pristatė kitiems grupės nariams. Taip gimė AISČIAI. Gražus lietuviškas, baltiškos kilmės pavadinimas. Po poros mėnesių, kai Viktoro ir Julės šeimoje šviesą išvydo jų pirmagimė, Viktoras davė jai Aistės vardą, taip įrodydamas, kokią svarbą grupė turi jų vertybių lentynoje. Aistė – gražus lietuviškas vardas, bet pati Aistė dar gražesnė ir už savo vardą. Anot Dzilbaus, tokios Lietuvoje tik kelios per šimtmetį gimsta.

Aisčiai 1969 – 2014 (treileris) || Garažų Klipai Pristato || 2014

Paradoksas, jog  apie savo atsikūrimą 2014 metais, jie patys  daugiau sužino iš gandų, pokalbių su pažįstamais ir net iš jaunimo, kuris dar ir gimęs tada nebuvo. Dar linksmiau,  jau sulaukė dviejų pasiūlymų koncertuoti ir, visai linksma – dalyvauti Elektrėnų bliuzmenų festivalyje. Tai jau viršijo visus realius ir menamus,  lakią vaizduotę turinčio subjekto, įsivaizdavimus.

O nuoga tiesa tokia, kad keletas pagyvenusių vaikinų susinešė keletą trofėjinių gitarų, įvairių flanžerių, boosterių, įsigijo Ludwig drumsus, ieško Hammond‘o vargonų ir jau kažką bando brazdinti.  Gal tai Aisčiai? Pasvarstykim kartu: Romas Stankevičius, vienas iš grupės lyderių  ir gimęs groti bass gitara, daug nuveikė, kad grupė Vilniuje LT ryšininkų apžiūroje 1973 laimėtų pirmąją vietą. Gintautas Dzilbus Unguraitis Aisčiuose su pertraukomis grojęs nuo 1970 iki 1982. Valentinas Chlevickas, rimtas gitaristas ir vokalistas, architektas, prie Aisčių prisijungė nuo 1976.  Romas Jurgelevičius užtikrintai atstovauja savo brolį, Valdą, pirmąjį Aisčių bosistą, jau iškeliavusį Anapilin. Tiesa Romas muša būgnus ir jam, atrodo, sekasi. Ir buvęs Aisčių gerbėjas, dabar pavyzdingai stengiasi pritapti prie veteranų – Vytautas ”Styga” Palubinskas. Jie laukia prisijungiant bene svarbiausios personos – Alvydo Jegelevičiaus. Tai jis, lyderiaudamas grupėje, 1971 pasiekia pirmą pergalę konkurse Vilniuje, nurungdamas tuometinius grandus vilniečius ”Gėlių vaikus” su Stasiu Daugirdu priešakyje. Toje pačioje salėje Vilniuje, ką Romas Stankevičius padarė pora metų vėliau. Vaclovas Kazlauskas, ilgametis grupės solistas ir būgnininkas taip pat artimiausiu laiku žada apsilankyti repeticijoje. Viktoras Jonkus taip pat turėtų pasirodyti proginiame koncerte ir suvirpinti dar orginalios Aisčių bosinės gitaros stygas. Viktoras ją išsaugojo, lyg žinodamas, jog dar gali prisireikti. Su Rimgaudu ”Bimbe” Drumžliu kol kas nepavyko susisiekti. Kitus prašome atsiliepti.

Aisčių geneologinis medis ir grupės narių aktyvios veiklos metai. Kai tik pastebėsite netikslumus ir komente tai parašysite, nedelsiant patikslinsime.

aisciu-GENeALOGIJA

 

