Istorinės Alytaus vietos nepasimiršta: Miesto sodas 2


VILMANTĖ PETRUSEVIČIENĖ

Sveikinu visus Gūkoidus su Naujaisiais Metais. Asociacija “Matučio namai” dėkoja už Jūsų palaikymą ir pastangas gelbstint Matučio namą muziejų. Pastatą galiausiai įsigijo miesto savivaldybė, o raktai įteikti muziejui. Taigi galime vieni kitus pasveikinti su kultūriniu laimėjimu Alytaus miestui ir lengviau atsipūsti.Istorinės Alytaus vietos neturi pasimiršti. Siūlau Jūsų tinklalapiui rašinio apie Miesto sodą ištrauką. Manau, kad tai būtų įdomu iš Alytaus kilusiems ir dar prie jo prisirišusiems skaitytojams. Visas straipsnis publikuotas paskutiniame dzūkų kultūros žurnalo “Dainava” numeryje

Darbuotojai

Iki 1973 metų miesto sodas priklausė rajono kultūros namams ir oficialiai vadinosi Kultūros ir poilsio parku. Jį sudarė miesto sodas ir parkelis prie karuselės. Sodininkui Stasiui Marcinkevičiui talkino du sargai ir dvi valytojos. Darbuotojus pasirinkdavo pats sodininkas pagal paprastą kriterijų – myli žmogus parką ar ne. Nors atlyginimus darbuotojai gaudavo nedidelius, prižiūrėti parką jiems buvo garbės reikalas. Kurį laiką parko valytoja dirbo liaudies menininkė Julija Baranauskienė. Be kitų darbų ji turėjo neįprastą rūpestį: prižiūrėti gyvąjį kalendorių. Tuomet Kaune ir kitur buvo madingi gėlynų kalendoriai. Nuo mados stengėsi neatsilikti ir Alytaus miesto sodas. Parko pakrašty, prie kultūros namų, iš sedumų buvo sudėlioti skaičiai: metai, mėnuo ir diena. Kad kalendorius kasdien rodytų teisingą datą, J. Baranauskienė kas rytą persodindavo dienos skaičiaus sedumą. O kad parkas atitiktų laiko dvasią, greta  kalendoriaus gėlėmis buvo išsodintas šūkis „Menas – liaudžiai“…

Lankytojai

Miesto sode virė savitas gyvenimas. Alytiškiai parko takeliais skubėdavo į darbą, parduotuvę ar turgelį, grįždavo į namus. Perlėkti takeliais dviračiu buvo nevalia: rizikuodavai patekti į miesto satyrinį stendą. Žmonės, sėdėdami ant parko suolelių, klausydavosi raminančio fontano čiurlenimo, paukštelių čiulbėjimo, voveraites akimis ganydavo. Taip būdavo darbo dienomis. Savaitgaliais lankytojų pagausėdavo. Sekmadienio popietę miestelėnai ateidavo su pažįstamais pasišnekučiuoti, pučiamųjų orkestro maršų paklausyti, kitų pažiūrėti, save parodyti. Vasaros estrada dieną viliodavo koncertais, vakare šokiais. Į juos plūsdavo jaunimas iš viso miesto. Šokių aikštelė aptverta aukšta metalinio tinklo tvora, apaugusi vijokliais. Šalia veikė paviljonas, „Grybu“ vadinamas: stogas, medinės grindys ir staliukai. Tarp staliukų – pušų kamienai. Prie bufetininkės langelio nusiperki limonado, saldumynų ar alaus, nešiesi prie staliuko. Atsisėdi žaliuojančių pušų apsupty, plepi su draugu arba žiopsai į aukštyn šaunančias vandens sroves. Visko čia pakako: ir kultūros, ir poilsio.

Pensininkų suoliukas

Kalbant apie pastovius lankytojus, privalu prisiminti pensininkų grupelę, kuri vėliau išaugo į parko tarybą. Tai buvo prieškario Alytaus inteligentai, susitikti, pasikalbėti į miesto sodą ateidavę kasdien. Netgi savo vietą turėjo – pensininkų suoliuką. Šiek tiek ilgesnį už kitus, nuo kultūros namų į aikštę įžengus antrą kairėje pusėje. Ir jeigu toje vietoje sodo darbininkai pavasarį pastatydavo trumpesnį suoliuką, pensininkų atstovai pareikalaudavo savojo. Šie garbūs miestelėnai, dideli gamtos mylėtojai, jautėsi parko šeimininkais ir prižiūrėdavo tvarką. Jeigu koks išdykėlis vaikis pabandydavo rožę nuskinti ar šiukšlę į fontano baseiną įmesti, užtekdavo tik kam nors nuo pensininkų suoliuko pagrūmoti. Arba lazdos kriukiu už apykaklės timptelėti. Neklaužada tuoj sprukdavo šalin. Ypač pensininkai pasitarnaudavo antradieniais, kai sodininkas turėjo poilsio dieną. Tada jie budėdavo sustiprintom pajėgom. Dabar pasakytume – pilietinės visuomenės pavyzdys.Pirmasis iš pensininkų rytais į parką ateidavo buvęs pašto viršininkas Kasparavičius. Jis ir buvo parko tarybos pirmininkas. Įdienojus rinkdavosi ir kiti: vaistininkas Anzelmas Burokas, mokytojai Kazimieras Klimavičius, Motiejus Ražanskas, vargonininkas Švenčionis ir kiti. Į šią draugiją patekdavo tik išsilavinę, nepriekaištingos reputacijos žmonės. Jų nuomonės visada būdavo paisoma sprendžiant įvairius miesto sodo reikalus.Pensininkai į parką ateidavo neskubėdami, įsitaisydavo ant suoliuko ilgesniam laikui. Vieni išeidavo, kiti ateidavo. O štai mokytojas K. Klimavičius užbėgdavo po keletą kartų per dieną, bet trumpam. Gyveno jis Margio gatvėje, tad kur beeitų – parkas jam visada pakeliui. Tuo labiau, kad ir pačiam labai rūpėdavo bendraminčių diskusijose sudalyvauti. Atskuba jis, būdavo, iš namų tuo įstrižu taku nuo Birutės gatvės tokiu šviesiu lietpaltuku vilkėdamas, klest trumpam ant suoliuko, portfeliuką šalia pasideda. Įsiterpia į pensininkų pokalbį, tik staiga už portfeliuko ir vėl bėgte. Pašnekovai stabdo: „Kazimierai, pasėdėk”. O jis: “Palaukit, palaukit…” Ir skuba į turgelį. Į tokį mažytį kitapus Komjaunimo aikštės. Ten nuperka žmonos prisakytų produktų ir vėl grįžta. Prisėda, bet neilgam. Matosi, kad norisi jam su visais pabūt, bet rūpi žmonai pirkinius parnešti, kitus nurodytus darbus atlikti. S. Marcinkevičius prisiminė, kaip kartą mokytojas K. Klimavičius į parką atsinešęs sūrį ir prašęs paukšteliams ar voverėms sušerti. Pasiguodė, kad sūris per rūgštus pasitaikęs, „kad jį kvaraba“, tai žmonai negalįs tokio parnešti. Ėjo metai, parko tarybos gretos retėjo. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje pensininkų suoliukas liko tuščias… Ir jau pavasariui atėjus nebuvo kam patikrinti, ar į vietą pastatytas ilgasis suoliukas. O dar po dešimtmečio mažai kas beprisiminė, kad parke prie fontano stovėjęs pensininkų suoliukas.

Parkas, parkas… baltas rūkas,

Nušarmoję smilkiniai.

Pušys su baltais perukais – Viskas buvo taip seniai! (J. Kunčinas)

Ištrauka straipsnio, publikuojamo Dzūkų kultūros žurnale DAINAVA. 2010 Nr. 1.

Daugiau apie miesto sodą glūkoiduose

Reklama

3 Responses to Istorinės Alytaus vietos nepasimiršta: Miesto sodas 2

  1. Aldona parašė:

    Ačiū.Vėl ir vėl skaičiau Vilmantės rašinį…Taip norėjosi kuo ilgiau pabūti tam Alytuj, kuriame ( Rasos P.žodžiais tariant),,jautėmės “labiau namie”.Neapsakomai geras jausmas.Jo nesupras tik tas, kurio vaikystė ir jaunystė nenuėjo miesto sodo takais…
    Skolinga ir aš asmeniškai, oi skolinga ,,tam” Alytui Daug ką …
    Dėkui Gintui už asmeninę nuotrauką.

  2. Rasa Petkevičienė parašė:

    Ačiū, Vilmante, – labai labai gražu

  3. Alvydas J. parašė:

    Butu gerai, kad alytiskiai pateiktu daugiau savo nuotrauku Alytaus miesto parke. Atvirukas su fontanu ir tolumoje matomu angelu isleistas pries okupacija.Gal gas surastu ir Alytaus antro Birutes pulko orkestro nuotraukas siame parke ? O pokario vaizdeliai – musu iskilus mokytojai, parko stiliagos, kulturkes teatralai – Kirlys, Dabriska, Zilinskas, Jakucevicius, Augustauskas,Kasparavicius, Vainilaitis,parko kurejas Marcinkevicius, kitos Alytaus izymybes – kulturos darbuotojai, menininkai, fotografai (Launikonis, Valunas, Bulgakovas,Stanionis),legendine bufetava Karmen, Maksimavicius ir Sprigto brigada, bei daugelis kitu Alytaus izymybiu,.. Visi jie brangus, svarbus Alytui, bet pirmiausiai – mums, savo laikmecio liudytojams.
    Daugelis seimu fotografuodavosi prie parko fontano ir kiekvienas vaizdelis-nuotrauka yra savita. O musu kartos alyciskiu nuotraukeles. Ir dar Aisciu, kulturkes ir plasciadkes muzikantu, ju paneliu, draugu ir amzininku-gerbeju nuotraukos.Grazus puslapis butu “Alytiskiai Alytaus miesto parke”. Cia tilptu grazus miesto istorijos tomelis, aprepiantis ir prieskari-pokari ir sias dienas.
    Taigi – paprasom visi kartu Dzilbaus – gerbiamas Gintautai Unguraiti-Dzilbau, jau esi geras, bet buk dar geresnis ir dar sukurk alyciskiams toki nuotrauku-vaizdeliu ir istoriju portfeli apie alyciskius ir ju mylima parka internete. Veliau gal ir knyga iseitu, jei gerb. Alytaus biliotekininkes Giedre ir Rasa sutiktu suredaguot tokia knyga. Manau tai butu puiki dovana visiems alyciskiams.
    O kol kas dekoju ger. Vilmantei, Aldonai, Gintui uz si grazu Alytaus istorijos puslapi. Geriausios sekmes Jums visiems !
    pagarbiai – A.J.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: