Saviplaka, saviraiška ir suvokimas pagal M. Heidegerį


We are we pretend to be, so we must be careful about what we pretend to be“
Kurt Vonnegut, „Mother Night“

Daugiau Rasos Petkevičienės straipsnių:

Pamąstymai apie bendrąsias sąvokas

Gyvenimo manai, filai ir fanai

Rimas Burokas: aš liksiu Jums sutrešę rėmai …

RASA PETKEVIČIENĖ

Glūkoidų komentarų erdvėje teisinga komentatorė p. Jurga, sustabdžiusi mūsų „begėdišką” diskusiją pakvietimu pasidaryti  savo pačių introspekciją,  netikėtai nukreipė minčių srautą gana esminga linkme… Sakramentinės atgailos (išpažinties) lygyje introspekcijos nė nemanau daryti, tuo labiau prieš viešuosius asmenis, kuriems aš suteikiu mandatą, ( jei ne aš, tai mano kaimynė Onutė, ar sodo kaimynas Petras), t. y. atsakomybę daryti darbus, lemiančius mano vaikų ir vaikaičių ateitį. O kad jau taip buvome sustabdyti pamąstymui, tai norėčiau  pasidalinti mintimis  apie žmogiškąją savimonę plačiaja prasme.

Likviduodama paskutinius savosios bibliotekos persikraustymo padarinius, netikėtai, dėžėje, užrašu „ĮVAIRŪS”, suprask: įvairūs tekstai, straipsniai, jų kopijos…, atradau savo pačios prieš kokį ketvertą metų rašytą tekstą. Jame „išdėliotas” ne mano autentiškas mintijimas, o kukli didžiojo vokiečių filosofo mąstymo savitumo apžvalga . Ji buvo rašyta gelbstint pirmakursį technikos un-to studentą, nuo, anot jo, „šitos nesąmonės”(klausimo filosofijos seminarui).  Tuomet rašiau tai, kankinama  pareigos išgelbėti studentėlį, bet šiandien, atradusi, pati su malonumu jį perskaičiau  ir net leidausi užvaldoma noro pasidalinti juo su Jumis. Manyčiau, tikslingesnė auditorija galėtų būti Gliūko senjorai, nes mūsų jaunėliams,  „savęs išsiilgusio gyvenimo sūnums ir dukterims” , kaip ir minėtam studentui,  gali būti ankstoka tokia savižiūra ir savižina. Taigi:

Martynas Heidegeris. Būtis ir laikas.

Vieno pačių didžiausių dabarties mąstytojų, vokiečių filosofo Martyno Heidegerio,(1889-1976) mąstymo savitumas ir ypač nauji, savotiškai (beveik mistiškai) susikurti terminai daro jį itin sunkiai prieinamu autoriumi.

Savo filosofijoje Heidegeris siekė pagrįsti metafizikos galimybę, t. y. mokslą apie būtybės būtį. Savo filosofijos metafiziką  jis grindė ne pažinimu, o būtimi. Būtis Heidegeriui visuomet yra kurios nors būtybės būtis. Ir ta būtybės būtis yra žmogus, kaip būtį suprantanti būtybė. Nors Heidegeris priskiriamas egzistencialistams, bet ne egzistencija, o būtis yra pirmasis M. Heidegerio rūpestis.

Savo pirmajame ir didžiausiame veikale „Būtis ir laikas” ( beje, šis veikalas ir inicijavo vadinamąjį egzistencializmą) M. Heidegeris klausia ir bando išvystyti atsakymą, kodėl žmogus užmiršta būtį ir atsiduria daiktiškumo, dviprasmybės žabangose. Filosofas, atsakydamas į šį klausimą, nagrinėja žmogaus kasdienės segzistencijos struktūrą, bei ją aprašinėja. Autorius neaprašinėja patirtinių žmogaus gyvenimo ir veiklos apraiškų, bet stengiasi prieiti prie esminio žmogaus būties branduolio. Šį branduolį jis vadina „čia-būtimi”. Tai buvimo pasaulyje filosofija.

