Alvydas A. Jegelevičius, vienas “Aisčių“ lyderių, parengė trumpą apžvalgą apie grupę. Visa tai įtraukta į Mindaugo Peleckio knygą “Lietuvos rokas“. Tai Alvydo dovana ir glūkoidų susitikimų 30-mečiui.
Idėja – Mindaugas Peleckis. Pagrindiniai bendraautoriai – Lukas Devita ir Z’EV (Stefan Joel Weisser). Taip pat – Gediminas Kajėnas, Vituolis Joneliūnas, Simonas Bendžius, Akvilė Šustavičiūtė, Gintarė Čiuladaitė ir šviesaus atminimo Šiaurys Narbutas. Knyga pasirodys 2011 m. birželį. Gali būti, kad ji bus pristatyta ir Alytuje. Knygoje paminima ir apžvelgiama, aprašoma daugiau kaip 1100 grupių ir muzikantų, joje rasite daugybę interviu, taip pat muzikologinių straipsnių, esė, reportažų, albumų recenzijų, prisiminimų. Aptariamas visas Lietuvos roko laikotarpis nuo 1960 m. kovo 8-osios, kai gimė grupė “Vairas“ iki 2011 metų. Taip pat kalbama apie ištakas – pirmieji lietuviški įrašai daryti dar 1908 metais. Esminė knygos idėja, žymima šūkiu “Rokas vienija!“, turi dvi prasmes: muzikologinę (visi stiliai tarpusavyje susiję, todėl, kalbėdami apie roką, negalime pamiršti ir estradinės muzikos, klezmerių grupių, klasikos, džiazo, etnografinės, liaudies muzikos) ir visuomeninę. Tikimės, kad ši knyga padės suvienyti žmones iš skirtingų epochų, muzikinių stilių; niekas neturi būti užmirštas; žinoma, tobulų knygų nėra, tad visi skaitytojai mielai kviečiami diskutuoti Facebook’o grupėje “Knyga “Lietuvos rokas“, taip pat rašyti prisiminimus, pastabas, kritiką, informaciją, siųsti įrašus, fotografijas adresu mindaugas.peleckis@gmail.com
ALVYDAS A. JEGELEVIČIUS
„Aisčiai“ (Alytaus pašto grupė – 1968-1977)
Alytaus ryšių mazgo grupė (vokalinis instrumentinis ansamblis) – VIA pagal tuometinį sąjunginį ir profsąjunginį statusą, buvo sumanytas ir įkurtas Viktoro Jonkaus-Vikciaus, pirmo „Aisčių“ vadovo, sujungusio į viena ir garso techniką ir gitarinę muziką. Kartu su Valdu Jurgelevičium-Valduku Viktoras pasigamino pirmas savadarbes elektrines gitaras ir pradėjo groti, eksperimentuoti. 1969 m. Alytaus mašinų gamyklos klubo šokiuose įvyko pirmas garsus „Aisčių“ pasirodymas. Raudonais „čebatais“ avėdami į sceną išėjo – Viktoras, Valdukas ir dar du muzikantai – Rimgaudas Drumžlys-Bimbė (vargonai, gitara, vokalas), būgnininkas Jonas Miliauskas ir vienintelė mergina, mašinų g-los dainininke Lionė Navickaitė. Tą įsimintiną vakarą garsiausiai nuskambėjo grupės atliekama liet. l. daina rock stiliuje „Atvažiavo meška“ kartu su vyresniu grupės bičiuliu Mule (Smuel Tatz). Jis su A. Jusioniu, K. Pilveliu, P. Seilium ir Žorka Bondarevu jau seniau „ruošė dirvą“ Aisčiams. Taigi – stipri pradžia jau buvo padaryta ir neužilgo į grupę atėjo ir „Aisčių“ vardo krikštatėvis, būgninkas Stasys Simanavičius-Simas ir Kauno KPI studentas, „cikras alyciškis“ Gintas Unguraitis-Dzilbus (gitara, vokalas). Tuoj pat buvo sukurtas kitas „Aisčių“ topas – iš Valduko senos plokštelės nurašyta ir naujai aranžuota „Arielkytė“. Grupės globėjais tapo Viktoro tėvas – pašto viršininkas Juozas Jonkus (techninė bazė) ir pašto profsąjungos pirmininkė O. Seriogina (administravimas). Tais laikais „Aisčiai“ buvo gana gerai aprūpinti gitaromis ir kita būtina technika, o jei ko trūko – Vikcius su Valduku pasidarydavo patys, net šviesos muziką sukūrė ir pagamino. Grojant, spalvos – geltona, žalia, raudona – pulsavo ant sienų, bet niekas tada taip ir neįsigilino į tų spalvų reikšmę (!) 