Alvydas A. Jegelevičius, vienas “Aisčių“ lyderių, parengė trumpą apžvalgą apie grupę. Visa tai įtraukta į Mindaugo Peleckio knygą “Lietuvos rokas“. Tai Alvydo dovana ir glūkoidų susitikimų 30-mečiui.  

Idėja – Mindaugas Peleckis. Pagrindiniai bendraautoriai – Lukas Devita ir Z’EV (Stefan Joel Weisser). Taip pat – Gediminas Kajėnas, Vituolis Joneliūnas, Simonas Bendžius, Akvilė Šustavičiūtė, Gintarė Čiuladaitė ir šviesaus atminimo Šiaurys Narbutas. Knyga pasirodys 2011 m. birželį. Gali būti, kad ji bus pristatyta ir Alytuje. Knygoje paminima ir apžvelgiama, aprašoma daugiau kaip 1100 grupių ir muzikantų, joje rasite daugybę interviu, taip pat muzikologinių straipsnių, esė, reportažų, albumų recenzijų, prisiminimų. Aptariamas visas Lietuvos roko laikotarpis nuo 1960 m. kovo 8-osios, kai gimė grupė “Vairas“ iki 2011 metų. Taip pat kalbama apie ištakas – pirmieji lietuviški įrašai daryti dar 1908 metais. Esminė knygos idėja, žymima šūkiu “Rokas vienija!“, turi dvi prasmes: muzikologinę (visi stiliai tarpusavyje susiję, todėl, kalbėdami apie roką, negalime pamiršti ir estradinės muzikos, klezmerių grupių, klasikos, džiazo, etnografinės, liaudies muzikos) ir visuomeninę. Tikimės, kad ši knyga padės suvienyti žmones iš skirtingų epochų, muzikinių stilių; niekas neturi būti užmirštas; žinoma, tobulų knygų nėra, tad visi skaitytojai mielai kviečiami diskutuoti Facebook’o grupėje “Knyga “Lietuvos rokas“, taip pat rašyti prisiminimus, pastabas, kritiką, informaciją, siųsti įrašus, fotografijas adresu mindaugas.peleckis@gmail.com

ALVYDAS A. JEGELEVIČIUS

„Aisčiai“ (Alytaus pašto grupė – 1968-1977)

Alytaus ryšių mazgo grupė (vokalinis instrumentinis ansamblis) – VIA pagal tuometinį sąjunginį ir profsąjunginį statusą, buvo sumanytas ir įkurtas Viktoro Jonkaus-Vikciaus, pirmo  „Aisčių“ vadovo, sujungusio į viena ir garso techniką ir gitarinę muziką. Kartu su Valdu Jurgelevičium-Valduku Viktoras pasigamino pirmas savadarbes elektrines gitaras ir pradėjo groti, eksperimentuoti. 1969 m. Alytaus mašinų gamyklos klubo šokiuose įvyko pirmas garsus „Aisčių“ pasirodymas. Raudonais „čebatais“ avėdami į sceną išėjo – Viktoras, Valdukas ir dar du muzikantai – Rimgaudas  Drumžlys-Bimbė (vargonai, gitara, vokalas), būgnininkas Jonas Miliauskas ir vienintelė mergina, mašinų g-los dainininke Lionė Navickaitė. Tą įsimintiną vakarą garsiausiai nuskambėjo grupės atliekama liet. l. daina rock stiliuje „Atvažiavo meška“ kartu su vyresniu grupės bičiuliu Mule (Smuel Tatz). Jis su A. Jusioniu, K. Pilveliu, P. Seilium ir Žorka Bondarevu jau seniau „ruošė dirvą“ Aisčiams. Taigi – stipri pradžia jau buvo padaryta ir neužilgo į grupę atėjo ir „Aisčių“ vardo krikštatėvis, būgninkas Stasys Simanavičius-Simas ir Kauno KPI studentas, „cikras alyciškis“ Gintas Unguraitis-Dzilbus (gitara, vokalas). Tuoj pat buvo sukurtas kitas „Aisčių“ topas – iš Valduko senos plokštelės nurašyta ir naujai aranžuota „Arielkytė“. Grupės globėjais tapo Viktoro tėvas – pašto viršininkas Juozas Jonkus (techninė bazė) ir pašto profsąjungos pirmininkė O. Seriogina (administravimas). Tais laikais „Aisčiai“ buvo gana gerai aprūpinti gitaromis ir kita būtina technika, o jei ko trūko – Vikcius su Valduku pasidarydavo patys, net šviesos muziką sukūrė ir pagamino. Grojant, spalvos – geltona, žalia, raudona – pulsavo ant sienų, bet niekas tada taip ir neįsigilino į tų spalvų reikšmę (!) 1970 m. iš „vaisko“ sugrįžo Alvydas Jegelevičius-Jėgelė ir „Aisčiai“ pradėjo kantriai zubrinti Alvydo nurašytas populiariausias pasaulio grupių, kurios dažnai skambėdavo per Radio Luxembourg, dainas. Radosi kita kokybė, kuri Ryšių Ministerijos rengiamose respublikinėse grupių konkursuose net keletą metų iš eilės „Aisčiams“ atnešė pirmas vietas ir laureatų vardus, nors tarp konkurentų buvo ir „Gėlių vaikai“, K. Antanėlio ir kitos žinomos tais laikais grupės. Vėliau Telšiuose „Aisčiai“ buvo apdovanoti ir Žemaitijos taure, o Alvydas – geriausio instrumentalisto prizu, tačiau visiems pats mieliausias apdovanojimas buvo liaudies menininko, alytiškio V. Seriogino sukurti ir pagaminti  “Aisčių „ medaliai. Jais pasipuošę „Aisčiai“ koncertavo, nors, kai kur patriukšmaudami, susilaukdavo ir tarybinių priekaištų, bet spaudoje būdavo kartais ir pagiriami ne tik Dzūkijoje, bet ir Žemaitijoje, didžiuosiuose miestuose. „Aisčių“ fanų tarpe buvo ne tik daugelis tos kartos alytiškių, bet suvažiuodavo jaunimo ir iš Kauno KPI, iš Vilniaus Konservatorijos, kitų aukštų mokyklų, kurie lydėdavo „Aisčius‘ net po koncertinius turus. 1971 ir 72m.  „Aisčiai“dalyvavo „Vilniaus bokštuose“, po kurių,1973 m. grupės lyderis Alvydas buvo pakviestas į „Estradines melodijas“, o „Aisčių“ vairą perėmė ir sėkmingai vairavo profesionalus muzikas Romas Stankevičius, vėliau taip pat pradėjęs groti „Estradinėse melodijose“. Paskutiniu „Aisčių“ vardo saugotoju tapo Gintas Unguraitis-Dzilbus ir likę muzikantai pamažu pasklido po kitus Alytaus miesto ansamblius, tačiau „Aisčių“ dvasia dar ilgai gyvavo, ypač – kai vyrai sueidavo pagroti į garsų „Nemuno“ restoraną. Galima pelnytai teigt, kad tais laikais Alytaus pašto grupė „Aisčiai“ savo meniniu lygiu buvo ne tiktai Ryšių Ministerijos sistemos, bet ir respublikinės reikšmės ansamblis. „Aisčių“ šlovė sukūrė ir atvedė naujus gitaristus – V. Pisaravičių-Pisarą, V. Bulkevičių-Bulką, brolius Maniarskus, R. Vaitkevičių-Cveką ir daugelį kitų gabių muzikantų, o taip pat ir grupių. Tais laikais Alytuje buvo tikras populiarios muzikos ansamblių ir grupių sąjūdis. Miesto parke tada grojo, dabar gerai žinomi ir garsūs Vilniaus muzikantai – Vidas Lubauskas ir Algis Verbauskas, bet muzikantai nepastebimai keitėsi. Gaila garso įrašų galimybės tais laikais buvo sudėtingos. Tada „Aisčiuose“ dainavo gana stiprūs vokalistai – R. Lilis, D. Meisnerytė, S. Serioginaitė (visi trys dirbę Vilniaus Valstybinės Filharmonijos estradiniuose ansambliuose), dar V. Kazlauskas, V. Chlevickas ir kiti, o juk „Aisčių“muzikantai savo gabumais ir kruopštumu taip pat nenusileido solistams. Tai buvo gana darnus ir darbštus kolektyvas palikęs savo ženklą ne tik Alytaus, bet ir visos Lietuvos gėlių vaikų kartos laikmetyje.

aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa

Daugiau apie “Aisčius“:

□ Klausykite FM99 apie roko pradmenis Alytuje
□ Žiniasklaida apie Aisčius
□ Aisčių istorijos fotogalerija
□ Aisčiai: Rimgaudas Drumžlys prisimena
□ Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS
□ Vilniaus alytiškių klubas ir Aisčiai

AISČIAI  miesto sode. 2009. Reunion.