Žmogus visuomet yra atvertas pasauliui. Jo  būtis visuomet yra buvimas pasaulyje. Heidegerio teigimu subjektas nėra duotas kaip „grynas subjektas” be pasaulio. Lygiai taip pat nė vienas subjektas nėra betarpiškas kaip „duotas grynas” be kitų. Žmogaus būtis visuomet yra nukreipta į … Pasak Heidegerio, žmogaus būtis yra tik „su-čia-būtis”. Žinoma, pirmiausia mes esame „čia”, bet būtinai esame dėl to, jog esame „su”.

Heidegeris taip pat nurodo kaip reiškiasi būtis pasaulyje. Jo teigimu, būtis pasaulyje – yra būtis su kitais, t. y. santykyje, susitikime. Dėl to, kad mes su kitais susitinkame čia ir dabar pasaulyje, ir todėl mes esame.

Beje, mes save surandame pasaulio aplinkoje ir tuose, kuriais mes rūpinamės. Aš esu, t. y. aš save suvokiu „čia” tik rūpindamasis, kaip „ten”. Žmogaus būtis yra atsiverianti būtis, t. y. būtis „čia” ir su „kitu”.

Pasaulis yra toks, kokį aš turiu su kitais. „Čia-būties pasaulis” yra „su-pasaulis”. Taip Heidegeris pamažu atskleidžia, kokia yra pirmapradė egzistencijos sąranga ir sklaida. Egzistencinės struktūros, nulemiančios segzistenciją, yra – pasaulietiškumas ir buvimas drauge.

Tačiau filosofas pabrėžia, jog labai svarbu, kaip egzistencija sklaidžiasi, nes per tai būtis suranda arba tiksliau „Čia-būtis” „save pačią” suranda tame, ką ji daro, naudoja, ko ji laukia, ką saugo, t. y. tame aplinkiniame pasaulyje, kuriuo ji rūpinasi. Būtis esti apdairi, o ne šiaip sau”stoviniuojanti”. „Čia -būtį” nulemia rūpesčio fenomenas. „Čia-būtis” esmingai yra dėl kitų, t. y. „su būtis”. Pasaulietiškumas pirmiausia reiškiasi kasdieniu apsirūpinimu (pav., daiktais, kurie mums po ranka) ir rūpinimusi (žmonėmis, kurie yra su mumis). Rūpestis kaip apsirūpinimas ir rūpinimasis, visada jau žymi pačios žmogaus būties svarbą jam pačiam. Žmogus save suvokia ne tik kaip”duotą”, bet ir kaip”užduotą.”

Žmogaus būties įprasminimas priklauso nuo to, koks yra žmogus. Heidegeris kalba apie tai, kad žmogus dažniausiai yra „nupuolęs” į beasmeniškumą, pilką kasdienišką buvimą pasaulyje, į būseną „taip daroma”. Tai nesavarankiškumo ir neautentiškumo būsena, kurią Heidegeris vadina „Man”. „Das Man” – yra neutralusis buvimas; vidutinybė, viešas kasdienybės žmogus. Pagrindinis Das Man egzistencinis bruožas – vidutinybė. Das Man savo būtyje rūpinasi iš esmės tik savimi. Das Man visur yra kaip namie, tačiau yra taip, kad jis visada yra pabėgęs iš tos vietos, kur „čia-būtis” turi ryžtis lemtingam apsisprendimui. Kadangi Das Man užbėga už akių bet kokiam sprendimui ir apsisprendimui, jis nuima nuo „čia-būties” bet kokią atsakomybę. Negana to labai dažnai „čia-būtis” pirmiausia pasineria ar yra panardinama į Das Man stichiją ir yra jos manipuliuojama. Ji yra ištremiama į Das Man viešumą (kasdienybę) šnekalais, smalsuliu, dviprasmybe.

Heidegeris teigia, jog šnekalai sukuria galimybę suprasti „viską”, neįsisavinus dalyko pirmapradiškai, t. y. esmiškai… Šnekalai, kurių gali griebtis kiekvienas ne tik atpalaiduoja nuo būtinybės siekti tikro supratimo, bet sukuria indefirentišką „suprantamumą”, kuriam nėra jokių paslapčių… (Aš žinau viską). Šnekalai yra nepagrįstas sakymas ir persakymas, kurio pakanka, kad esmė būtų paslėpta. Šnekalai yra vidutiniškos interpretacijos, kurios garantuoja „savaiminį suprantamumą” ir „tikrumą”, o jų prieglobstyje žmogaus būtis pasislepia nuo netikrumo siaubo, o šiame siaube veši vis stiprėjantis šaknų praradimas.

Kitas fenomenas, kurio pagalba čia-būtis nupuola į das Man stichiją, yra smalsulys. Paprastai būtis pasaulyje panyra į rūpimą pasaulį. Esmiškai tai reikštų susirūpinusį žiūrėjimą, kad kas nors būtų suprasta, kad būtų laikomasi pažintos tiesos, rūpimasi atsidavimo pasauliui galimybėmis… Kitaip tariant, buvimą prie artimų dalykų.  Smalsulį gi galima apibūdinti kaip specifinį nebuvimą prie artimų dalykų. Smalsuliui būdingas nesibaigiantis nerimas ir sužadinimo būsena, kurią sukelia nuolatinis naujybės ieškojimas ir nuolatinė galimybė išsiblaškyti. Smalsuliui rūpi žinojimas tik paviršutiniško suvokimo pavidalu. Smalsulį apibūdina nebuvimas rūpimame pasaulyje ir išsiblaškymas naujose galimybėse. Tie du šio fenomeno bruožai pagrindžia esminę smalsulio savybę – benamiškumą.

Smalsulys, kuriam nėra nieko paslėpta, šnekalai, kuriems nėra nieko nesuprantama duoda tuo būdu esančiai čia-būčiai tariamai autentiško „gyvojo gyvenimo” garantiją arba dviprasmybę. Kitaip tariant kasdienybę arba „čia-būties”  nuopolį.

Šiame būties nuopuolyje žmogus skleidžiasi pagrindo neturinčiame plevenime, atveria ir atsiveria viskam ir kam tik nori, atsidurdamas šaknų neturinčiame „visur” ir „niekur”…

Literatūra:

Heidegeris M. Būtis ir laikas. // Heidegeris M. Rinktiniai raštai.- Vilnius: Mintis, 1992

Daugiau Rasos Petkevičienės straipsnių:

Pamąstymai apie bendrąsias sąvokas

Gyvenimo manai, filai ir fanai

Rimas Burokas: aš liksiu Jums sutrešę rėmai …


Reklama

9 Responses to Saviplaka, saviraiška ir suvokimas pagal M. Heidegerį

  1. Vytautas parašė:

    …įdomu Rasa…! Dažnai susimastau…tačiau vienuolyne, tai padėtų greičiau suvokti…

  2. Šekspyras parašė:

    kas nors truputį domėjosi filosofija ar gavo per prievartą – būdamas JOS studentu – filosofkošės, supras, kad melstis heidegeriams , kaip ir kitiems “minčių augintojams”, neverta. Galima – ir kitiems. Norėčiau, kad glūkoidų sąsiuvinys būtų be TŲ žodžių, kuriems reikalingas tarptautinių žodžių žodynas. Man regis, Rasa šiek tiek persistengė – rašykim, kaip kalbam. Mokslinės studijos turi SAVO vietas ir portalus. Rašykim paprastai, – kad suprastume, ką norim pasakyti; kad suprastų, ką pasakėme, ne tik heidegeriai, bet ir juozai, albertai ir kt.

    Man šiek tiek gaila, kad MŪSŲ puslapy atsirado daug svetimų žodžių – ne mūsų, ne kasdienės KALBOS. Ir dar labiau gaila, kad dr. Heidegeris neatvažiuoja prie Glūko – nieko, manau, nebūtų skaniau už TIKRĄ filofrazę: į sveikatą!

