Džiugu, kai glūkoidų bendruomenė dalijasi radiniais inerneto platybėse. Nekalbu apie apie bulvarinius skaitalus iš jonvabalių gyvenimo ar feisbukinines narcizų pastangas sulaukti daug laikų. Kalbame apie žmones, sugebančius generuoti išminties čiurkšles ar konstruoti orginalų požiūrį į tam tikrus reiškinius.
Padėka Donatui, kuris Madrido glūkoidų meeto metu atsiuntė nuorodą į Dovydo Bluvšteino pamąstymus apie muziką ir visatą. Atrodo, temos lyg prasilenkiančios lygiagretės tiesės – niekada nesusikertančios. Anaiptol. Nusiunčiau Vidukui ir Virgiui. Glūkzauras Virgis, jau perskaitęs straipsnį, nedelsiant atsiuntė savo nuomonę, kurią čia ir viešinu (tikiu, Virgis neprieštaraus). Tai būtų straipsnio uvertiūra-recenzija skaitytojui.
Labai įdomu. Kokia erudicija! Kokia evoliucijos analizė ir kiek įžvalgų apie ateitį! Ir visa tai be jokio savęs ir savo likimo (trumpo žmogaus gyvenimo) vertinimo, lyg Dievas, stebintis iš šalies pasaulio vystymąsi ir mąstantis apie perspektyvas, be jokio verkšlenimo, neužsimindamas, kad toje perspektyvoje jo jau nebebus.
> > >
IŠTRAUKA:
Tačiau kaip tokį gilesnį girdėjimą panaudoti? Čia kaip anekdote: parūkiusiam žolės žmogui, kildavo genialių minčių, bet išblaivėjęs jis vis gailėdavosi, nes visas jas pamiršdavo. Sugalvojo – reikia užsirašyti. Prisirūkė, vėl užplūsta genialios mintys, jis užsirašo ant lapelio, pasideda šalia, ramus išsijungia. Rytą prabunda, paskaito, o ant lapelio parašyta: „Bananas kreivas“.
Taip, taip, žinau tokių bandymų irgi. Niekada nieko gero neišeina. Bet su įrašais šiek tiek paprasčiau, nes muzikantai patys išgirsta, kurioje vietoje galbūt reikia pataisyti, ir atsimena. Toks praktinis uždavinys. O iš tų „genialių“ minčių, kurios kyla, tai juokinga būna paskui. Nes pati tų patirčių prigimtis yra kitokia, jeigu jau rimtas tripas, rimtos psichoaktyvios medžiagos, stipriai pakitusi sąmonės būsena. Jos neišsiverčia į kalbą, todėl jos ir kitokios. Negali jų užrašyti, iš principo neįmanoma jų užsirašyti, negali papasakoti. Muzika arba poezija jas perduoti bandoma.
Sklaitykite visą straipsnį svetainėje Maratono laukas: DOVYDAS BLUVŠTEINAS: „KAI HOBIS VIRSTA DARBU, TU NETENKI HOBIO“
Glūkoidai 
Parašykite komentarą