Nuo 1969 iki 1974 Aisčiai koncertavo, dalyvavo konkursuose, vėliau susibūrė Nemuno restorane, o nuo 1978 – Žuvinto restorane. Publika sakydavo: jūs čia rengiate koncertus ir todėl mes nuolat čia. Daugiau apie šį laikotarpį skaitykite glūkoiduose. ”Nemune” vykdavo tikri koncertai ir publikos atsiliepimai buvo ypač palankūs. Vykdavo jam sesijos, kai grodavo visi buvę aisčiai, kolegos iš kitų grupių ir svečiai. Lygiagrečiai Viktoras ir Gintas grojo Statybos tresto vokaliniame-instrumentiniame Adolfo Juzumo vadovaujamame  ansamblyje (VIA) ir koncertinė veikla buvo ne mažiau aktyvi, nei Aisčių prieš keletą metų. Vacys grojo Romo vadovaujamuose Vyno gamyklos, vėliau Medvilnės kombinato VIA, kur dalyvavo konkursuose Lietuvoje ir nugalėdavo arba tapdavo prizininkais, daug koncertavo. Beje Romualdo Stankevičiaus vadovaujami muzmenai pasiekė visų laikų profesionaliausią muzikinį skambesį mūsų kukliame provicijos miestelyje. Bet apie tai turėtų būti atskira studija glukoiduose.

 

Istorinis Alvydo Jegelevičiaus dokumentas apie Aisčius, surašytas apie 1973 metus. Šį almanachą saugo Viktoras Jonkus, vienintelis iš Aisčių  nuėjęs kelią nuo grupės susikūrimo 1969 iki kolapso 1982.

Yra netikslumų, pavyzdžiui,  trečiame lape rašoma ”Valdui išėjus, į ans. atėjo gerai pažįstamas Gintas Unguraitis”. Beje, kai dokumento autorius dar tarnavo rekrūtuose, tai Gintas JAU grojo Aisčiuose kartu su Valdu (čia dvi foto, kurios tai patvirtina) ir jau vėliau, prisijungus Alvydui,  buvo liudininku bei dalyviu scenos, vykusios III pašto aukšte, kai Valdui teko palikti grupę.

aisciai-irodymas-0Visiška analogija kaip atsitiko su Sidu Barettu iš Pink Floyd. Ir priežastys panašios. Tik negalvokite, kad Aisčiai lyginasi su pinkais. Jiems iki Pink Floyd šešėlio tiek toli, kaip nuo čia iki Honkongo. Tačiau būkime kuklūs ir išdidūs – džiaukimės ką turėjome ir ką dar žadame nuveikti.

Istorija renkama po trupinį ir tikslinama, todėl šis procesas gali būti begalinis. Ateityje reikėtų analizuoti Aisčių grotą muziką, pavyzdžiui vertinant kas BLOGIAU: harmonizuotos Gorbulskio užstalės dainos ar užsienio grupių koverių grojimas. Gal veringiausi – savi gabalai?

Šiandien jie turi svajonę. Mielai pagrotų Lino Jakštonio autentiškai atstatytoje Miesto Sodo ploščiadkės scenoje, kurioje skambėtų porą Aisčių ankstyvųjų hitų, pora šiandieninių kūrinių, pora Alvydo Jegelevičiaus, gal maestro atgaivins kažkodėl primirštą songą ”Šeštadienį šeštą valandą”, pora Vaclovo Kazlausko anų laikų hitų. Ir koncerto siurprizas turėtų būti Alytaus veteranų veterano Vladimiro ”Žoros” Bondarevo pasirodymas. Akomponuotų Aisčiai.

Tokia ateities vizija.

Daugiau apie AISČIUS::

Klausykite FM99 apie roko pradmenis Alytuje
Žiniasklaida apie Aisčius
Aisčių istorijos fotogalerija
〉 Aisčiai: Rimgaudas Drumžlys prisimena
〉 Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS
Vilniaus alytiškiu klubas ir Aisčiai
„Lietuvos roko pionieriai“ rašo apie „Aisčius“
 Apie Aisčius knygoje “Lietuvos rokas”
〉 Alytaus muzmenai 1960 – 1980. O kur Airija, Svaras 409?


