Rimas Burokas: aš liksiu Jums sutrešę rėmai …


RASA PETKEVIČIENĖ

Gal prieš penketą metų Giedrės bibliotekoje man teko išgyventi retrospektyvų „susitikimą“ su Rimu Buroku. Pateikiu Jums spontanišką to įvykio aprašymą. Jis gimė tuoj pat po „susitikimo“, o vakarai „pas Giedrę“ (taip dažnai mes juos vadinam) – išskirtinis reiškinys Alytaus kultūriniame gyvenime, kaip, beje, visa jos pačios ir jos vadovaujamos bibliotekos veikla. Čia tvyro sunkiai paaiškinama kultūrinės laisvės atmosfera, čia niekuomet ant galų pirštelių nešokinėjama prieš pakviestą vakaro „žvaigždę“, čia vieni kitus šaukia vardais, čia kiekvienas kultūrai neabejingas žmogus gali pasijusti „labiau namie“. Ir vis dėlto jautriausia atmosfera apgaubia tuos vakarus, kuriuose po ilgų kelionių į gimtąjį miestą sugrįžta (kažkodėl dažniausiai pas Giedrę) šio miesto pagimdyti, išauginti, iš šio miesto išėję poetai ar kiti įžymieji ir mylimieji. Atklysta jie miglotais tiltais, o kartu su jais, lyg grįžtančios gervės, nutupia ir buvusios dienos. Mes susirenkam, juntam švelnų jų buvimą ir mielai šypsomės vieni kitiems… Galbūt tai, Rimo žodžiais tariant, „tik liūdnokas amžinybės žaidimas“. Galbūt…

Rimo Buroko aš nepažinojau taip artimai, jog galėčiau prisiminti gyvenimo įvykius, susijusius su juo . Mes tik buvom vieno laiko vaikai, buvom truputį pažįstami, tas truputis – tai keli prasilenkimai. Aš nebuvau patekusi į šio efemeriškos išvaizdos, elegantiško , grakštaus, juodų melancholiškų akių gražuolio magijos lauką. Vienintelis labiausiai man įsiminęs bruožas – aristokratiškumas. Paviršutiniškai bendrauti su Rimu buvo lengva ir įdomu, net žaisminga, bet visuomet intuicija kuždėdavo, jog prisiartinus pernelyg arti šis žmogus skaudžiai žeistų. Žeistų panašiai kaip žeidžia Džimis Morisonas, Jackas Kerouacas, Williamas Blake‘as ar Andrejus Tarkovskis, Julio Cortazaras. Žeidžia jis ir dabar. Savo poezija ir savo likimu.
Skaitai Rimo eiles ir jauti, jog jos – tai abipusis poeto ir tavo vienatvės produktas. (Gal dėl to taip sunku buvo klausytis viešai skaitomų jo eilių). Skaitai ir suvoki, jog jis nieko nedaro tyčia. Labiau rašo tai, ko netenka. Paprasčiausia rašo tai, ką jaučia, ką galvoja, ką mano suprantąs. Vidinės laisvės momentai, kai protas atviras, o siela palikta klajoti, truputį apsvaigusi ir sumišusi… Taigi tikroji poezija nieko neišsako, ji tik atveria galimybes, atidaro visas duris… Į mirtį – taip pat. Nes gyvenimas žeidžia labiau nei mirtis. Mirties akimirką skausmas baigiasi, taigi – poetas manė, jog mirtis yra jo draugė – – – O gal jis koketavo? Gal turėjo relišerį, bet labai giliai? Atrodo Aidas Marčėnas yra sakęs, jog kiekvienas įvykęs eilėraštis – svarbi mirties proceso repeticija, nedidelis svarbiausio mūsų gyvenimo įvykio modelis. Turintis visą seką – neigimą, priešinimąsi, kančią, skausmą, susitaikymą, euforiją, nusivylimą. Rašydamas geras poetas numiršta. Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, net pati sąžiningiausia poeto kelionė, palyginti su tikruoju mirštančiųjų išėjimu, visada tik karikatūra… Gali būti, kad jis žaidžia. Gali būti…

Bet Rimo žaidimai liūdnesni nei įprasta, nes mirti jis išėjo tikrai , šis gražuolis aristokratas, su savimi pasiėmęs vienintelį daiktą – J. Cortazaro „Žaidžiame klases”, – knygą apie sunkias kelio į vidinę laisvę paieškas, – beje, prieš tai įkalintas Lukiškėse dėl to, jog buvo laisvas. Išėjo jaunas, vos sulaukęs 26 – erių, savo arisrokratiška laikysena gyvenime ir mirtyje pasipriešinęs ano meto marazmui – pastangoms paversti asmenybę „visuomeniniu gyvuliu”, – išsaugojęs savo egzistavimo privatumą, individualumą, unikalumą ir atskirumo pojūtį. Savo gyvenimu ir likimu, kaip gyvu priekaištu, perspėjo mus, bet paliko senti ir sulaukti laikų, kai visuotinės gerovės rėmėjai, masių viešpačiai, istorinės būtinybės skelbėjai nervinsis, susidūrę su menu, nes jo nemėgsta apskritai, ypač literatūros ir būtent poezijos, nes, Josifo Brodskio žodžiais tariant, „ menas įrašo tašką tašką ir kablelį (točka točka zapetaja…) su minusu, paversdamas kiekvieną nuliuką tegul ir ne visuomet patraukliu, bet žmogišku snukučiu, kuriuo jau sunkiau manipuliuoti. Išėjo palikęs mus lemčiai: „dirbk, pirk ir mirk”. O gal dar yra pasirinkimas?

„There are things known; there are things unknown; in between there are doors…” (Williamas Blake‘ as)

Trys Rimo eilėraščiai

Reklama

12 Responses to Rimas Burokas: aš liksiu Jums sutrešę rėmai …

  1. Juozas M. parašė:

    ….žiuriu ir galvoju…labai graži ta Rasa Petkevičienė…..teatleidžia man Alvydas:)

  2. SILVA parašė:

    jus naudojate autorine Vytauto Balcycio nuotrauka, kas taip bjauriai ja “pakoregavo”. Manau dar turite nesubjaurota var., siulyciau pakeisti.

  3. dzilbus_Silvai parašė:

    Jūsų pastaba ir prašymas, ir jeigu jūs ta Silva, kuri buvote Rimo gyvenimo meilė – mums įstatymas. Pakeitėme tą plakatinį skelbimą. Apie 1972- 1974 metus teko bendrauti su Rimu, kalbėtis iki paryčių, atsisėdus ant grindų koridoriuje Kaune studentų barake, nors teko sutikti ir anksčiau ir vėliau, kažkaip nepastebėjau, kad Rimas būtų strazdanotas. Silva tikrai turėtų tai atsiminti. O gal garsus fotomenininkas tiesiog pamiršo negatyvą distiliuotu vandeniu pavalyti …

  4. SILVA parašė:

    Buvo strazdanotas. O garsus fotomenininkas, dar nebuvo garsus, o buvo musu /R+S/ draugas. Sitos nuotraukos negatyva, is Vytauto, pasisavino KGB.

  5. Evelina parašė:

    Pries gerus 17 metu, mokydamasi mokykloje mokiausi jo eilerascius mintinai.. Tebemoku ir dabar 🙂

  6. silvai parašė:

    Net dalykiškas pastabas galima išsakyti mandagiai,o ne aikštingos mimozos tonu…

  7. janna parašė:

    Siandien visa diena man is galvos neiseina vienas klausimas: koks butu rimas, jeigu dabar gyventum? Sedetum su savo 4 zmona geliu tapetom arba plastmasinem lentelem isdailintam bute, tarp knygu lentynu ir nestandartines spintos? Gertum capuccino is boscho kavos automato ir rasytum i glukoidus komentarus apie savo strazdanas? Turetu 10 vaiku ir 10 anuku? O gal gyventum pas buddistus nepale ar pas tuos pacius indijoj? O gal butu lietuvos kulturos ministras?

  8. jannai parašė:

    Man atrodo, kad Tamsta kuo puikiausiai nujauti atsakymą į savo hipotetinį klausimą:
    DABARTINĖ sistema jį būtų “suvirškinus” ir išspjovus į “paraštes” tiek pat ciniškai ir šlykščiai kaip ir “ANOJI”.Tik priemonės būtų kitos…
    Faktas nepaneigiamas yra tiktai tas, kad jis kaip asmenybė traukė žmones, dėja, visokio plauko ,tarp jų -ir tragiškai paankstinusius jo pražūtį. O jo poezija -arti genialumo.
    Štai dėl to anaiptol ne komerciniuose Glūkoidose jam skirtos net trys temos.
    O visa kita -tai trečiaeilio svarbumo buitinė smulkmė, neverta diskusijų/aistrų.

  9. žanai tapusiai janna parašė:

    janna daraisi juokinga darkyta lietuvių kalba rašinėdama darkytas mintis.Būk gera patylėk labai jau nesmagu tarp nuoširdžių pasisakymų skaityt tavo sapaliojimus

  10. to jannai sako parašė:

    gal but jus ir teisus, o gal but jis ir pabegtu is sitos dabartines sistemos.

  11. Daiva parašė:

    Kartu su knyga apie Rimą tarsi sugrįžo tas laikas, tas dingęs Vilnius. Vakar vaikščiojau po Senamiestį, sutikau Rožytę – tokia pat ryški štai jau gerus tris dešimtmečius. Duok, Dieve, jai sveikatos. Pasiilgstu tų laikų; mums, itin garbinusiems Rimą paaugliams, dabar jau po keturiasdešimt penkerius.

  12. Giedrė parašė:

    Žinot, kaip aš tą skvėrelį (kur prie bažnyčios) įsivaizduoju? Nagi dega iš kraštų tokie neva senobiniai žibintai, kur/nekur kraštuos išmėtyti -gal lapo formos ar kitaip -čia jau ne taip svarbu, akmeniniai ar metaliniai(čia jau detalės) tokie a la lapai, ant kurių išraižyti Rimo meilės lyrikos posmai keli, o ant ‘postamento’ -jo elegantiška skrybėlė.Suoliukų kažkiek .Tai ir vaikiukams gal būt visai jauku savo meiles/seiles tokioj aplinkoj sukti sukti…:))

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: