Tai bus 42 metai,  kai čia renkasi pagyvenę vakarykščiai hipsteriai, šiandien profesoriai  ar talentingi grybautojai, mokslininkai ar autobanų vilkai, talentingi vaikų augintojai – tvarios šeimos puoselėtojai ar išpažįstantys alternatyvią gyvenseną. Visa tai vadinkime glūkoidų komunos įvairove, kurie čia randa progą intensyviai ir emocingai plepėti apie Pink Floyd ar Zero7, daržovių auginimo ypatumus ar apie iš zombojaščiko sklindančius Gebelso su sijonu – Olgos Skobiejevos ar alkonauto Medvedevo kliedesius, ir tokių kalbų poveikį didžiąjai ruzzų tautai. Dar kiti dalijasi kelionių įspūdžiais ar bando nustebinti pagautos žuvies matmenimis.

Štai Šekspyras, visai neseniai, mus visus pradžiugino  savo nauja knyga, kurioje skyrė eilutes savo geriausiems draugams, suprantama, nepamiršdamas savo brangių ir artimų žmonių: žmonos, dukros, brolio ir sesers.

Atvažiuokime auto ar paspirtuku, atskriskime laineriu ar atminkime dviračiu. Donatas ir Stasys Klaipėda Kerėža taip ir daro.

O gal ateikime pėsčiomis. Beje, glūkzauras Virgius dar glūkoidų priešaušryje su  šeima pėsti taip ir atkeliavo čionai. Sektinas pavyzdys. Sunku būtų paneigti. Taip pasakytų  Algis Daktaras-Bundzius Kyguolis ir būtų teisus.

Kai kurie mūsiškiai neatvyks dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Kiti šiuo metu švęs svarbius jubiliejus ar bus išvykę pailsėti į San Tarabėjų ar Cavtat prie Adrijos, dar vienas valgys Margaritą seniausioje Neapolio picerijoje, bet širdyje jie su mumis. Ir šį teiginį taip pat sunku būtų paneigti.

Iki. Po savaitės mes vėl kartu!