Viskas apie Žorką, viešai ir su meile!!

spalio 16, 2013

Kai kalbame apie viešumą ir bjauriąją viešumo atmainą – totalų sekimą: telefonų pokalbiai, e-mailus, serverių nulaužimą ir slaptų duomenų paviešinimą, vis prisimename australą Julianą Assange ar amerikietį Edwardą Snowdeną. Pastarasis paviešino tai, ką visi visada žinojo, gerai kad globėjus susirado, o tai būtų Guantaname pamokytas ”viešumo” etikos.
Bet svarbiausia vieša žinia, jog Žora, ką tik kukliai paminėjo savo 70-metį. Mes paviešinsime, ką turi glūkoidų infotarnyba: e-mailus, sms, pokalbių nuotrupas etc. apie garbingą mūsų muzikantą-veteraną Vladimirą Žorą Bondarevą. Kodėl tokią formą renkamės? Todėl, kad glūkoiduose į daugelį įprastų dalykų stengiamasi žvelgti neįprastai, laužant stereotipus, kvailus įpročius ar archaiškus papročius. Bet svarbiausia viešoje erdvėje neįžeidinėti kolegų internautų ir neužsigauti, jei jie reiškia kitą nuomonę. Vis neišdyla iš atminties, kai viena garbinga ponia glūkoidų komentarų skiltyje labai supyko ant oponento tik todėl, kad jo nuomonė violetinės bylos kontekste buvo kita. Jei tai būtų kokia nors persisukus ir kosinti bobutė, mat ją bala. Pamirštume ir tiek. Gaila, o gal jau nepyksta?..
Toliau, Alvydo A. Jegelevičiaus žodžiais tariant, viskas apie vienintelį, nepakartojamą, unikalų žmogų, kurio ištikimybė ir muzikai, ir žmonai, ir Alytui – tiesiog akivaizdi.

Mielas Žora, su gimtadieniu! Sveikas sulaukęs 70 metų. Linkime daug prasmingų judesių, saugok sveikatą, neprarask geros nuotaikos ir džiaukis kiekviena diena. Kitų metų glūkoidų susirinkime tikimės išgirsti Tave dainuojant ”Hello, Dolly”. Ir sudainuoti taip, kad L. Armstrongo dvasia nušvistų naktiniame Glūko danguje.  Akordus jau atsirinkome.

Tavo draugai, draugės, glūkoidų tinkliuko skaitytojai ir visi geros valios žmonės

nemunas-jago-zora

gravatar_jagoAlviJago e-mail

Sveikas, Gintai,

pasveikink vienintelį, nepakartojamą, unikalų žmogų, kurio ištikimybė ir muzikai, ir žmonai, ir Alytui – tiesiog akivaizdi. Spalio 15 d. Jo didžioji G.D. Glukoidų galerijoje yra daugybė nuotraukų.

zora_3

Ir aš didžiuojuosi, kad 1968 m. karštą pavasarį (Čekoslovakija), prieš vaiską nusifotografavau su juo ir su kitais žinomais kultūrkės muzikantais ACP (Alytaus Centriniam Parke). Gali patalpint šią nuotrauką. Tai – ne todėl, kad ten aš, o todėl – kad Žorka su manim. Nepaprastai vertinu tuos laikus ir žmones su kuriais teko bendraut, draugaut. Beje, Žoros G.D. – tai puiki proga išsiaiškinti jo tikrą vardą. Kaip kadaise Albertas Sčastlyvas gražiai ir garbingai pastebėjo, išgirdęs netikusiai tariant savo žmonos vardą – kam Janė, o kam Janina. Taigi – ar tik nebus mūsų originalusis BONDAREVAS pakrikštytas GEORGIJAUS vardu ?… Ką manot ?.. Išversti nesunku –JURGIS, bet,.. Gal dar yra kokių paslapčių ?..

Pasveikink nuo visų, nusiųsk ir muzikinį sveikinimą Tu moki.

Menu kai Žorka kultūrkėj kriokdavo kaip Armstrongas „Iz za ostrova, na streženj..Stenki Razina čelny…“ Tik grodavo ne triūba, o trombonu. Beje – mokėjo suprast ir pateikt kiekvieno instrumento spalvą. Tai patvirtina jo prigimtinį talentą ne tik suprasti, bet dar svarbiau – pajusti muziką, garsą, skambesį…

gravatar_dzilbusDzilbus e-mail

Gerai, Alvydai, kažką sugalvosiu, bet jau lapkričio mėnesį, mat Laimai 60 metų jubiliejui dukra Rasa padovanojo šipkortę į Maljorkos salą, o man reikės ją lydėti ir saugoti. Kalbi apie nuotrauką, bet jos prisegtos neradau, bet, manau, kalbi apie šią (prisegu) iš muzmenų galeros. Tik jos raiška ir dydis labai prasti. Gal tavo geresnės kokybės. Prikabink dar kartą.  Del Žoros vardo abejonės menkos, jis tikrai Jurgis (Georgijus), tik mes, kaip paprastai: Vania, Kolia, Žora, Slava, Alioša etc.

gravatar_dzilbusDzilbus mobil

… Žora, vis tik nusprendėm apie tave kažką gražaus parašyti, taigi kaip ten su tavo vardu?

gravatar_zoraŽorka mobil

Vladimiras mano vardas, o Žorka pradėjo vadinti dar studentavimo laikais, kai rodė filmą, o herojus buvo visais atžvilgiais: kūno kalba, mimika ir iš veido panašus į mane. Kažkas pavadino – taip ir prilipo.

gravatar_zoraŽorka komentaras

Vakar vakare per MEZZO kanalą žiurejau Marsaliso sekstetą džiazo festivalyje. Labai kaifavau, kai grojo garsųjį Louis Armstrong – ”When The Saints Go Marching In” ir prisiminiau 1963 metų rudenį. Alytaus kulturkė. Pilna salė. Po partminejimo koncertas. Mes su tik ką susikūrusiu kulturkės estradiniu ansambliu atlikom tą patį ”When The Saints Go Marching In” (Kai šventieji marširuoja). Dainavau angliškai, nors kokia ten buvo kalba, bet… Keista, bet katučiu buvo daug. Tai tikrai buvo pirmas mieste dainavimas angliškai iš didelės scenos. Kita dieną bėgau gesinti gaisrą viduriuose į valgyklą, ant kurios vėliau pastatė Rotušės mūrą. Bufetava įpylė iš bačkos alaus, pagyrė už koncertą. Ir daug kas tuo metu dėkojo už gerą muziką. O juk tuo metu šokiams dar grojo A. Galakvosčiaus dūdų orkestras kulturkės salei ir ploščiadkei: Rozammociut unda, Dunojaus bangos ir pan. Gal ir nebūtina, bet noriu paminėti to mūsų estradinio ansamblio šviesios atminties muzikantus: Antaną Račkauską: sax, vadovas, Antaną Navicką: triūba, sax, trombonas, daktarė su papirosu Čeponytė: kliapas, Juozas Cegelskas:  gitara, J. Zagorskas: kontrabosas, Antanas Leonavicius: būgnai. Kultūrkės ansamblis gyvavo dar ilgai. Kurį laiką vadovavo J. Karpavičius. Kai stojo vadovauti  Jonas Pavilonis, mes daug kur konkursuose, visokiausiuose renginiuose sublizgėjom. Tai tiek, gal ir nelabai įdomiai, bet tai istorija apie estradinės muzikos pradininkus mūsų mieste.

gravatar_zoraŽorka komentaras

Jam dabar butu 75. Jeigu Kefyras (Sigitas ”Kefas” Kizala*) Vakaruose buvo greta Erico Claptono, tai aš Rytuose pabuvau greta Vladimiro Visockio. 1973 metai, Maskva, Naujasis  Arbatas, alaus baras-restoranas ,,Žiguli‘‘. Prie gretimo staliuko atėjo toks neišvaizdus vyriokas. Volodia,Volodia – visi sveikino ji. Įkalė alaus, šnapso. Pradėjo jo prašyti padainuoti. Atsirado gitara. Ir gal tik antroje dainoje mes supratom, kad tai Visockis. Nu, kaifas – tas jo prikimęs baritonas, kokie žodžiai, energija. O juk jis kūrė 3-4 akordų ribose. Beveik visi suėjo arčiau jo, net du mentai stovejo, bet ramiai. 50 metu praėjo, o užmiršti negaliu. Toks aktorius, poetas, atlikejas-bardas.

* glūkoidas Sigitas ”Kefas” Kizala, gyvendamas USA,  turėjo progą bendrauti su Ericu Claptonu, buvo stalo kaimynai vienoje tavernoje. Tai įvyko po Sigito gimtadienio, kurį šventė naktį Vajomingo valstijos greitkelio stovėjimo aikštelėje apspistas kojotų [ tik akys blizga, baisu ir siusiuko nueiti…]

gravatar_zoraŽorka komentaras

Pirmi Alytui elektrovargonai atsirado kultūrkėj, ir vadinosi jie ”Jonika”. Ir dar gana ilgai ir kitus vargonus vis vadindavom jonikom.

gravatar_zoraŽorka komentaras

O man patinka kai kas iš anų laikų pop stagnatorių: T. Makačino, B. Gorbiulskio, Raudonikio ir kt. Pats kai ką iš jų niūniavau. Nespjaunu ir ant Gillespie, Armstrongo, Chicago, Tom Jones, Creedence C. Revival ir kt.

gravatar_zoraŽorka komentaras (apie Mindaugą Tamošiūną)

Norėdamas prisiminti šį puikų muziką, pasigirsiu, kad du mėnesius mokiausi pas jį pūsti tromboną. Eilę kartų V KPI rūmuose žaidžiau su juo stalo tenisą. Gaudavau. Idomus, tik tankiai piktokas žmogus buvo. Visada mėgdavau padainuoti jo ”Užmirštoji taurė”. Faina daina, kurią gerai atlikti buvo kaifas.

gravatar_zoraŽorka komentaras

Atsakau į Alvydo J. klausimėlius. Pasišnekėjus su A. Bytautu*,  prisiminėm, kad ta (gana neblogai dainavusi) buvo Lionė Navickaitė. Ka ji nuveikė soscinėi – nežinom. Iš Kurorto dainavo Pinkus, bet ne Vytas (a†a Vytautas Pinkevičius), o Česka. Dabar apie Jono Pavilonio vadovaujamą kultūrkės ansamblį galiu pasakyti tik tiek: buvo gera, stipri chebra. Vadovas Jonas Pavilonis netgi gana neblogai užgrodavo triūba. Nevardysiu visų, nes yra glūkoidų galerijoje [muzmenai] nuotrauka, kur stovim prie tokios didelės betoninės vazos su gėlėm už kultūrkės link Miesto Sodo. Ten visi stipriausio sąstato muzmenai. Daug grojom, koncertavom mieste, rajone, po visą L.T. Taurės Utenoje, Telšiuose, Jonavoje ir kt. Grojom Liepojoje karinio laivyno jūreiviams. Prie Palangos netgi buvom įsikūrę su stovykla. Koncertavom Palangoje, Kretingoje ir kt. Tada su Vaclovu Kazlausku** net pabandę pavaidint italus, kelias užkadrinom. Aš pagavau vienintelę per gyvenimą plekšnę. Kelis kartus bandėm laimę ”Vilniaus bokštuose”. Bet aš ir Jaška***  toliau antro turo nepakilom.Tarp kitko, esame vienintelis kolektyvas Alytuje kur visi [be a†a Alg. Jasionio] dar gyvi. Oi, pavargau tokį diktantą rašyti. Einu įkalsiu ALAUS. Tiek Alvydai tau ir kitiems prikūrė Žora iš Kurorto. P.S. Prašymas Gintui Dz.- jei netingi, aprašyk ar papaišyk artimiausią kelią iki Glūko. Adijos.

* A. Bytautas – futbolo treneris, išauginės visą futbolininkų kartą Alytuje, tarp jų glūkoidą Vytą Watą Malinauską, Romą Dumbliauską, Algimantą Liubą Eidukevičių, etc.

** Vaclovas Kazlauskas – ilgametis Aisčių bembačius ir vokalistas, grojo pas Joną Pavilonį, Romą Stankevičių;

*** a†a Algirdas Jasionis – Alytaus muzmenų Shmuel Tatz, Zenono Gramacko, bendraamžis ir kolega

gravatar_zoraŽorka komentaras (apie Aisčius)

Susikurėt 1969. Vikcius*, Valdas,  Simas (Algis jo vardas). Ar čia pats pirmas sąstatas? Dėl pirmo, reikėtų klausti Vikcių, bet man atėjus, buvo Vikcius, Valdas** ,  Bimbė***, Svetlana**** ir dar viena juodukė Ona, vėliau Janė, bet gal su tavim kartu atėjo, nepamenu. Pradėjote groti mašinu gamyklos klube. Tacas pasakojo, kad jis pasiūlė sugroti vieną pirmųjų dainų “Atvažiavo meška”. Tada aš buvau vaiske, gavau nuo Romuko***** laiską, kad Aisčiai su raudonais čebatais groja !!! Čia ir buvo pirmas sąstatas, kažką Vikcius minėjo. Buvo ir ”Atvažiavo meška”, Mulė už 200 rublių turėjo čekų gitarą. Ir su čiabatais ir apranga grojo klube, pats mačiau – tada studentavau.

* Viktoras Jonkus – ilgametis Aisčių bosistas ir garso operatorius, vienintelis grupėje, nuėjęs visą kelią nuo įsikūrimo [1969] iki išsiskirstymo [1982], pirmasis grupės vadovas, nors pirmaisiais metais daug veikloje reiškėsi Shmuel Tatz-Mulė;

** a†a Valdas Jurgelevičius – Aisčių pirmasis bosistas;

*** Rimgaudas Drumžlys – Aisčių klavišininkas;

**** a†a Svetlana Serioginaitė – Aisčių vokalistė;

***** Romualdas Stankevičius – vienas Aisčių vadovų, vadovavo Vyno gamyklos, Medvilnės kombinato VIA, grojęs profesionaliuose Filharmonijos ansambliuose

gravatar_dzilbusDzilbus komentaras (apie Aisčius)

Reikėtų paminėti ir Aisčių aušrą, apie tai net enciklopedijose* nerašo: 1 vidurinė mokykla, 1967, kai Vikcius** padarė elektro gitarą, bet niekas gerai nemokėjo ja naudotis, tai  mokykloj AlviJago*** visus nustebino, kai parodė kaip ta gitara turi skambėti. 11-toje klasėje jie: Vikcius** guit., Gintas**** – guit, a†a Ričardas Žukauskas (Žakas)  – drums, grojom be boso ir per pavojaus grūšią, kuri leido baisius garsus, akompanuodami a†a Vytui Pinkevičiui iš Kurorto, kuris dainavo Hard Days Night, Dizzi Miss Lizzy [Beatles gabalai]. Dar Simo***** sesuo Vitalija dainavo Trakų pilį (pagal Animals) ir/ar dar kažką. Visa tai vykdavo 1 vidurinės mokyklos šokių vakaruose. Dar šis sąstatas važiavo į Nemunaitį ir dar kažkur koncertuoti su konferansu a†a Vytu Kunčinu ir Vikciaus**  Jule, kuri ant scenos darydavo špagatą ir kitus gimnastikos triukus. Anksciau 1 vidurinės mokyklos šokiams grojo mokyklos moksleiviai klasiokai Vidas Pranevičius – klarnetu, Strazdas trombonu, triūba, Rička (Žakas) mušė būgnus, bet atėję ”elektrikai” Viktoras su Dzilbum juos nukonkuravo. Jiems grojant, salės kampuose pasislėpę nuo griežtų mokytojų-prižiūrėtojų, moksleiviai šokdavo twistą (draudžiamą šokį).

*Knygos, turinčios enciklopedijos požymių ir rašiusios apie Aisčius. Tai  Mindaugo Peleckio ”Lietuvos rokas” 2011 ir Roko Radzevičiaus  „Lietuvos roko pionieriai“ 2013

** Viktoras Jonkus – ilgametis Aisčių bosistas ir garso operatorius, pirmasis grupės vadovas, vienintelis grupėje, nuėjęs visą kelią nuo įsikūrimo [1969] iki išsiskirstymo [1982]

*** Alvydas A. Jegelevičius – vienas Aisčių vadovų, kompozitorius, atlikėjas, grojęs profesionaliuose Filharmonijos ansambliuose

****Gintautas Unguraitis – Aisčių gitara, klavišiniai, paskutinis grupės vadovas

***** a†a Stasys Simanavičius – Aisčių bembačius


Alytaus gimtadienis 2013 [rock‘o reikaliukai]

birželio 17, 2013

RIMTAI IR BE EMOCIJŲ

Alytaus gimtadienio šventės metu dėmesys krypo į vietinių rockmenų pasirodymus. Tai R.Vymeris (ex ,,Svaras 409″), A. Jegelevičius (ex ,,Aisčiai”), A. Abromavičius (ex ,,Heraldika”),  A. Sikorskis (ex ,,Vynas”), Alytaus roko lyga „Laiko sala”, Moonshine, dar kai kurie svečiai.

Koks įspūdis. Kas tuos įspūdžius akumuliuoja? Jei tai žmonės VISĄ savo gyvenimą klausę, kolekcionavę Deep Purple ar Nirvana, Iron Maiden ar Oasis, matę krūvas koncertų DVD ar gyvai– jie dažnai turi supratimą apie hard&heavy muziką. Gyvas pavyzdys šventėje: susitinkame   melomaną Valių Stadulį, ką tik iš Vokietijos, kur dvi paras kaifavo  rocko fiestoje, kurioje dalyvavo Europe, Whitesnake, Journey ir kiti grandai. Ką gali Valius pasakyti apie Alytaus sproginėjančius garsus? Jis tik nusišypso ir kukliai patyli. Ta tyla ir yra pirmas vertinimas.

Kitas epizodas. Dzilbus, jau besibaigiant grupių pasirodymams, klausia Valentiną Chlevicką (gitara, vokalas, muzikos kolekcijos, grojęs su Kęstučio Antanėlio grupe Vilniuje su exAisčiais ir begale kitų): na, Valiau, koks įspūdis, kaip grojo, kas patiko-nepatiko? Valius kiek patylėjęs: –  žinai, aparatūra tikrai neblogai skamba…

Vertinti mūsų vietinius šaunuolius, lyginant juos su Led Zeppelin, labai NEGARBINGAS užsiėmimas, todėl toliau juos tik girsime.

NUOŠIRDŽIAI IR SU EMOCIJOMIS

Pagarbą reikia atiduoti exAisčių vadui Alvydui A. Jegelevičiui, padėkoti už pasirodymą ir priminimą, jog būtent ”Aisčiai” Alytuje 1969 įpūtė pirmąjį rocko j o n v a b a l į. Kai ”Aisčiai” grodavo koverius iš grupių Ten Years After, Chistie, Manfred Man, CCR, liepsnojo scenos užuolaidos Prienuose, lūždavo salės Alytuje ar Elektrėnuose. Tai fanų darbas, jie net lydėdavo grupę koncertų metu, kaip kokie Manchester United F.C. futbolo klubo gerbėjai. Tada tokia muzika buvo kažkas negirdėto ir gaivaus.

Šiandien, klausant exHeraldika Andriaus Abromavičiaus gitarinius papjaustymus ar Ričardo Vymerio atliekamus gabalus, suvoki, kad rock‘o reikaliukai ženkliai pasistūmėjo į priekį. Tai DŽIUGINA. Pora savaičių anksčiau, šalia Žaliosios mokyklos pasirodė grupė iš Austrijos (matysite filmuke). Vyrukai sugrojo tiksliai ir subalansuotai. Tai tikra hardrocko klasika. Jokio jovalo.  Dar matėme ir girdėjome Moonshine su Gabriele Dzekunskaite. Glukoidų verdiktas: tai Alytaus rock‘o viltis. Gabrielė parodė, kad ladies in rock gali ne mažiau už patikrintus rockmenus. Esi šaunuolė. Dar pagyrimas Moonshine gitaristui. Gaila, nežinome Tavo vardo ar bent niko (tikimės, komentuose kažkas vis tik parašys), bet linkime Tau savo Fender Stratocaster‘iu  daryti taip kaip Ritchie Blackmore, daryti geriau už Ritchie.

rocko_reikalai

DALYVIAMS IR GERBĖJAMS

Filme matysite Alytaus grupių beveik visus penktadienio pasirodymus. Ten bus dar daugiau vertinimų, tad neužsigaukite, jei kas ne taip. Tobulumui nėra ribų. Roma irgi nepasistatė per dieną. Ir neužsilenkite iš laimės, jei sulauksite pagyrų.

Rock’o reikaliukai || kamera ir montažas  Dzilbus || Trukmė 00:10:17