1970 m. iš „vaisko“ sugrįžo Alvydas Jegelevičius-Jėgelė ir „Aisčiai“ pradėjo kantriai zubrinti Alvydo nurašytas populiariausias pasaulio grupių, kurios dažnai skambėdavo per Radio Luxembourg, dainas. Radosi kita kokybė, kuri Ryšių Ministerijos rengiamose respublikinėse grupių konkursuose net keletą metų iš eilės „Aisčiams“ atnešė pirmas vietas ir laureatų vardus, nors tarp konkurentų buvo ir „Gėlių vaikai“, K. Antanėlio ir kitos žinomos tais laikais grupės. Vėliau Telšiuose „Aisčiai“ buvo apdovanoti ir Žemaitijos taure, o Alvydas – geriausio instrumentalisto prizu, tačiau visiems pats mieliausias apdovanojimas buvo liaudies menininko, alytiškio V. Seriogino sukurti ir pagaminti “Aisčių „ medaliai. Jais pasipuošę „Aisčiai“ koncertavo, nors, kai kur patriukšmaudami, susilaukdavo ir tarybinių priekaištų, bet spaudoje būdavo kartais ir pagiriami ne tik Dzūkijoje, bet ir Žemaitijoje, didžiuosiuose miestuose. „Aisčių“ fanų tarpe buvo ne tik daugelis tos kartos alytiškių, bet suvažiuodavo jaunimo ir iš Kauno KPI, iš Vilniaus Konservatorijos, kitų aukštų mokyklų, kurie lydėdavo „Aisčius‘ net po koncertinius turus. 1971 ir 72m. „Aisčiai“dalyvavo „Vilniaus bokštuose“, po kurių,1973 m. grupės lyderis Alvydas buvo pakviestas į „Estradines melodijas“, o „Aisčių“ vairą perėmė ir sėkmingai vairavo profesionalus muzikas Romas Stankevičius, vėliau taip pat pradėjęs groti „Estradinėse melodijose“. Paskutiniu „Aisčių“ vardo saugotoju tapo Gintas Unguraitis-Dzilbus ir likę muzikantai pamažu pasklido po kitus Alytaus miesto ansamblius, tačiau „Aisčių“ dvasia dar ilgai gyvavo, ypač – kai vyrai sueidavo pagroti į garsų „Nemuno“ restoraną. Galima pelnytai teigt, kad tais laikais Alytaus pašto grupė „Aisčiai“ savo meniniu lygiu buvo ne tiktai Ryšių Ministerijos sistemos, bet ir respublikinės reikšmės ansamblis. „Aisčių“ šlovė sukūrė ir atvedė naujus gitaristus – V. Pisaravičių-Pisarą, V. Bulkevičių-Bulką, brolius Maniarskus, R. Vaitkevičių-Cveką ir daugelį kitų gabių muzikantų, o taip pat ir grupių. Tais laikais Alytuje buvo tikras populiarios muzikos ansamblių ir grupių sąjūdis. Miesto parke tada grojo, dabar gerai žinomi ir garsūs Vilniaus muzikantai – Vidas Lubauskas ir Algis Verbauskas, bet muzikantai nepastebimai keitėsi. Gaila garso įrašų galimybės tais laikais buvo sudėtingos. Tada „Aisčiuose“ dainavo gana stiprūs vokalistai – R. Lilis, D. Meisnerytė, S. Serioginaitė (visi trys dirbę Vilniaus Valstybinės Filharmonijos estradiniuose ansambliuose), dar V. Kazlauskas, V. Chlevickas ir kiti, o juk „Aisčių“muzikantai savo gabumais ir kruopštumu taip pat nenusileido solistams. Tai buvo gana darnus ir darbštus kolektyvas palikęs savo ženklą ne tik Alytaus, bet ir visos Lietuvos gėlių vaikų kartos laikmetyje.
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
Daugiau apie “Aisčius“:
□ Klausykite FM99 apie roko pradmenis Alytuje
□ Žiniasklaida apie Aisčius
□ Aisčių istorijos fotogalerija
□ Aisčiai: Rimgaudas Drumžlys prisimena
□ Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS
□ Vilniaus alytiškių klubas ir Aisčiai
AISČIAI miesto sode. 2009. Reunion.
“Правда о “печальной“ новости“ в действительности – надменная ложь.
Вот Правда – http://www.levashov.info/svetlana.html
PatinkaPatinka
tiesa apie “liudna“ naujiena:
http://internetua.com/za-csto-vzlomali-sait-rossiiskogo-ucsenogo
PatinkaPatinka
Alvydas, besirūpindamas knyga , kurioje bus minimi AISČIAI, rado svarbios informacijos apie AISČIŲ daininkę Svetlaną Serioginaitę. Tiesa, ta info LABAI LIŪDNA. Įmetu pora linkų rusų ir anglų kalba
http://prosvetlenie.net/show_content.php?id=125
http://www.levashov.info/English/About-Svet/about-25-eng.html
PatinkaPatinka
ŽORAI – taip, tai Lionė N. Belieka laukt kol ji dabar pati atsilieps.Kitąkart sutikęs, būtinai nufotkinsiu ir atsiūsiu jos nuotr.
DZILBUI – kartografija puiki, bet yra dar du maršrutai. Seniausias – pirmo karo geležinkeliu – pėsčiomis, arba dviračiais iki senosios Varėnos stoties. Kitas – Vikciaus atrastas. Nuo paminklo (kur II-as Birutės pulkas sumušė lenkus) į kairę mišku, per Varėnės tiltelį (abejoju ar jis dar ten yra, stovi) galima išvažiuot prie pirtelės su molu, nuo kurio mes žvejojom 1971-72m.Ten kažkur netoliese ir G. Jakavonis įsikūręs. Gal ir naują tilta pastatė ?..
DAR – Gluke yra šamų ir storų ungurių. Dugne guli dar pirmo karo sviediniai (ne visi ištraukti). Aplink – akmens amžiaus gyvenvietės. Varėniškiai sako, kad iš čia kilęs Černiachovskis (gal buvęs Černiauskas) ? Tik Glukas J. Skripka žino kaip yra iš tikro ?.. Raiks paklausc.
PatinkaPatinka
Atsakau į Alv.J. klausimėlius.—Su A.Bytautu pasišnekėjus prisiminėm kad ta [ gana neblogai dainavusi] buvo Lionė Navickaitė. Ka ji nuveikė soscinėi , tai nežinom. IIš kurorto dainavo Pinkus , bet ne Vytas, o Česka. Dabar apie J.Pavilonio vadovaujama kultūrkės ansamblį galiu pasakyti tik tiek,-buvo gera, stipri chebra. Vadovas J.P. netgi gana neblogai užgrodavo triuba. Nevardysiu visų, nes yra gluk.galerijoi [muzmenai] nuotrauka, kur stovim prie tokios didelės betoninės vazos su gėlėm už kultūrkės link miesto sodo. Tai ten visi stipriausio sastato muzmenai. Daug grojom, koncertavom miesta, rajone po visą L.T. Taurės Utenoi, Telšiuose, Jonavoi ir kt. Grojom Liepojoi kar. jureiviams.Prie Palangos netgi buvom įsikūrę su stovykla. Koncertavom Palangoi, Kretingoi ir kt. Tada su Vac.Kazl. net pabandę pavaidint italus, kelias užkadrinom. Ašpagavau vienintele per gyvenimą plekšnę. Kelis kartus bandėm laimę “Vilniaus bokštuose“. Bet aš ir Jaška toliau antro tūro sporto rumuose nepakilom.Tarp kitko esam vienintelis kolektyvas Alytui kur visi [be A.T.A. Alg.Jasionio] dar,dar..gyvi. Oi pavargau tokį diktantą rašyti. Einu į kalsiu ALAUS. Tiek Alvydai tau ir kitiems prikūrė Ž—a iš kurorto. P.S. Prašymas Gintui Dz.- jai ne tingi aprašyk ar papaišyk artimiausią kelią iki Gluko. Adjos.
PatinkaPatinka
Atmintinė kaip nuvykti prie Glūko visiems vėluojantiems 30 metų
PatinkaPatinka
DZUKAS: – NE GALIMA, O MOZNA !
PatinkaPatinka
Sveikinu šaunią Alytaus chebrą.O kur tų knygucy galima nuspirkc?
PatinkaPatinka
…taip – Bytautas, prisiminiau. Jo topas kulturkej buvo “Pagrok man paskutinikart Sopena,..“
Puiku, Albertai !
PatinkaPatinka
Alvydai, dainuojančio futbolo trenerio vardas pavardė – Antanas Bytautas; jis ir dabar dar treniruoja Alytaus vaikus, jis ir dabar dar dainuoja ir šoka “Dainavos“ ansambly, nors šiemet kovą atšventė savo septyniasdešimtmetį. Kodėl apie jį gerai arba šiek tiek žinau? Tai mano vaikystės futbolo treneris; tai mano – kaip Šekspyro – krikštatėvis; su juo mano ryšys nebuvo nutrūkęs visus šiuos ilgus metus; susitinkame, paplepame ir dabar. Per Glukoidus dar sykį palinkėsiu dainuojančiam Alytaus septyniasdešimtmečiam futbolininkui sėkmės ir sveikatos, ir… į sveikatą, treneri.
PatinkaPatinka
To Sveiki Aisčiai: Sveikas Babijonai, ačiū Tau už dėmesį – dar neišmirėm, dar turim parako. Nesismagink šitaip nekorektiškai. Vertinom tavo patirtį ir laukėm Tavo žadėtų pasiūlymų (ir veiksmų) organizuot “Aisčių“ 40 – metį, bet nesulaukėm. Supratom, kad esi tikras savo žodžio šeimininkas – nori duodi, nori atsiimi… Tai tada ir nešmaikštauk jaunas nenaudėli, ba gausi.
Dėdė Alvydas
PatinkaPatinka
Prieš savaitę ‘Vynas’ ‘Airija’ ir kiti jaunesni jūsų kolegos surengė šaunų koncertą Alytuje. Reikia ir jūsų koncerto kol dar neišmirėt
PatinkaPatinka
Tikekimes. kad tą dainininkė, perskaičius glūkiodų postą atsilieps. Gal ir Mulė nusiteiks prisidėti prie to laiko atgaminimo. Kai NewJorke susiskambinau su Mule, jis pakvietė į savo ofisą, bet mūsų planai staigiai keitėsi, taip ir nepasimatėm.
Man sudėtinga prisiminti tai ko nepatyriau ir visai paprasta pamineti “Aisciu“ aušrą: 1 vid mla, 1967, kai Vikcius padarė el gitara, bet dar nelabai sekesi groti ir mokykloj AlviJago visus nustebino, kai parode kaip ta gitara turi skambeti. 11 klaseje jie: Vikcius guit., Dzilbus – guit, Ričardas Žukauskas (Žakas) – drums, grojo be boso ir per pavojaus signalų “grūšią“ leido baisius garsus akompanuodami Vytui Pinkevičiui iš Kurorto, kuris dainavo Hard Days Night, Dizzi Miss Lizy. Dar Simo sesuo Vitalija dainavo Trakų pilį (pagal Animals) ir / ar dar kazką. Visa tai vykdavo 1 mokyklos sokiu vakaruose. Dar trise + Pinkus, grojo technikume šokiams, atrodo Laimučio Urbanavičiaus kviesti. Dar sis sąstatas vaziavo į Nemunaitį ir dar kažkur koncertuoti su konferansu Vytu Kunčinu ir Vikciaus Jule, kuri ant scenos darydavo
špagata ir kitus gimnastikos triukus. Anksciau 1 mokyklos sokiams grojo Vidas Pranevičius, Strazdas klarnetu, triuba, trombonu, bet ateję “elektrikai“ Vikcius su Dzilbum juos nukonkuravo.
PatinkaPatinka
Visada lieka šiokios tokios kaltės ir nepatogumo jausmas kai rasai apie laikmetį,žmones,.. Vis galvoji – kažką praleidau, kažko nepaminėjau, o gaila, ir t.t. Ir iš tikro – laikmetis ir matyti veidai būna svarbiau už vardus, pavardes (čia aš apie save).Tačiau net istorijoje tokių dalykų pilna – dar daugiau. Neseniai Vilniuje sutikau exalytiškę, dainininkę, kuri dar mokykloj dainavo Jaškos ir Mulės “bandoj“. Vėliau pas Karpavičiu, jo vad. kapeloj, o dar vėliau Jono Pavilonio vad. kult. n. estr. ansamblyje. Vilniuje ji dainavo mano mokytojo P. Mataičio įkurtame folkloro teatre kartu su garsiais jaunimo teatro aktoriais ir dainininkais.Taigi – matau mielą veidą, o vardo, pavardės nebeprisimenu. Gal jūs galit atspėt ?
Būtų gerai, kad ir ji pati atsilieptų. Sakėsi – skaitanti Glukoidų puslapius.
Kitas dalykas – mums gerai nezinomi ansambliai, kurie kūrėsi Alytaus mokyklose.O svarbiausiais kokybinis šuolis įvyko į Alytų atvykus Jonui Paviloniui ir pradėjus vadovauti kultūros n. estr. ansambliui. Cia dainavo ir futbolo treneris (?)ir Alvydas Jegelevičius savo vokalisto karjerą čia
pradėjo. O kur dar kiti daininkai, muzikantai(?).
Reiktų parašyt išsamiau apie šį kolektyvą, jo ištakas.Ir apie Jaškos, Mulės mokyklos ansamblį, kuriame dainavo mano minėta garsi atlikėja. Būtų gerai, kad jie pasidalintų prisiminimais, nuotraukomis. Čia biskį užkraunu Dzilbų, bet kad jis gražiai veža,..
Vardan to Alytaus –
Alvydas Jegelevičius
PatinkaPatinka