  3. Rasa Petkevičienė parašė:

    Iš tikrųjų, Albertai, nei “būties”, nei “šnekalų”, nei “smalsulio”, nei “benamiškumo” Tu nerasi tarptautinių žodžių žodyne. “Das Man” – gali vokiečių. Man truputį liūdna, jog dvyliktokui pritaikytą tekstą pradėjai lyginti su “moksline studija” ir kad Tau, universitetus baigusiam ir suprendusiam žmogui, reikia skaityti jį su tarptautinių žodžių žodynu. 😦

  4. Šekspyras parašė:

    Miela Rasa, aš nesijaučiu nesuprantantis, ką tu parašei, ir nesuprastas, ką pats parašiau. Tik, manau, kad tu savo – kaip ir – atsakyme pasakei ar pastebėjai ne viską: introspekcija – tai žiūrėjimas į vidų ar SAVISTABA; o tokio žodžio kaip segzistencija, kurį tu kartoji du kartu (jei būtų vienas – manyčiau “kaligrafinė” klaidelė) nėr nei mano sąmonėj, nei mano mokykloj, nei “gūgly”, nei filosofijos žodyne.
    Dar norėjau pasakyti, kad tu tikrai moki rašyti gražiau ir – būtent – “iš savęs”, o ne iš Martyno H., kuris Glūke niekada nebuvo; kita vertus, tu ir Valdas-Alvydas taip pat buvot labai seniai.
    P.S. Neužsipykim. Tiesiog noriu plepėt ne apie tai, ką galiu sužinot KITUR, o apie tai, ko man, – o ir daugeliui šio portalo skaitytojams – neduos NIEKAS, tik mes patys, seni ir išsibarstę po svietą Alytaus – ir nebūtinai TIK – žmonės; ir, žinoma, http://www.glukoidai.wordpress.com (pleistras ant Dzilbaus širdies).
    P.S.S. Beje, gal TAI visai normali tema normaliems ginčams ir normalioms diskusijoms; ar “segzistencijoms” (?)

  5. Rasa Petkevičienė parašė:

    Albertai, supratau, jog Tu tikrai atidžiai skaitei tekstą, man labai gaila,bet “segzistencija” tikrai orfografinė klaida, (“S” raidukė vis prikibdavo nuo prieš tai einančio žodžio, kai bandžiau pataisyti), ji man visą laiką “žibino” akis, bet jau negalėjau “išgraužti”. Beje ir komentare dar kvailą klaidą esu padariusi – “suprendusiam”. Atsiprašau visų, jautrių gimtai kalbai.
    Dėl Heidegerio, žinok, atsidūrus ribinėse situacijose, beje, jo ar kiti aukščiausios prabos tekstai tampa labai suprnatami, ir tik vieno gaili, jog nebrendai kartu su jais. O kodėl Tau atrodo, jog prie Gliūko leidžiama kalbėti tik “po prostu?” Tam turime taip pat nemažai kitį šaltinių, t. y. bulvarinių leidinių.

  6. Pamiršau parašė:

    Dėl introspekcijos – laisavai kalbant (ne teologiškai) introspekcija yra viena Atgailos sakramento dalių – nuodėmių prisiminimas, jų įvardijimas, savotiška “vidinė inspekcija”. Manau, jog nenusidėjau šios sąvokos naudojimui.

    Rasa Petkevičienė

  7. Šekspyras parašė:

    Rasa, klaidų pasitaiko. Aš ir pats gana kvailas, nes daugiau žiūriu į kalbą, o ne PRASMĘ – beveik profesinė ir beveik liga. Atsiprašau. Noriu pasakyti dar: kiek žinau, tu turi sukaupus labai gražių dalykų apie Alytų, ir ypač jo mediciną. Rašyk apie tai – noriu žinoti, o ir daugiau kam bus įdomu. Pasaulinius eruditus ir filosofus palikim ateičiai. O gal ir visai jų nereikės, nes patys tokiais tapsim. Tai juokas arba mažas būsimas stebuklas, bet su juokingai dideliu klaustuku. (Apie save nei kalbu, nei juokiuosi.)

  8. Rasa P. Šekspyrui parašė:

    🙂

  9. Rasa Petkevičienė parašė:

    Jau turbūt žinot, mielieji, – mirė Sigitas Geda. Čia eilutės iš Jo “Žaliųjų pergamentų”:

    “Spalio 29, sekmadienis

    Nejučia atšoko galvoj eilutės iš „Skaistyklos“. Regis, į aštuntosios giesmės galą:

    teisybės vinys bus galvon sukaltos
    kiečiau nei šis apsakymėlis sausas.

    Dangus geriau juk žino, kas nekaltas. “

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: