Rašiniai-prisiminimai glūkoiduose apie Alytaus rajonus: Kriaušių, Kurortą, Suvalkus, Madridą ar “Aną pusę“ tai tarytum atviro kodo studija apie miestą. Pasąmonės atspindžiuose liko Grybas miesto sode ir pliažas Lelijų gatvėje, geležinkelio stotis Gardino gatvėje ir Taikos kinas, Džervaus kalvė ir centrinė miesto aikštė dar prieš mankurtų invaziją Alytuje. Beje vėl gimdomi planai kaip “modernizuoti“ šią aikštę, ir gerbiamų architektų A. Mainelio, R. Šiūšos, kitų nuomonė, lyg pristabdė greitus sprendimus. Ateis laikas, kai JŪSŲ nebus ir JŪSŲ prisiminimai iškeliaus kartu su JUMIS, todėl visus norinčius jais pasidalinti, kviečiame būti čia ir dabar. Alytiškis Laimutis Urbanavičius tą ir daro:pasakoja apie save, draugus, Alytaus senamiesčio rajoną – Kriaušių, kuriame praėjo jo vaikystė, taip pat iškrapštė iš skladuko kelias senas foto… Tiesa, prisistatymo forma kiek neįprasta – lyg autobiografiją Laimis būtų rašęs, tačiau vardų, slapyvardžių, pavardžių, miesto dalių, pastatų pavadinimų gausa nuveda netikėtu Alytaus pažinimo rakursu.
Gimiau, augau ir dabar Alytuje nuo 1950 metų. Vaikystė, jaunystė praėjo Užuolankos gatvėje – „Kriaušiuj“, kartu su draugais „Kobra“, „Drambliu“, „Škalba“, „Kune“, „Sukčium“, „Liule‘, „Kube“, „Niune“, „Dačiu“, „Styga“, vėliau „Žąsinu“, „Šekspyru“, „Dzilbum“ ir visais kitais pažįstamais (vos ne pusė Alytaus). Pravardės Alytuje buvo toks įprastas reikaliukas, tačiau visiškai nesiejamos su žvalgyba, nusikalstamu pasauliu ar pop žvaigždėm. Juozų, antanų, petrų, jonų daug, bet, pavyzdžiui, Dramblys – tik vienas ir visi jį žino.Vaikystė . Kaip ir visų – soduose „obuolukų“, maudytis „po dvaru“, „Vodokačkėj“ – miesto ir vokiečių pliažuose, grybaut – Sudvajų miške, per Nemuną persikėlus valtim, žuvaut – tik Nemune „po sanatorija“, „po krantais“. Žiemą su slidėmis „pirmu ir antru šlaitais“, kur vykdavo ir miesto dainų šventės – „festivaliai“. Žaidimai – „parakiniai“, lankai, špagos bei daug įvairios pirotechnikos (mėgdavom sprogdinti). Sportas – lengvoji atletika, tinklinis, krepšinis, futbolas.
Alytaus jaunučių čempionas kroso varžybose prie „Dainavos“ kino teatro. Sportavau kartu su „Vaska“ – Jonu Vasiliausku, „Jaška“ – Jasioniu, „Mundžium“ – Brazdžiu, Vincu Kudirka, „Guste“ – Gustaičiu, Ernestu Marcinkevičium ir kt. Mokyklos – „Žydukų“, prie stadiono, „seminarkė“, žalia „arklidė“, 1-oji vidurinė.
Vėliau ilgi plaukai, platėjančios kelnės (28 cm per kelius ir apačioje – 32 cm), platus diržas, „Spidola“ – kurią nusipirkau už savo „kruvinai“ uždirbtus pinigus atostogų metu, būdamas 16 m. Muzika – pirmiausia Elvis, Sinatra, Bitlai, paskui Mick Jagger su „riedančiais akmenimis“. Iki ryto radijas „Liuksemburgas“, „Volna Europa“, „Jaunimo studija „Ritm“ „per Lenkiją“ ir t. t. Vakarai – „grybas“ – „plaščiadkė“, dažnai per tvorą, „ba bilietams“ amžiais trūkdavo kapeikų. Po šokių Gretos lydėjimas namo (nuskilo, nes ji taip pat buvo iš „kriaušiaus“). Kartais būdavo ir kitų „linksmybių“, kadangi turėjau smagią rankelę, o kai dar aplinkui „kriaušiaus“ bernai – Dramblys, Škalba, tai visai smagu būdavo. Paskui, kaip ir daugumai – „rekrūtai“ Kaliningrade. Po to 5 metai darbo su „tarybiniu jaunimu“.
Vieni iš pirmųjų, kartu su a. a. „Tarce“ – Donatu Tarcijonu, „Siera“ – Jeronimu Palukaičiu, prisidengdami komjaunimu, pradėjome rengti diskotekas „Dzūkijos“ kavinėje. Jose dalyvaudavo tais laikais labai populiarūs jaunimo teatro aktoriai, a. a. Vytautas Kernagis, kiti. Pirmą kartą išgirdau gyvas „kukučio balades“. Kuo toliau, tuo rimtesnės pareigos, baigiau, gal vienintelis iš „kriaušiaus“ tuometinės „chebros“ aukštąjį mokslą. Daugiausiai dirbau prekyboje ir valdiškose įstaigose. Tai jau kitas veiklos tarpsnis.
Daugiau apie seną Alytų:
□ Gyvenimo manai, filai ir fanai
□ Vienos dienos kronika (1): PLIAŽAS
□ Vienos dienos kronika (2): MIESTO SODAS
□ Zenonas Bulgakovas ir Alytus
□ Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS
□ Istorinės Alytaus vietos nepasimiršta: Miesto sodas 2
□ Glūkopedija: Miesto sodo muzikantai
Sirdingai dekoju Gintui kad galiu dalyvauti alytiskiu prisiminimuose Glukoidu puslapiuose ir Laimiui is rasyni
PatinkaPatinka
Taip,Laimuti…..smagūs vaikinukai buvom…Dedel badel dūdel…tai kaip himnas ,grįžtant iš“žygių“Geras tavo straipsniukas.Tarsi atplėštas “gabaliukas“iš mūsų neramios jaunystės archyvų.Ačiū tau.Dedel…….
PatinkaPatinka
Pažįstu, gerbiu, susitinkame, pasikalbame, mes juk Alytiškiai iš Kriaušiaus, sėkmės Laimi ir stiprybės, būk sveikas…
PatinkaPatinka
Laimi,aciu Tau uz nuostabius prisiminimus,gaila,kad laikas retina JUSU chebra,ALBINO-SKALBOS jau nera tarp JUSU,iskeliavo anapilin2016/04/18d,ir liko visiems tik GRAZUS PRISIMINIMAS.Linkim Jums visiems DAUG DAUG SVEIKATOS IR ILGIAUSIU METU!!! SKALBOS SEIMA.
PatinkaPatinka
Nuosirdziai uzjauciu artimuosius. Kiek prisimenu Škalba labai mylėjo Algirdo Petraškos sesę. Gal apsirinku. Atleiskit Gal ka supainiojau. Toks amzinas desnis, kad reikia iseiti. O Škalba buvo lyg ir salia, lyg ir kartu. Kriaušius neteko dar vieno tikro chebranto.
PatinkaPatinka
O čia visas cikrinių alytiškių paradas…
PatinkaPatinka
Kas be ko, bet Laimis balotiruojasi kaip nepriklausamas kandidatas į miesto tarybą. Gal atiduokim balsą už jį. O jai blogai dirbs mums,- tai prie progai atkalsim. Ž—a.
PatinkaPatinka
Transatlantiko žvaigždė Dadel, Badel Dudel …:)
PatinkaPatinka
Sveikinu Laimi,
tikrai nuoširdų ir šiltą puslapį parašei apie savo kartą, draugus, Alytaus kriaušių.Paprastai, žmogiškai ir suprantamai.Taigi – būk pagarbintas šaunus vyre.Prisimenu Tave kaip stilingą vyrą,šaunų šokėją ir mano klasiokės, gražuolės Gretos persekiotoją, vėliau vyrą. Mes visi žinojom – Greta Tavo.O Tu visada žinojai ko sieki, dudel-badel, badel-dudel ir t.t. Parašyk šį svao kalambūrą visiem glukofanams ir būtinai įdėk Gretos nuotrauką.
Gerų dienų Tau ir Tavo artimiesiems.
PatinkaPatinka
Sveiki alytiškiai,
esu Alytuje užaugęs, mokyklą baigęs, bet studijavau Kaune, o po studijų į Alytų jau nebegrįžau. Šį puslapį pastebėjau visiškai atsitiktinai naršydamas internete ir skaitydamas apie Rimą Buroką.
Straipsniai, nuotraukos, visa informacija čia – neparastai įdomūs – džiaugiuosi, kad alytiškiai tokį internetinį puslapį turi.
Aptikau čia visą eilę vardų, pravardžių… žmonių, kuriuos kažkiek pažinojau. Būtų labai įdomu ir gyvai su kai kuriais pabendrauti, pvz. su Šekspyru; apie kai kurių likimus daugiau sužinoti, pvz. apie Alvydą “Žydą” Miliauską, a.a. Robertą Griškevičių…
Gal galėtų man kas tiesiogiai į mano e-paštą parašyti [SLS377@YAHOO.COM], kokius nors kontaktus nurodyti?
Būtų labai malonu…
Ačiū
Artūras
PatinkaPatinka
as gyvas
PatinkaPatinka
Visiems labai ačiū, o “ačiū tai kaip ir š… pabučiuot“.
Alytus yra Alytus, už Alytų ir alytiškius. Velnias žino, kas grąžino seną pilį Gedimino, Laimis žino, kas grąžino seną pilį Gedimino.
Tegyvuoja Alytus ir alytiškiai.
PatinkaPatinka
Ačiū už prisiminimus. Laimi, komentaruose kelių sakinių neužtektų pasidžiaugti ir pasidūsauti; kai susitiksim, o mes tai dar sugebame, įsipilsim kavos po taurelę ir pašnekėsim – iki vyriškų ašarų ir arkliško žvengimo. Tokia dokumentika – kaip tavo – mane, o ir kitus panašius “emigrantus“, veikia, minimum, kaip lengva žolė, – po kurios norisi skristi; ir ne bet kur, o tik į Alytų; pas jus visus; ir, žinoma, jaunystę – su visais miesto sodais, “nemunais“, futbolais, muzikom, kriaušiaisvidzgiriaiskurortais… ir t.t., ir pan.
PatinkaPatinka
Ot, – tau ir Laimutis. Šaunuolis-nuoširduolis. Ačiū.
PatinkaPatinka
kas galetu pasakyti kur Alytuje yra vieta „po dvaru“. Laimius rase, kad ten eidavo maudytis. Gal senam alytiskiui ir geda nezinoti tokiu dalyku. padekite!
PatinkaPatinka
kaip miela…gyvenimas – ne tos dienos, kurios praėjo, o tos kurios liko neužmirštamos…
PatinkaPatinka
Nerandu zodziu,ka ir pasakyti,tiesiog nepakartojama,ka pamaciau ir paskaiciau.Cia tikras Alytiskis visa sirdimi mylintis savo krasta ir draugus,ne tik dusia uzkabino,bet visa sukrete ir asara isspaude.Aciu Tau Laimuti ir Tavo dukrytei Sigutei,ne visi taip gali myleti savo seima ir draugus,Tu nuostabus Tau 100 balu.
PatinkaPatinka
Ačiū autoriui už netikėtumą ir gyvą autentiką.Supratau pagaliau, kame Laimučio šeimos ilgametės tvirtybės šaknys…Pagal jį Kriaušiuj buvo didelė ,,chebra“ ir tik vienų viena Greta šalia..Tada ir dabar. Gražu. Sėkmės ir sveikatos.Taip ir toliau. Garbė Kriaušiui.
Pačioje žaliausioje jo gatvėje teko didelė laimė ir man augti, maitintis ,,medelyno“ ameliankėm, sanatorijos miškelio avietėm ir žemuogėm.Nuo pas mus į kiemą ateinančio pasikasti sliekų žvejybai legendinio Filonovo Nemune kažkelintą kartą slėpti paskandinant savo asmeninį parakinį(!!) o ,,dvarą“ prisiminti kaip gimtąjį namą..Ech, užkabino dūšią,nežinau, kuo čia baigsis?…
PatinkaPatinka
Aciu uz grazu komentara. Dziaugiuosi, kad ne vien man, kaip Laimucio dukrai, bet ir kitiems dusia uzkabina.
PatinkaPatinka