Posto pavadinimas kalba apie jubiliejų, tačiau tekste apie tai lyg ir nerasite. Maža paslaptis filme. Malonaus pasižiūrėjimo
ĮSPŪDIS. Šilta (+28º C), o vanduo mielas ir labai permatomas, visi visiems sako ole-ole, muchas gracias, šypsosi ir demonstruoja išskirtinį paslaugumą. Gaila, kad Ispanijoje toks aukštas bedarbystės lygis, tačiau tie kurie dirba – pareigas atlieka pavyzdingai. Kai sužinai, kad už šilumai Lietuvoje mokamus pinigus gali išsinuomoti kuklų būstą vienam mėnesiui rudens-žiemos-pavasario laikui, o valgyti tik 1 ½ karto brangiau nei Lietuvoje, mitas apie super brangius Balearų salyno – Maljorkos, Manorkos ar Ibizos kurortus išgaruoja (kaip “Spirit In the Sky“ pagal Norman Greenbaum seną gabaliuką). Bet šiltuoju (9 mėnesius) laikotarpiu kainos gali kandžiotis.
NAUJIENOS. Viešbutyje veikia free wi-fi, taigi retkarčiais reikia pasidomėti kas vyksta mielame provincijos miestelyje Alytuje. Vienas miesto infotinklapis pirma eilute raportuoja, jog jaunikis degalinėje pamiršo nuotaką, kitas – Alytuje pagrobtas dar vienas Audi. Išvada ta, jog nieko naujo.
KRANTAI. Sala iš jūros atrodo puikiai, pietrytinė pakrantė išraižyta 1- 2 km įlankų, kurių smėlėtose pakrantėse jaukiai įsikūrę salos svečiai nenuobodžiauja, nes infrastruktūra išvystyta taip, kad poilsiautojui prie jūros nepristigtų nieko. Katamaranai plukdo į atvirą jūrą, kur gali nusimaudyti ar pasižiūrėri pro permatomą laivo dugną į jūros dugną, vanduo čia bent 5 metrus kiaurai permatomas. Vilos-gerulės, įsikūrusios ant uolų, bet kiemuose tvarka ir civilizacija. Vienur-kitur pakrantėje, bangų mūšos garse ir milijonus metų vėjo, lietaus ir saulės gludinamų uolų apsuptyje, romantiškoje, tik dviem personom skirtoje smėlėtoje įlankėlėje matai veiksmą, pamanai, kad tai tik scena iš filmo.
ĮVYKIS. Vienas Cala d‘Or pliažų, kuriame kartais užsukdavome, buvo okupuotas išskirtinai britų. Na, vienas kitas kitoks. Viena emancipuota patrauklios išvaizdos šviesiaplaukė iš vienos Rytų šalies, atsinšė prie pat vandens, į patį žmonių tirštumą govorilką, iš kurios sklido tos Rytų šalies bumčik-bumčik stiliaus perliukai. Viena tos muzikos klausytoja-anglė iš kažkur atsinešė Jungtinės Karalystės vėliavą ir pakabino ant savo švendrinio skėčio. Tokia protesto forma sukėlė aplinkinių plojimų bangą.
Prieš 10 metų, atostogaujant Turkijoje Marmaryje su savo patikimais ir mielais keliauninkais Laimute ir Almantu (Alytus), Zita ir Romu (Marijampolė), buvome privalomai priversti stebėti, kai tos vienos Rytų šalies poilsiautojai į nesuvalgytų pietų lėkštę prispausdavo krūvą kečiupo, išpildavo visą indelį druskos, baseine atlikdavo aplinkinius šiurpinančius triukus ar kitaip krėsdavo kiaulystes. Tai jiems kėlė pasigėrėjimo savo poelgiais jausmą, tik iš aplinkinių aplodismentų jie nesulaukė.
Filmas: Maljorka 2013. Tinka švęsti jubiliejų|| Telefonas ir montažas – Dzilbus
Tas pats filmas, skirtas žiūrovams Vokietijoje
http://www.dailymotion.com/video/x16rm7h_maljorka-2013-tinka-svesti-jubilieju_travel
Nebus objektyvu, jei nepapasakosiu dar vieno nutikimo. Kai viešbučio manageris pakvietė mane ir Laimą prisijungti prie French Ball (petankės) žaidimo dalyvių, pasikalbėjome ir kitomis temomis. Sužinojęs, jog mes iš Lietuvos, jis suskubo papasakoti apie tik prieš savaitę čia apsilankiusią 21 personos grupę iš Lietuvos, kurie čia, švelniai tariant, nuolatos kėlė orgijas. Savaitę pragyvenus tobulo komforto ir aptarnavimo kupiname 4-ių žvaigždučių Ferrera Blanca viešbutyje, nuolat patenkantį į 20 salos geriausiųjų, nesunku suvokti to viešbučio tarnautojo patirtus išgyvenimus (blogiau galėjo nutikti tik Guobų gatvėje). Nebus objektyvu, jei pamiršiu dar vieną detalę. Tai vieno glūkoido konstatavimas, jog lietuviai nuo tų iš Rytų šalies jei ir skiriasi kuo nors, tai tik tuo, jog kalba lietuviškai. Gal ir ne visai taip, bet tiesa vaikšto kažkur šalimais… Nors visokių visur yra. Kai anglų “džentelmenai“ Lietuvoje apsiusiojo prezidentūros tvorą – įvykis plojimų bangos taip pat nesukėlė.
OLA. Verta pamatyti (kas nebuvote) požemio karalystę. Ji vadinasi Coves del Drac (Drakono olos), visiškai šalia Porto Cristo paktantės miestelio. Jų saloje dešimtys, tačiau ši ola ilgiausia (1200 m), giliausia, turi požeminius ežerus, kuriais valtimis plaukiojantys muzmenai groja Mocartą ir kitus klasikus.
PASIMETIMAS. Viešbutyje, pliaže, gatvėje girdi tik anglų kalbą. Mus tai džiugina – nėra kalbos trikdžių bendrauti, tačiau virpa klausimėlis ar mes ne Britų salose. Aplinkui angliški pabai ir linksmai Dilailą ar Cliff Richard dainuojantys muzikantai. Bet autobusu pavažiavus pietų kryptimi link Nacionalinio parko, šalia Cala Mondrago, randi kontingentą kalbantį tik vokiškai, beje, vokiečiai okupavo pritrenkiančio grožio įlanką, o alaus barai – lyg Miunchene būtum. Retkarčiais išgirsti ispanų kalbą. Kai Laimai pasakiau, jog lietuviškai kalbant neteko išgirsti, ji pašaipiai atsakė, jog tą kalbą ji girdi nuolat, o tas kalbėtojas lietuviškai – tai aš.
REZIUME. Istorijos pamokų čia gausite nedaug. Prieš pora mėnesių aplankyta Malta šioje srityje pasirodė turtingesne. Tačiau Maljorka labiau atvira turistams, poilsiautojams. Bet tiems, kurie turi daugiau pinigėlių, negu tiems, kurie sau leidžia važiuoti į Turkiją ar Egiptą. Tai juntama kiekviename judesyje. Jeigu dar lyginti kažką su kažkuo, tai Kanarų salose daugiau romantikos, ten yra Teidė ir laukinė La Gomeros sala.
Įdomu, o kaip ten Marse?..
Dar keletas foto “Kelionių galerijoje“
Glūkoidai 
Parašykite komentarą