Atviras laiškas Josifui Tacui


Prieškarį sakydavo: pasimokyk iš žydų. Ko? Ogi vieningumo, dalykiškumo ir tolerancijos. Nacizmo ir komunizmo pranašai sujaukė gerus mūsų tautų santykius, bet neamžinai. Alvydas A. Jegelevičius – pozityvių minčių brandintojas, paliečia karkartėm iškylančias lietuvių ir žydų tautų aktualijas ir rašo atvirą laišką vaikystės draugui Josifui Tacui.
Josifas Tacas – senas alytiškis, gyveno prie geležinkelio stoties. Nuo 1990 metu Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojas, Melžimo mokymo centro vadovas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas (1990 -1999), o dabar Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės pirmininkas, Kauno žydų bendruomenės tarybos narys. Josifas sako, buvau už Atlanto, kur mano vaikai, bet grįžau į Lietuvą, nes čia mano draugai, gražiausi prisiminimai ir darbas.
Kalbant apie Oską, negalima nepaminėti jo vyresnio brolio Samuelio. Viktoras Jonkus prisimena Aisčių ištakas mašinų gamyklos klube 1969 metais, kai grupėje grojo Jonas Miliauskas – mušamieji, Pranas Silva Seilius , Viktoras Jonkus, Rikantas Lilis, Rimgaudas Drumžlys, Valdas Jurgelevičius. Vėliau prisijungė Simas Simanavičius ir Samuelis Tacas, kuris nusipirko gitarą-puslentę MUSIMA, dviejų adapterių už 220 rublių. Tokia gitara, tada ir dar Alytuje buvo oho-oho. Dabar Shmuel Tatz gyvena ir dirba New York’e, jo ofisas virš Carnegie Hall ir netoli vietos, kurioje buvo nušautas šviesaus atminimo ”bitlas” John Lennon. Jo fizioterapijos patirtis ir tyrimai apima trisdešimt metų, o geografija – tris žemynus. Jo sistema – Kūno Tiuningas ® gydo ligas, kurias nepavyko sėkmingai išspręsti kitur. Pacientai: visi visuomenės sluoksniai, tame tarpe sportininkai, muzikantai ir aktoriai.

ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS

Sveikas Oska !

Malonu, kad prisimeni, parašai…

Tie kapai, lietuvių, žydų, kitų tautų genocidas – baisus reikalas. Tai praeito amžiaus žmonijos gėda, kurios niekas iš istorijos neištrins. Pats tau pasakojau apie Simno žydų kapines, kur mažas laksčiau… Pasakysiu atvirai – man nepatinka ši pozicija – neva lietuviai pagrindiniai Žydų tautos naikintojai! Na – kiek galima, Oska ! Mes tiek neverkiam dėl savo tautos naikinimo per tuos okupacijos metus… Aklas pyktis nieko gera neatneš… O kapai, kapai – visur! Kas kita – pagarba jiems.

Witkacy-Witkievicz yra pasakęs -“Tėvynė, tai žemė ir kapai. Tauta, kuri negerbia praeities – neturi ateities”. Tai šventa tiesa. Bet šitaip įnirtingai ieškant kaltų tik Lietuvoj, net nesusimastant, kad rusų ir vokiečių ideologija daugelį pavertė šio baisaus nusikaltimo bendrininkais, netgi vykdytojais! Pagaliau – net patys žydai dalyvavo šiame genocide, o įrankius rinkosi iš nusikalstamų struktūrų – iš kalėjimų ir  iš rusų karinių struktūrų. Juk rusai dar nuo pirmo karo paleido ta šarmanką “bej židov, spasaj Rosiju”.

Juk siunčiau Tau info apie Stalekerio vadovaujamą antisemitinę kampaniją pirmosiomis karo dienomis. Taip – ten buvo ir lietuvių iš karinių struktūrų, iš policijos, bet daugiau iš kalėjimų. Tu žinai kuo skiriasi rusas nuo bolševiko ir komunistas nuo partinio. Tai tiesiog – skirtingos tautybės. Dar mano senelis – savanoris, šaulys, Vanago ryšininkas taip man mažam pasakojo. Ir tai tiesa.

Žmonės tampa vergais savo vidumi, o po to – ir nusikaltėliais be veido, be širdies – kaip robotai. Va – kur ideologijų triukai !!! O kur tikrieji kaltininkai – už Kremliaus, už Reichstago sienų ?.. Ir kuris didesnis nusikaltėlis – ar tas kur šaudė prigąsdintas ir drebėdamas nušovė, ar tas kuris liepė šaudyt tūkstančius ir ramiai stebėjo visa tai? Juk buvo, kad tie šaudytojai stengėsi nepataikyt, arba tik sužeist ?.. O žydu gelbėjimas ? Kiek gerų žmonių yra, bet, deja – tarp jų visada pasitaiko tas deguto šaukštas, kuris apjuodina ir gerus darbus. Nepyk, gal pasirodysiu ir ne visai teisus, tačiau tau kaip vaikystes draugui išpažįstu savo nuomonę ir poziciją šiuo liūdnu klausimu. Kokie bebūtų kataklizmai, tragedijos – viskas praeina.Istorijos reikalas teisingai ir tinkamai įvardyt visa tai. Kas kita – kaltė.

Net ir praėjus amžiams – šios žmonijos kaltės laikas nenuplaus. O kapai – kapai visur. Alytiškis archeologas prof. E. Svetikas pirmam Alytuj, netoli piliakalnio atrado XV-XVI a. alytiškių kapines su monetom, įkapėm, papuošalais… Apie Simno žydų kapines parašiau savo autobiografinėje  poemoje “Vydutis”. Galvoju šiais metais išleist.

Tiek tuo tarpu. O kaip Tu, kaip Tavo šeima, kaip Mulė? Parašyk.

Tavo – Alvydas A. J.

Reklama

35 Responses to Atviras laiškas Josifui Tacui

  1. Jurga parašė:

    “rusų ir vokiečių ideologija” ?
    na na…

  2. Rasa Petkevičienė parašė:

    Iš tikrųjų mane labiau domina ne “Kūno tiuningas”, o žydų tauta arba judaizmas aplamai. Alvydai, Tu palietei jautrią, o kai kuriems žmonijos istorijos momentams ypač skaudžią temą. “Žydiškasis fenomenas”, išsireiškiant šaltai, – yra ypatingas reiškinys žmogaus pasaulio, jo istorijos, o ypač žmogaus santykio su Dievu arenoje. Ir jau neduok, Dieve, skaudžiausioje situacijoje pasirinkti tokį variantą, jog reikėtų svarstyti, atsistojus prieš beginklį žmogų, ” kaip čia į jį pataikius ar nepataikius”. Manau, visuomet yra skaidresnis pasirinkimas: nestovėti prieš beginklį žmogų su ginklu. Jau seniai mane ypač domina žydų tauta, kaip išrinktoji Dievo tauta. Ir religiniame , ir teologiniame kontekste. Gal dėl to, jog jie yra mūsų, krikščionių, tikėjimo “giminaičiai”. Jei, kaip krikščionė, aš išeinu į debatus su judaizmu, tai visuomet po tokio susitikimo turiu “apkarpyti” savo “absoliutų žinojimą”, nes iš tos tautos religinės, etinės ir etninės patirties visuomet sklinda paslaptingas, neapčiuopiamas autentiškumas. Nesu šios patirties “insaiderė”, todėl remsiuos judaizmo teologo Davido Roseno samprotavimu apie žydų Dievą: ” Judaizmas moko, kad yra du pagrindiniai Dievo bruožai (esama ir kitų, tačiau šiedu yra svarbiausi) – teisingumas ir gailestingumas. Galime sakyti, kad tarp šių dviejų bruožų esama tam tikro konflikto. Tradiciškai žydai šiam konfliktui išspręsti pasitelkia metaforą ir apibūdina Dievą kaip kasdien besimeldžiantį. Kokia yra kasdienė Dievo malda? – ” Kad mano gailesingumas galėtų pranokti mano teisingumą …. ” Šalom 🙂

  3. Alvydas parašė:

    …tai – ne studija, ar mokslinė analizė, tai tik atviras laiskas vaikystės draugui…
    O TEMA SKAUDI BE GALO, TAČIAU – ŠIUO METU YPAČ SUBTILI…
    Informacijos šiuo kl. yra nemažai. Nesunku pririnkt ir teigiamų ir neigiamų nuomonių, citatų, bet… Linkiu atsakingiau ir jautriau reikšti SAVO nuom. , DĖMESĮ KREIPIANT Į TURINĮ.

  4. Rasa Petkevičienė "ne akademiškai" parašė:

    bet pasiremdama savo tėvų pasakojimu :’ Pačioje karo pradžioje ir pačiame nacių “sužydėjime”, kai jaunoms , naivioms galvoms rodęsi, jog gražūs, idealios civilizacijos nešėjai, vaduotojai iš “raudonojo maro” netikėtai, Marijampolės gatve išvedė šimtus beginklių, su mažais vaikeliais, kūdikiais vežimėliuose, prilaikomais seneliais, žmonių virtines, mano jaunam tėveliui, lietuviui, reikėjo labai”nesubtiliai” , bet aiškai apsispręsti. Tuomet tas apsisprendimas išsiveržė šoko būsenos žodžiais: “JIE (vokiečiai) tikrai karą pralaimės!”. Tada, vejant “autakojais apsivyniojusį rusą”, niekas net neįsivaizdavo vokiečių pralaimėjimo.
    Alvydai, patikėk, visiškai nesikėsinu į Tavo atvirumą vaikystės draugui, tik patikėjau, jog Glukoidai yra vieša erdė, ir kad joje galima kalbėti apibendrintai apie gilesnius dalykus, ir jog toks kalbėjimas nebus palaikytas “moksline analize”, trukdančia susikalbėjimui.
    “Paprastam, atviram”, “tarp mūsų mergaičių” pokalbiui aš lyg ir turiu kitą erdvę, pav., savo ar savo draugės virtuvę.
    Nuliūdusi dėl nesusikalbėjimo… 😦

  5. dzilbus parašė:

    Manau, kad Rasos komentare labai aiškiai išdėstyta diskusijų esmė. Aišku, tai turėtų neprasilenkti su Konstitucija ir teisiniais aktais dėl antisemitizmo, fašizmo, rasizmo, tautinių mažumų neapykantos kurstymo. Pridėčiau ir dėl komunizmo propagavimo, liūdna, bet toks aktas dar negimė

  6. janna parašė:

    pries pora metu voketijoi isejo knyga “dies kind soll leben” /sitas vaikas turi gyvent/ . dienorastis helene holzman /1881-1968/, pusiau zydes istekejusios uz zydo,kuri gyveno kaune. labai idomus dokumentas apie 1940-1946 metus. jeigu turesit galimybe, butinai paskaitikit!

  7. X-pertas parašė:

    Rasa nuosekliai aprašo eilinių žmonių negandas, dramą ir tragediją WWII…dėja, tų pačių eilinių žmonių tragedija tęsėsi ir po karo…Tarptautinis Tribunolas palietė tik vieną, baisiausius nusikaltimus žmonijai dariusią, pusę…kažkas pasakė,-lyginanat su stalinizmu, nacizmas buvo švelnus kačiukas…sutinku, nes naciai turėjo gerokai mažiau laiko pasireikšti…o štai nepasmerktasis komunizmas jaučiasi dar ir šiandien…suluošinti jau nebegalės gyventi pilnaverčiai…
    Komunizmo statytojų sąrašas:
    Leon Bronstein (Trotsky): supreme commander of the Soviet Red Army

    Grigory Apfelbaum (Zinoviev): executive, Soviet Secret Police

    Solomon Lozovsky: deputy Soviet foreign minister

    Maxim Wallach (Litvinov): Soviet foreign minister

    Jacob Sverdlov: first president of the Soviet Union.

    Jacob Yurovsky: commander, Soviet Secret Police

    Lazar Moiseyevich Kaganovich: chief mass murderer for Stalin, ordered the deaths of millions and the wholesale destruction of Christian monuments and churches.

    Mikhail Kaganovich: deputy commissar of heavy industry, supervisor of slave labor, brother of Lazar Moiseyevich Kaganovich

    Rosa Kaganovich: Stalin’s mistress; sister of Lazar

    Moiseyevich Kaganovich

    Paulina Zhemchuzina: member of the Central Committee and wife of Soviet Foreign Minister Molotov

    Olga Bronstein: officer, Soviet Cheka Secret Police, sister of Trotsky, wife of Kamenev

    Genrikh Yagoda: chief of Soviet Secret Police. Killed 200,000 Christians building a canal.

    Matvei Berman and Naftaly Frenkel: founders of the Gulag death camp system

    Lev Inzhir, commissar for Soviet death camp transit and administration

    Boris Berman: executive officer of the Soviet Secret Police

    K.V. Pauker: chief of operations, Soviet NKVD Secret Police

    Firin, Rappoport, Kogan, Zhuk: commissars of death camps and slave labor during the construction of the White Sea; Baltic Canal

    M.I. Gay: commander, Soviet Secret Police

    Slutsky and Shpiegelglas: commanders, Soviet Secret Police

    Isaac Babel: officer, Soviet Secret Police

    Leiba Lazarevich Feldbin (Alexander Orlov): commander, Soviet Red Army; officer, Soviet Secret Police

    Feldbin was chief of Soviet Security in the Spanish Civil War. Said to have supervised the massacre of Catholic priests and peasants in Spain

    Yona Yakir: general, Soviet Red Army, member of the Central Committee

    Dimitri Shmidt: general, Soviet Red Army

    Yakov (“Yankel”) Kreiser: general, Soviet Red Army

    Miron Vovsi: general, Soviet Red Army

    David Dragonsky: general, Soviet Red Army

    Grigori Shtern: general, Soviet Red Army

    Mikhail Chazkelevich: general, Soviet Red Army

    Shimon Kirvoshein: general, Soviet Red Army

    Arseni Raskin: deputy-commander, Soviet Red Army

    Haim Fomin, commander of Brest-Litovsk, Soviet Red Army

    Sergei Eisenstein: director of communist propaganda films

    Ilya Ehrenburg, Soviet Minister

    Solomon Mikhoels: commissar of Soviet propaganda

    Mark Donsky, Leonid Lukov, Yuli Reisman, Vasily

    Grossman, Yevgeny Gabrilovich, Boris Volchok, Yevgeny

    Khaldei: Soviet propagandists

    Nikolai Bukharin: Lenin’s chief theorist

    Samuel Agursky: commissar

    Karl Radek: member, Central Committee

    Mikhail Gruzenberg (Borodin) commissar

    A.A. Yoffe: commissar

    David Ryazanov: advisor to Lenin

    Lev Grigorievich Levin: physician, poisoner of Stalin’s enemies

    Lev Rosenfeld (Kamenev): member of the Central Committee

    Ivan Maisky: Soviet Ambassador to Britain

    Itzik Solomonovich Feffer: commissar, Soviet Secret Police.

    Abraham Sutskever: Soviet terrorist-partisan

    Mark Osipovich Reizen: Soviet propagandist, winner of three Stalin Prizes

    Lev Leopold Trepper: Soviet espionage officer

    Zakharovich Mekhlis: top executioner for Stalin

    Henrykas Zimanas: leader of Lithuanian communist terrorists, butcher of Christians

  8. janna X-pertui parašė:

    “…kažkas pasakė,-lyginanat su stalinizmu, nacizmas buvo švelnus kačiukas…sutinku…”
    nuo tokios nuomones man net bloga pasidare.
    isverciau jusu komentarus mano sveciam -6 vokieciam. buvo labai didelis triuksmas, protestsavo visi! sociologas pasake, kad jums reikia pasigyditi /atsiprasau, bet jis pasake jums tai butinai parasyt/, istorikas siulo atsiusti jums “mein kampf”… tai buvo mingstus komentaras. kitu ne rasysiu.

  9. X-pertas parašė:

    …-“nuo tokios nuomonės man net bloga pasidarė”…
    …dėja, neokomunistams (pakalikams) gera pasidaryti, paprasčiausiai, negali…tačiau, “gerai pasidarys”, kai bus viešai įvardinti ir pasmerkti vykdžiusieji tautų pavergimą ir genocidą a la NIURNBERG (see “SOVIET STORY”)…
    …jūsų draugai, frau Janna, tai a la shrioderis, kuriems rūpi tik savi maršlinėliai…taigi, tam reikalingi vaistai nuo egoizmo ir vištakumo…beje, sociologai, šiame reikale, bejegiai, a ne?

  10. Rasa Petkevičienė parašė:

    Manau, visi X-perto išvardintieji komunizmo nusikaltėliai prieš Dievo teismą stos, ne kaip žydai, o bus pašaukti savo gražaias, asmeniniais, mamyčių jiems duotais vardais. Tas pats ir su nacių vardais… Sutinku su X- pertu tik dėl nusikalstamos komunizmo sistemos nepasmerkimo. O dabartinių ,kai kurių, vokiečių nuomone ir “ekspertize” patikėčiau tik tuomet, kai jie jau būtų išsisirgę nuo savo atgailaujančio nusižeminimo, netikėtai išvirtusio šiuo metu net į meilę Putino Rusijai, o tai man signalizuoja apie psichologinę, neįsisąmonintą vergo jauseną. Norėtųsi, jog išlaisvėję jie, atsisuktų į kitą pusę – nusikalstamąjį komunizmą bei sovietizmą, iš kurio jie taip pat susilaukė ne mažiau neteisėto pažeminimo ir skriaudų.

    P. S.
    O šiaip jau, lyg ir ne “sociologo” kompetencijoje nustatinėti diagnozes… O istorikas gal laiko mus berasčiais, jog siūlo išsilavinusiam žmogui pasiskaityti “Mein Kamf”. Norėtųsi jau ir vokiečius matyti išaugusius iš nepilnavertės arogancijos bei garbingai ir išmintingai diskutuojančius. O gal Žana savo komentaruose juos klaidingai mums pateikia?

  11. juodo parašė:

    …o stai siandien rusijoje, kalbama taip:

    cia turbut nieko baisaus, viskas gerai, ar ne?

  12. Giedrė parašė:

    oho, kaip karšta 🙂 Aš tai paprastai manau -jei visos nacijos pirmiausiai “rąstų” paieškotų savyje, visi tie “karo kirviai”, penkiasdešimtmečiui po karo prabėgus, seniai jau būtų užkasti.Kaip tai buvo padaryta a.a. Franko valdomoje Ispanijoje.Manau, nebūtina priminti, kieno pusėjo buvo šis vaikinas ir jo režimas, ir kaip žiauriai ispanai tarpusavy dar pliekėsi pilietiniam kare.Bet po kurio laiko Frankas užrideno didžiulį paminklinį akmenį kovojusiems ABEJOSE barikadų pusėse ir tiek žinių.Atėjo laikas -pats pamiro, o Ispanija seniai ES narė, nors ir turinti “nepatogų” baskų “klausimą.
    .Gyvenimas nesibaigia vakar dienos skriaudŲ prisiminimais. .Būtent REVANŠO siekimas vis dar pila druską ant vyresniops kartos neužgijusių žaizdų.O jauni, tuomet negyvenę, savo pozicijas formuojasi jau iš antrinių, pakankamai dažnai tendencingų šaltinių.Taip kad, manau, metelių dar taip 40, kol mes patys neišmirsime, ir tęsis visos šios NEVAISIANGOS ir destruktyvios, mano galva, diskusijos ir kaltų paieškos.
    Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl Žanos aplinkos žmonės taip baisisi stalinizmo lyginimu su nacizmu.Kai aš dar visai r vaikas buvau, ir Chruščiovas gyvas buvo, jau tada lygiai tą patį -kad vokiečiai iš Stalino gulagų patirties pasimokė ir preciziškai ištobulino masinio žmonių naikinimo “meno” -girdėjau iš savo močiutės ir jos aplinkos – tuometinės Irkutsko akademinės “grietinėlės’, mėgusios rinktis mūsų namuose.Iš “Soviet story” nieko naujo, iš esmės, nesužinojau -štai tik pagilinau savo žinias apie Ukrainos badmečio “technologijas”.
    O tai, kas darosi dabar Rusijoje -išties pakankamai neramina.Gal vokietijos gyventojams ir dzin – didelė nacija, broliaujasi su rusu seniai , -kas jiems?
    O mažoms tautoms, kaip mūsiškė -tai dar primena laikus, kai “ant takelio” “pasipainiojom…Va dabar ir “kalti” -ir kad tų nemylim, ir anų, ir t.t.Būtų juokinga, jei nebūtų dar ir pikta,.

  13. janna parašė:

    Zydu aukos II WW: Deutsches Reich 170.000, Österreich 70.000, Frankreich und Belgien 180.000, Niederlande 102.000, Luxemburg 1200, Italien 17.600, Griechenland 60.000, Jugoslawien 55.000 bis 60.000, Tschechoslowakei 143.000, Bulgarien 11000, Albanien 600, Norwegen 735, Dänemark 50, Ungarn 502.000, Rumänien 211.000, Polen 2.700.000, Sowjetunion 2.100.000-2.200.000…
    kas priklauso schroederio, tai mes ju su mielu noru nusiustume i maskva arba sibira, arciau prie putino ir gaspromo. bet schroered- ne voketija. jus kazkodel metat visus i viena kruva.
    o is “kommunizmo statytoju” labai greitai pasidare komunizmo aukos. jog jus beveik visus stalinas
    sunaikino. putino politika labai panasi i stalino. prisiminkit berezovski ir kitus, kurie jam padejo but presidentu ir kurios jis greitai pasalino.
    apie vokeciu broliavima su rusais parasysiu veliau, dabar ne turiu laiko.
    Ponai R.P. kodel jus galvojat, kad as komentarus jums klaidingai pateikiu? galvojat ne moku vokiskai?

  14. Vytautas parašė:

    Frau Janna, arba Jūs esate naivi, arba manote, kad Lietuvos liaudis ypač tamsi ir neraštinga, nemokanti kitų (ne rusų) kalbų bei nesugebanti rasti pageidaujamos informacijos pasaulio lobyne?
    Jūsų žiniai, Lietuvoje net garbaus amžiaus žmonės naudojasi IT Tech., neskaitant Mob. Tel…

  15. Alvydas parašė:

    …įspūdingas X-perto sąrašėlis, betrūksta tik LKP sąrašiuko. Taip pat ir Žanos info visad įdomi – dar nuo praeitos diskusijos. Noriu apginti ją. Žana yra ne tik LR, bet ir pasaulio pilietė, karštai reaguojanti į bendražmogiškus skaudulius. DALINIMASIS INFO – NĖRA NUOMONĖ. TAI NEMOKAMA PASLAUGA. Todėl – geriau padėkot, užuot puolus… Pažiūrėkit Žanos “Kursko” (laivo) instalicija. Tautybės čia nesvarbu. Jai rūpi turinys, ne forma. Apie save ji nekalba. Taip pat atvirai ir nuoširdžiai kalba Giedrė. Jos nepaimsi, neapgausi – kalbos srautas kaip ugnis… Čia, rodos, nėra tiek daug JOS, bet, užtat – yra daugiau ko kita… Tai va – į turinį, į turinį…
    Linkiu bendraut korektiskai, kad ir prisidengus slapyvardžiu. Beje – tai menkas skydas… Išduos, vistiek – kažkas išduos, arba – reiks pačiam prisipažint…

  16. Rasa Petkevičienė parašė:

    1. Gerb. Žana, pirmiausia atsiprašau, jog neišturėjau ir savo komentare susismulkinau iki asmeniško “įkandimo”. Mane “užkliudė” per Jus perduota žinia žmonių, pretenduojančių būti “ekspertais”, aukštos europinės kultūros atstovais: “isverciau jusu komentarus mano sveciam -6 vokieciam. buvo labai didelis triuksmas, protestsavo visi! sociologas pasake, kad jums reikia pasigyditi /atsiprasau, bet jis pasake jums tai butinai parasyt/, istorikas siulo atsiusti jums “mein kampf”… tai buvo mingstus komentaras. kitu ne rasysiu.” Šis , kaip Jūs sakėte, 6 vokiečių elgesys ne tik neliudijo jų aukštos kultūros, bet panašėjo į mūsiškio Delfi komentarų “kanalizaciją”, kuria Jūs taip labai pati kažkada baisėjotės.
    2. Labai dėkoju Jums už žinią apie Helene Holzman. Tuo pačiu ir Giedrei už nuorodą į Irenos Veisaitės pasisakymą.

  17. janna rasai parašė:

    gerbemoji rasa, visus “ekspertus” isgasdino tai, kad cia lygina IIWW su stalino rezymu. jie panasus, kaip visi totoletarinei rezymai ir diktaturos, bet zydu, sinti ir romu, homosexualu, psichiskai serganciu, ir kitu goebbelso zodziais “nepilnaverciu” sistematunis sunaikinimas, tai ira visai kas kitas. juos zude pagel plana ir ne uz ju poziourius o uz tai, kad jie buvo zydai, cigonai ir t. t.
    Man atrodo, kad “ekspertams” ir man buvo aplamai keista, kodel cia kai kurie rasytojai is viso yra kaip sako anglai ne “political correct”. rusai, lenkai, vokieciai -nesvarbu kokia tautybe, tik ZMOGUS svarbus.
    apie “mein kampf”: jeigu vokeciai ir austrai perskatytu ji po jo isleidimo, 2 knygos pabaigoi 20-metu, tai gal but ne isrinktu hitleri reichskanzleriu. tik 40 000 eksemplioriu buvo parduota. jo teorijos ir pasiulymai yra tokie primitivus, populistiski ir net gi juokingi. pavizd. jo ariskos rases teorija.
    zitata: “vilkas dauginasi su vikite, pele su peliuku, zvirblis su zvirblite, suo so kalia…” ir panasiai. kad vilkas su zvirbliu ne gali pasimylet, zino jau mazi vaikai. yra daug labai panasiu “dogmu”
    kas liecia komentarus, je buvo is lietuvos ryto.
    aplamai, as ne megstu diskutuot ne ziurint zmogui i akys.
    alvydui: aciu, kad tu mane apgini, bet as jau pripratau pati save apgint arba visai nesigint. ziurint koks pokalbio lygis, kas ir kaip raso.
    “kursk” paroda daryt voketijoj buvo ne sunku, niekas ne buvo pries. as dariau ir apie hitleri paroda apie meiles laiskus fuereriu “mano mylimas, geras fuereris…” tai buvo didelis skandalas ir bojkotas. bet viskas baigesi positiviai, po to kaip zmones ja pamate ir nustate, kad sito fakto ne zinojo ir niekad gyvenime ne galvojo, kad taip galetu but, kad moteriskes, kurios rase meiles laiskus hitleriui buvo nuzudytos uz ju meilia.
    warm regards

  18. I+J parašė:

    graudu… vienas geriausiu blog’u pavirto “one men/woman show”, jei kazkam rupi realizuotis sioje erdveje-pirmyn! palauksim sviesesniu dienu…

  19. Juozas Muzikevičius parašė:

    Su nostalgija prisimenu diskusijas vestuvinių muzikantų tema:)

  20. pritariu I+J parašė:

    jau uzkniso sita labusų antisovietscina, sionizmo agentų “onemen/women show”. O kol gliukoiduose isigales sviesiu dienu tvarka ir teisingumas, atsivertimui pasiziurekime kinomatografini sedevra “Piloto kancia”. Ir butinai parekomenduokime ji protingiesiems vokieciams.

  21. janna -ptitariu parašė:

    aciu uz komplimenta. sionizmo agentai-mossad -yra patis geriausi visam pasaulij!

    bendrai man atrodo, kad jus papuolet ne i ta blog´a. cia ne “lietuvos rytas”

  22. giedre parašė:

    xebra,
    nu baikit gi durnių volioti. 😦 Va, vakar, kaip “tvarkinga” 🙂 katalikė, aplankiau bent tris ‘saviškių” kapus, nuo vienišo/neprižiūrėto kapo lapus nugrėbojau/žvakutė uždegiau, paskui dar vieną -ant to bendrojo, kur įrašas byloja -“karo belaisvių” masinės kapavietė-dar vieną uždegiau, palei dievulio paminklą prie bažnyčios(kur centre) puokštukę xrizantemų padėjau.Visiems palinkėjau dievulio apsaugos bais ilgam kely per amžinybę.Šiandien “kantriai” bendravau su savo giminės seneliukais, kuriems ta amžinoji -ne už kalnų, dėja.Ir jaučiuos dievaž, rami, kaip “belgas”.Nesiriekime, žmonės, a? Na neverta , tikrai.GYVENKIM, KOL GYVENASI…Draugiškai.

  23. Alvydas parašė:

    Taip Giedre, taip !.. Žvakės liepsnelėj (ugny) telpa labai daug (jei nori)… Tačiau – reikia norėt, siekt…
    Prisimeni K. Smorigino sudainuotą V. Kukulo “…sėdim jauni dar, dar nepasenę, šitiek patyrę./ Motinos veidas tyliai plevena – ašaros byra./ Žodžiai kaip karšto vaško lašeleiai rieda ir rieda./ Tirpdo ir stingdo meilės ugnelė garbę ir gėdą…”

    Dar siūlau paskaityt Bernardinų politikos komentaruose L. Donskio “Didžiausia grėsmė šaliai ? Ar viso labo tik juokinga pelytė?”. Šis komentaras tematiškai tinka ir mano atviram laiškui vaikystės draugui Oskai (Josifui Tacui), be to – ne tik papildo, bet dar daugiau – atsako į daugelį klausimų…

  24. Alvydas parašė:

    PLIUS – šia skaudžia tema dar siūlau paskaityt:
    Rokas Subačius
    Dramatiškos biografijos
    (kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kalaborantai)
    Vilnius, Mintis 2005

    99psl. (apie 1941m.) – Laikinosios vyriausybės laikinasis vadovas Juozas Ambrozevičius.

    Šio skyriaus santrauką-konspektą nusiunčiau GintasU. Kai patalpins – gal bus aiškiau ir lengviau suvokti visiems 1941 m. Kauno žydų pogromus ir kita…

    Bėda (praeito šimtmečio bėda), kad mes – anūkai, vaikai, o dabar – tėvai ir jau dziedukai – vis dar velkam mūsų tėvų, senelių ir prosenių tą – abejonių, svyravimų ir tyčinių-netyčinių nuodėmių ešeloną. Esam laiko įkaitai ir tiek, todėl – dabar mums belieka tik gražiausias Vėlinių momentas ir ta – karti ašara, kurią mes turim praryt pakukčiodami, ar spjaudydami. Tiek.
    O kalbėt – visada galima ir reikia. Dalinimasis info – praturtina kiekviena, atneša naujų faktų, žinių – tai puiku. Glukoidų pokalbio kultūra žymiai aukštesnė nei kitų… Nenusileiskim žemiau, laikykim ir kelkim kartelę aukščiau. Bendraukim su bendru rūpesčiu vardan Tos…

  25. janna to giedre parašė:

    ACIU, Giedre!

  26. Ačiū Juodo parašė:

    Ne, tai nėra “viskas gerai”. Tai yra baisu. Bet nesistenkite,gerbiamasis, mėtyti šioje erdveje karčios teisybes perliukų – vaikučiai nori gyventi gražiai, draugiškai, šokti ratelį ir grožėtis vieni kitais.

  27. LIETUVIS parašė:

    Rasa Petkevičienė, manau, vadindama žydus “išrinktąja” tauta, nenutolo toliau, kaip darželio pradinis “kursas”. Vertėtų pasiskaityti Rasai žydiškojo “kūrinio” Talmudo, kurį vėliau atskirai žydų sektai, pripažinusiai, beje, ŽYDO Jėzaus “pamokymus” ir “pakrikštijusiai” tas sakmes “Senuoju testamentu”. Žydų neapykanta kitataučiams ir kitaminčiams atvedė juos prie to, ką turi jie šiandien. Tai ir “komunizmo” šmėklos, kurią pagimdė taip pat žydas Karl Mordechai (Mes jį žinome kaip K.Marksą) bei žydės Saros Blank sūnelis Vladimir Uljanov (žydas, nes žydiškumas paveldimas mamos linija), persivadinusiu Lenin, bei tuo pačiu Leiba Bronštein Davidovič (“persikrikštjusiu” Trockiu), bei daugelio kitų žydų komunizmo “autorių” kūrinio KOMUNIZMAS likimas. Blogis anksčiau ar vėliau išlenda kaip yla iš maišo, nors autoriai dar bando tame maiše slėptis. Genocidą Lietuvoje kas pradėjo kai tik rusai okupavo mūsų šalį? Kas represinėse struktūrose dominavo ir, jeigu buvo kas nors iš lietuvių, tai procentaliai ko daugiau buvo NKVD, KGB, ČK ir t.t. struktūrose???
    Kiek lietuvių šeimų, rizikuodamos ne tik savo gyvybėmis, bet ir net kitų, gelbėjo žydus, jų vaikučius, jų bendraminčius nuo žūties karo metu. Ar gali pateikti Lietuvos žydai nors vieną pavyzdį, kai išgelbėjo lietuvius, jų šeimas nuo sušaudymo, nuo ištrėmimo, nuo kalėjimo nuo GENOCIDO rusų okupacijos metu, o vėliau ir sovietmečiu…

    Čia Tau priedas prie atviro laiško. Mirusio rašytojo nuomonė.

    Globalizmas

    Vytautas Petkevičius

    Mūsų karta pergyveno patį žiauriausią, patį žmogžudiškiausią antrąjį pasaulinį karą, kuriame grūmėsi dvi globalistinės ideologijos: komunizmas ir nacionalsocializmas. Ir kaip bebūtų keista, tos pačios jėgos dabar vėl eskaluoja neva atjaunėjusias globalistines idėjas. Noras užvaldyti pasaulį – labai sena idėja. Ne vienas valdovas ir ne viena imperija tai stengėsi įvykdyti, bet niekas iš to neišėjo. Aiškiausiai ir labai suprantamai tą tikslą nusakė ir Dievo vardu savo šventajame rašte (Talmude) įrašė žydai:

    Ir pastatysiu tave virš kitų tautų.

    Ta antžmogiška arijų, išrinktųjų, pateptųjų, Dievo pašauktųjų ideologija iki šios dienos labai plačiai ir tikslingai naudojasi sionistai, nors, teisybę pasakius, jie jos niekada ir nebuvo atsisakę. Išrinktoji tauta… ir viskas: karas po karo, revoliucija po revoliucijos – vyksta kruvinas tos sionistų inspiruotos idėjos eskalavimas.

    Vakar Marksas, šiandien Sorosas.

    Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 metais, atsiradus Izraelio valstybei, žydų klausimas, atrodė, išsisprendė savaime ir visiems laikams. Daugelis tautų, jausdamos nemažą kaltę dėl masinio žydų naikinimo, visokiais būdais stengėsi užglostyti tą žaizdą. Pasipylė nemažai diplomatinių atsiprašymų, materialinių ir moralinių kompensacijų. Antisemitizmas grimzdo į užmarštį. Užgaulioti šitaip baisiai nukentėjusius ir per stebuklą išlikusius žydus tapo amoralu.

    Antisemitizmo atgimimas

    Tačiau laikas palengva ėmė keisti susidariusią padėtį. Žydai iš labiausiai nuskriaustos tapo agresyviausia tauta arabų pasaulyje. Šiai labai sunkiai, Izraelio piliečiams nepakeliamai karo naštai ėmė vadovauti pasaulinis sionizmas ir palengva atstatė kai kurias jau beveik užmirštas žydų vertinimo kategorijas. Sionistų agresyvumas palietė ne tik arabus, atsirado jų organizuojamas globalizmas, kuris savaime gimdo didelių ir mažų tautų pasipriešinimą. Kaip priešnuodis žydų įsigalėjimui vėl iš numirusių pakilo nacionalizmas, fašizmas ir šovinizmas. Atsirado tam dvasiniam iškrypimui pritariančios organizacijos.. Ir viskas prasidėjo iš naujo. Atgimsta žydų iš Egipto išvarymo legendos, Torkvemados siutas, carizmo laikų pogromų tikslingumas ir Hitlerio svaičiojimai, kurie nusėda gyvenimo nemačiusių paauglių smegenyse.

    Tačiau kaltinti vien tiktai tuos išsišokėlius negalima. Tai ne priežastis, o daugeliu atvejų tik neteisingos tautinės politikos pasekmės. Giliau žvilgtelėjus į šią problemą, atsiranda net paprasta akimi įžiūrimas pačių žydų noras, kad būtų taip, o ne kitaip. Žydai vėl į savo rankas ima antisemitizmo išlikimo problemų. Atsirado labai gausi antisemitinė literatūra. Ir kas keisčiausia, apie 80 proc. tos literatūros autoriai yra patys žydai. Semitais vadinami ne vien tik žydai, bet ir jų biblijiniai pusbroliai arabai, finikiečiai, aramėjai ir dalinai gruzinai. Juos riša bendras kalbų panašumas, kaip mus, latvius ir prūsus, riša baltų kalbų panašumas. Tame vertinime nėra jokio politinio arba religinio prieskonio. Tai lingvistų bendras požiūris.

    Remiantis tiktai politiniu požiūriu, išeitų, kad patys žydai yra didžiausi antisemitai, kurie jau geras šimtmetis naikina savo pusbrolius arabus. Antisemitizmas yra žydų egzistencijos ideologija. Jeigu nebūtų antisemitizmo, išnyktų ir žydus vienijantis pradas. Niekieno nepastebimi, nebarami ir nepersekiojami žydai greitai asimiliuotųsi ir išnyktų didelių tautų terpėje. Jų pačių kurstomas antisemitizmas verčia juos organizuotis, vienytis ir gyventi uždarų kanalų gyvenimą. Ne veltui Maksimas Gorkis rašė: „Kiekvienas žydas tam ir gimsta, kad tarp kitataučių kurstytų antisemitizmą“.

    Galų gale reikia skirti semitizmą nuo sionizmo. Sionizmas tolygus fašizmui. Tai ideologija išaukštinanti tik žydų tautą ir niekinanti kitas tautas. Tik atsikratėm žydų suorganizuoto pasaulinio komunizmo, kaip tučtuojau atsirado sionistų organizuojamas globalizmas. Tai viena ir ta pati arijų ideologija, pretenduojanti diktuoti savo valią visam pasauliui. Jeigu netikite manimi, pasiskaitykite įdėmiau Talmudą.

    Ką reiškia dievo išrinktoji tauta?

    Tai tie patys arijai nacistai, ibermenšiai, supermenai, pašaukti valdyti kitus. Kodėl aš turiu priimti judėjų katalikams primestą elgesio normą – gavęs nuo jų per dešinę ausį, tučtuojau atkišti kairę? Tegul tokios vergiškos ideologijos išradėjai kitiems atkiša nors užpakalį padoriam spyriui į sėdynę. Kas Rusijoje paruošė ir pravedė revoliuciją? Pirmoje V.Lenino sukurtoje vyriausybėje iš 47 komisarų 42 buvo žydai, lenkas F.Dzeržinskis, latvis Berzinis, lietuvis Smilga ir pora gruzinų. Savo valdžios apogėjuje Leiba Troškis rašė: „Mes privalome Rusiją paversti dykuma, apgyvendintą baltais negrais, kuriems duosime tokią tironiją, kurios niekad nesapnavo patys baisiausi Rytų despotai. Skirtumas bus tik tas, kad tironija bus ne iš dešiniųjų, o ši kairiųjų pusės, ir ne baltoji, o raudonoji. Mes praliesime tokias kraujo upes, prieš kurias pakraups visos žmogiškosios netektys kapitalistiniuose karuose. Stambiausi bankininkai už okeano dirbs su mumis (irgi žydai) glaudžiausiai kontaktuodami. Jei mes laimėsime revoliuciją, palaušime Rusiją, o ant jos antkapių lūženų įtvirtinsime sionizmo valdžią, tapsime tokia jėga, prieš kurią suklups visas pasaulis“.

    Bet viso pasaulio neprireikė, atsirado J.Stalinas, todėl truputėlį sugrįžkime į praeitį.

    Izraelio sukūrimas

    Paskaitykite sionistų pasirašytus dokumentus su hitlerininkais. Izraelį praktiškai sukūrė žydų persekiojimai Europoje, tik A.Hitleris gerokai persistengė. Tai patvirtina turtingųjų žydų išvykimas iš Vengrijos karo metu. Sionistų sumanyto holokausto skaičiai taip pat gerokai padidinti, bet ir vėl tik tam, kad būtų galima pateisinti sionizmo politiką.

    Žydų valstybės atkūrimo idėja kilo dar 1917 metais, kai sionizmo vadas Trebičius-Linkolnas žydas Mozė Pinkelė perskaitė Anglijos užsienio reikalų ministro (irgi žydo) Balfuro paskelbtą deklaraciją. Tai buvo viso labo ministro laiškas savo bičiuliui milijonieriui Rotšildui. Tame dokumente jis viską labai supaprastino: girdi, anglai Palestinoje duoda žemę, sionistai tenai siunčia savo žmones, o multimilijonierius juos finansuoja ir visi kartu atstato tėvynę, kurioje turėtų sutilpti visi žydai. Tokiu būdu, ir žydai, ir kitos tautos atgautų ramybę.

    Tačiau žydai sionistai centrui nepakluso ir į žadėtąją žemę nevažiavo. Jie pabandė sukurti žydų Kurto Eisnerio arba Kosmonovskio ir Eugeno Levinė-Nyseno vadovaujamą Bavarijos tarybų respubliką. Tos nesąmonės, kurias jie pridarė Miunchene, vėliau atvedė valdžion Hitlerį. Rusijoje atsirado Birobidžanas. Todėl sionizmo vadovai ėmė ieškoti būdų, kaip „paspausti“ savo tautiečius ir priversti juos važiuoti į Palestiną. Tik prasiveržus A.Hitleriui į valdžią, tokia galimybė atsirado. Sionistų lyderis Mozė Pinkelė susitiko su fiureriu, davė jam 300.000 markių nusipirkti laikraštį „Volkische Beobachter“ ir asmeniškai paprašė „gerokai spustelėti“ Vokietijos žydus, o paskui dūrė į fiurerį pirštu ir pasakė:

    – Iš antisemitizmo gali kas nors išeiti, jeigu šį reikalą į savo rankas perims patys žydai.

    Hitleris labai nesibrangino, o ką tik nupirkto nacių partinio laikraščio laužinį apsiėmė tvarkyti Vengrijos žydas Halošis, dar vadinamas Olandu Palošiu. Po ta slapyvarde slėpėsi tikrų tikriausias rabino sūnus ir senas žydo Alfredo Rozenbergo draugas. Hitleriui nebuvo kur dėtis, nes rašydamas „Mein Kampf“, jis pats pasisiūlė tokiam vaidmeniui. Jis pūtėsi: „Aš tikiu, kad šiandien įkūniju visagalio kūrėjo sumanymą: atsikratydamas žydų, kovoju už Viešpaties reikalą“. Dievas Dievu, bet sionistų pinigai irgi buvo ne iš šulinio pasemti ir paskirti „Žadėtajai žemei“ įsisavinti.

    Žydų klestėjimas Vokietijoje

    Kuo rėmėsi tokia keista sutartis? 1933 metų išvakarėse žydai sudarė vieną procentą Vokietijos gyventojų. Tačiau spaudos leidiniuose, kine ir bankininkystėje jų dalis pranoko 50 proc. Berlyne 55 proc. advokatų ir 52 proc. gydytojų buvo žydai. 15 žydų turėjo 718 postų firmų stebėtojų tarybose. Žodžiu, jie gyveno kaip inkstai taukuose ir į kažkokį nežinomą pasvietį belstis net ir nesvajojo. Be to, kliudė ir religiniai motyvai, nes Vokietijoje gyveno didžiulė dauguma žydų perkrikštų. Tada „Jewsch World“ („Žydų pasaulis“) paskelbė tokias sionistų nuostatas: „Žydas išlieka žydu netgi pakeitęs religiją. Krikščionis, kuris priima judėjų tikėjimą, žydu netampa, nes žydas – ne religinė, o rasinė sąvoka, tad laisvamanis žydas ir netgi žydas ateistas išlieka toks pat žydas kaip ir koks nors rabinas“.

    Hitleriui įsakius, prasidėjo Reinharto Heidricho vadovaujamo gestapo ir žydų savigynos organizacijos Palestinoje „Hagana“ suartėjimas, peraugęs į glaudų bendradarbiavimą. Jis nebūtų buvęs toks sėkmingas, jeigu A.Eichmanas nebūtų atskleidęs antisemitams savos informacijos šaltinių. Savo pranešime jis rašė: „Viso pasaulio sionistų organizacija, jungianti įvairias partijas ir sąjungas, yra valdoma iš žvalgybos bei kontrolės centro, kuris politiniame žydų gyvenime atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį. Šis centras vadinamas „Hagana“, o tai reiškia „Savigyna“.

    Vienas iš sionistų, kuris vedė intensyvias derybas Berlyne, buvo pavarde Školnik. Ja dangstėsi būsimasis Izraelio premjeras Levis Eškolas (Eschkol). 1965 m. vasarą jis žurnalui „Spiegei“ prisipažino: „Aš buvau su jais tiktai tam tikrą laiką, per pradinį Hitlerio režimo laikotarpį“.

    Šios žydų savigynos organizacijos vadovas Feivelis Polkė (Polkes), gimęs Lenkijoje, karinis laipsnis – „Haganos“ vadas ir SD hauptšarfiureris. Adolfas Eichmanas pirmąkart su juo susitiko Berlyne 1937 m. vasario mėnesį. Abu žydai sutvirtino savo brolišką sąjungą restorane „Trauke“ prie zoologijos sodo.

    Žydų emigracija į Palestiną

    Eichmanas žydų pogrindžio kovotojui įteikė raštišką pasižadėjimą: „Reiche žydų atstovybei Vokietijoje bus daromas spaudimas, kad ji iš Vokietijos emigruojančius žydus verstų vykti tik į Palestiną, o ne į kurią nors kitą šalį. Ši priemonė visiškai atitinka vokiečių interesus, tad gestapas pasiruošęs imtis tokių priemonių.“

    Feivelis Polkė savo naująjį bičiulį Eichmaną pasikvietė apsilankyti jo senojoje tėvynėje, taigi 1937 m. spalio 2 d. Haifoje iš garlaivio „Rumunija“ trapu nulipo toks vienas rašytojas, laikraščio “Berliner Tagblatt“ korespondentas, kaip tada buvo pasivadinęs Eichmanas. Jis susitiko su įvairiais reikalingais žmonėmis, o grįžęs atraportavo: „Radikalia vokiečių politika nacionalistiniuose žydų sluoksniuose labai džiaugiamasi, nes dėl jos žydų Palestinoje tiek padaugėjo, kad artimiausioje ateityje čia bus daugiau žydų negu arabų.“

    Sukaupęs patirties ir paaukštintas tarnyboje, SS karininkas Adolfas Eichmanas po Austrijos anšliuso persikraustė į Rotšildų rūmus Vienoje. Drauge su bendrininkais žydais jis organizavo „Žydų emigrantų centrą“, tad veikiai iš 200.000 Austrijos žydų beliko tik saujelė. Kuo toliau, tuo darėsi gražiau. Po Sudetų srities, o po pusmečio ir visos Čekoslovakijos okupacijos, šitas emigracijos klausimų specialistas jau persikraustė į Izraelitų religinių bendruomenių tarybos pastatą Prahoje, įsteigė ten 32 skyrių biurą ir pavadino jį „Centrine taryba žydų klausimams Čekijoje ir Moravijoje spręsti“. Čia irgi darbavosi beveik vieni žydai. Eichmanas savo pavaldiniams davė užduotį – 300 žydų išvykstančių per dieną, be to, savame aišku, emigrantai privalo patys pasimokėti savo kelionę.

    Hitleris, žinodamas sionizmo planus, pasiuntė savo patikėtinį Šachtą (irgi žydą) į Londoną. Jis turėjo aptarti kai kurias detales ir tolimesnį antisemitizmo finansavimą su banku „Samuel Co Samuel“. Lordas Brystedas, buvęs Markas Samuelis, išgirdęs apie tokį keistą planą, paprašė keleto dienų pasiūlymui apsvarstyti ir pasitarti su pasaulio sionistų kongreso pirmininku Chaimu Veicmanu.

    – Mešuge, – nusikeikė sionistų vadas, išgirdęs jo abejones. – Ir kas gi, klausiu, kas tada važiuos į Palestiną? Aš jau geriau regėsiu kaip žūsta Vokietijos žydai, o ne kaip žūsta žydų valstybė Izraelis.

    Žydui Reinhartui Heidrichui pasiūlymą, kad žydai privalo nešioti geltoną žvaigždę, nuolat jiems primenančią tikrąją tėvynę, davė taip pat žydiškai graikiškos kilmės abvero ir špionažo užsienyje vadas admirolas Kanaris.

    Žydai Vengrijoje

    Prieš karo pradžią Vengrijoje buvo apie 400.000 žydų, o 1944 m. jų skaičius viršijo milijoną. Tuo metu kovo mėnesį į Budapeštą atvyko Eichmanas. Jis iš karto užmezgė kontaktus su „Vadach“, viena iš žydų pabėgėlių pagalbos organizacijų, kuri išsiųsdavo žydus iš Vengrijos su netikrais dokumentais. Iš trijų šios pogrindinės organizacijos vadovų, inžinieriaus Komelio, publicisto Kostnerio ir trikotažo gaminių pirklio Jonelio Brando, Eichmanas pasirinko pastarąjį, nes SS jį žinojo iš senų laikų, mat 1933 m. jis buvo suimtas Berlyne po Reichstago padegimo ir susitarus paleistas.

    – Aš galiu jums parduoti Vengrijos žydus, – pasisiūlė Eichmanas ir pasigyrė, iš kiek daug šalių jau yra juos išvaręs.

    Jonelis Brandas per Eichmano procesą Jeruzalėje 1961 m. gegužės 29 d. prisiminė:

    – Jis pasikvietė mane ir pasiūlė sandėrį. Jis buvo pasiruošęs man parduoti milijoną žydų, prekė mainais už kraują, kaip tada pasakė. Klausdamas jis padarė kalbos klaidą, kuri iki šiol skamba mano ausyse. Jis paklausė: “Ko norite, vyrų, sugebančių gaminti? (Užuot pasakęs „sugebančių apvaisinti“), vaikų, senių? Pasakykite“. Aš pasielgiu nelabai diplomatiškai, nes po tokio pasiūlymo buvau visiškai išmuštas iš vėžių. Pasakiau, kad ne man spręsti, kas turi likti gyvas, o kas ne. Aš norėčiau išgelbėti visus. Tada Eichmanas pasakė: „Taigi, kam tu teiki pirmenybę – prekei ar kraujui? Daugiau kaip milijoną aš kol kas parduoti negaliu, galbūt vėliau“.

    Žydų planas prieš baltuosius

    Aš nenoriu vertinti čia aprašytų žydų veiksmų. Dievas jų teisėjas, bet taip pat negaliu ir nutylėti, kad tie baisūs eksperimentai su savo tauta, tas kraujo biznis vardan žydų valstybingumo pačiame Izraelyje nėra smerkiamas. Jis visokiais būdais net bandomas pateisinti. Galų gale, tai pačių žydų reikalas, tačiau ir mes, lietuviai, visame pasaulyje jų kaltinami, kaip žydšaudžių tauta, privalome tiksliai žinoti, kiek toje fašistinėje bakchanalijoje nusikalto mūsų tėvai ir kiek abipusiai organizuotame holokauste nusikalto jie patys.

    Lenkijos žydas Dovydas Griunas, pasivadinęs Benugurinu ir tapęs šios po dviejų tūkstančių metų atsikūrusios valstybės vadovu, labai keistai pabandė užversti paskutinį Izraelio kūrimo istorijos puslapį ir pareiškė:

    „Žydas, kuris negyvena Izraelyje, gyvena nuodėmėje!“

    Žodžiu, aš esu Viešpats tavo Dievas, kursai išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš nelaisvės namų… Pirma, neturėk kitų dievų tik mane vieną…

    Ir tas vienintelis jų dievulis labai sąžiningai išsivedė juos į Žadėtąją Žemę, bet tik po to, kai egiptiečiai visus išvarė, kaip Egipto valstybingumo griovėjus. Pasimokę namuose ir vėl pasiblaškę po visą pasaulį, dabar jie vėl ruošiasi valdyti tą visą pasaulį. Taip kelis kartus įvyko Palestinoje, Europoje. Kažkas panašaus vyksta ir šiandien, nors praktiškai ta beprotiška globalizmo teorija jų tarpe neišnyko niekada.

    1952 m., kai pasaulio tautos vėl buvo terorizuojamos šaltuoju karu, kai virš žmonijos pakilo atominio karo šmėkla, Budapešte įvyko rabinų suvažiavimas. Vienas iš jo organizatorių rabinas Emanuelis Rabinovičius pareiškė: „Mes turime suprasti, kad pats stipriausias mūsų ginklas yra rasistiniai prieštaravimai. Ilgą laiką įtikinėdami tamsiaodes rases, kad jos ilgus amžius kentė baltojo žmogaus prievartą ir išnaudojimą, mes pajėgsime jiems primesti savo rasinę sampratą. Amerikoje mes tikimės laimėti ypatingu būdu. Kurstydami negrus prieš baltuosius, mes tuo pačiu metu pabandysime įskiepyti baltiesiems kaltės kompleksą už negrų išnaudojimą ir kančias. Paskui mes padėsime negrams siekti pažangos visose gyvenimo srityse, kiekvienoje profesijoje, sporto ir pasilinksminimo pasaulyje. Turėdami tokį prestižą, negrai laisvai galės vesti baltąsias moteris ir padės pamatus kitam procesui, kuris galutinai mums leis pasiekti Amerikoje pagrindinį mūsų tikslą.

    Todėl jau šiandien galiu jums pareikšti, kad dabar gimsta paskutinė baltųjų vaikų karta. Mūsų organizaciniai komitetai vardan taikos ir rasinės įtampos sumažinimo uždraus baltųjų žmonių santykiavimą tik su baltaisiais. Tokiu būdu baltoji rasė išnyks, nes juodojo ir baltojo kraujomaiša nulems baltojo žmogaus išnykimą, ir pats pavojingiausias mūsų priešas išliks tik atmintyje. Tada ateis dešimties tūkstančių mūsų eros metų, taikos ir pertekliaus metų, judėjų taikos (Pax Judaic), ir mūsų rasė besąlygiškai valdys visą pasaulį. Mūsų viršesnis intelektas leis mums viešpatauti ir valdyti visą pasaulį, apgyventą mažiau išsilavinusių žmonių“.

    Štai kas yra tikrasis, biblijinis sionizmas, štai kodėl kitų tautų laisvės medis taip dažnai laistomas tironų ir patriotų krauju.

    Iš kur terorizmas?

    Iš tokių beprotiškų teorijų būtų galima pasišaipyti, bet 2001 m. spalio 3 d. ją dalinai patvirtino Izraelio premjeras Arielis Šaronas. Savo kabineto užklaustas apie tolimesnį JAV ir Izraelio karinį bendravimą beijo perspektyvas, jis pareiškė: „Neužmirškite, kad žydų tauta valdo Ameriką, ir amerikiečiai apie tai puikai žino“. Štai iš kur atsirado „Pasaulinio terorizmo“ idėja, leidžianti amerikiečiams ir izraelitams išdarinėti su arabais ką tik jie nori bei draudžianti arabams gintis nuo tų užpuolikų visomis jų turimomis priemonėmis. Rugsėjo 11 diena – tai naujausia „Luizitanijos“, Perl Harboro tipo provokacija, leidžianti bet kam paskelbti karą.

    Hitleris, pradėjęs nuo Gleivico, irgi tokiu pat būdu statė savo tūkstantmetį reichą. Kas iš to išėjo, mano karta dar nepamiršo. Izraelio žmonės irgi turėtų suprasti, kad amžinai kariauti su arabais jiems nėra jokios prasmės, anksčiau ar vėliau arabai susijungs ir jokios amerikos jiems tada nebepadės…

    Realiame gyvenime egzistuoja dar viena skaudi taisyklė:“ kiekviena tikra ar išprovokuota tragedija turi labai nemalonų pašalinį efektą. Ji atima iš liaudies galimybę racionaliai mąstyti. Po rugsėjo 11 dienos visų amerikiečių galvose atsirado tik viena mintis – atkeršyti! Provokatoriai tai puikiai supranta ir tokį vienodą visų piliečių nusiteikimą vadina patriotizmu. Nesvarbu kam, nesvarbu kokiu būdu, tačiau visiems patriotams staiga prireikia kraujo, nesvarbu, kad pirmoji karo auka tampa TIESA, kuri dundant patrankoms pakeičiama šlykščiausia propaganda, o ji savo ruožtu sveiką protą paverčia niekais. Nuo to prasideda visos žmonių nelaimės, nes valdžia juos priverčia atsisakyti dalies savo laisvių, kad galėtų atkeršyti už tai, ko niekada neturėjo įvykti. Kada pagaliau mes suprasim, kad atsisakyti laisvės vardan laisvės yra didžiausias absurdas? Tai rodo Lietuvos pavyzdys. Kodėl reikia keršyti rusams, o ne stalinams ir Hitleriams? Juk jie nuo stalinizmo nukentėjo ne mažiau negu mes. Bet, pasirodo, kad kerštas yra labai universalus. Jis labiausiai tinka besiveržiantiems į valdžią diletantams, kurie, įgavę šiokią tokią galią, vadovaujasi tik viena taisykle: kas ne su mumis, tas prieš mus.

    Todėl nesikarščiuokim ir šaltai pamąstykim, kokiu būdu klestinti valstybė, izoliuota nuo likusio pasaulio dviem okeanais, sugebėjo kažkam tiek pakenkti ir įkyrėti, kad sukeltų tokią siaubingą kitų tautų reakciją? Todėl, kad smūgis lygus atosmūgiui. Kodėl Šveicarijos, kuri yra Europos centre, nepuldinėja jokie teroristai? Todėl, kad ji nesikiša į svetimus reikalus.

    Amerikiečiai patys turi uždrausti savo lyderiams bet kokius teroro aktus prieš kitų tautų taikius gyventojus ir savo piliečius, kad neišprovokuotų naujų teroristinių atsakymų, kurie šiandien labiau panašūs į savigyną. Jie turi rasti būdą, kaip tarp kitų šalių sumažinti tokią užtarnautą neapykantą Amerikai. Vien patriotizmas čia nieko nepadės. Visi amerikiečiai pagaliau turi suprasti, kad be laisvės ir sveiko proto negali būti jokios kalbos apie jokį patriotizmą, nes patriotizmas, privestas iki absurdo, yra savo namuose gaminamas fašizmas.

    Kaip rašo Kleras Volfas: „Amerika šiandien gyvena tokiam nepatogiam etape, kad vėlu pravesti kokį nors taikų darbą dabartinės sistemos rėmuose, bet dar labai anksti, kad būtų galima iššaudyti visus išgamas, sukūrusius tą sistemą“. Ta taisyklė jau galioja ir mums.

    O lietuviai vis dar keršija ne Stalinui, bet rusams ir šaudo į juos tuščiais, pamazgų pripildytais patriotiniais šoviniais, atseit, ruskeliams po nosimi leidžia tautinius fejerverkus. Bepyškindami prarado milijonus už tranzitą, dvigubai primoka lenkams už naftą, žlugdo verslininkus, dirbančius su Rusija, o ant to mėšlyno besikapstantis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vis dar kakariekuoja:

    – Mano gyvenimo tikslas – pripratinti Rusiją prie demokratijos.

    Tas kaimo Jurgis, diplomatijos mokęsis pas vietinį kleboną, labiau panašus į čigoną negu į ministrą. Jis su Lietuva eksperimentuoja, kaip čigonas su savo arkliu: atpratino jį nuo avižų, šieno, vandens, o paskui ir nuo gyvenimo.

    Ką dievas baudžia, tam sumaišo protą. O jei protelio nėra? Tada pilnos kišenės prisipildo amerikoniškų dolerių…

    Girdėjau, kad rusai paruošė didžiulį kompensacijos reikalavimą už 150 metų okupacijos žalą Gedimino ir Vytauto laikais…

    „Karštas komentaras“

    Perspausdinant nuoroda į “Karštą komentarą” būtina

  28. LIETUVIS parašė:

    V.V. Putin’o tikroji pavarde Šalomov2008-04-06 00:05Lietuvos Aidas: V.V. Putin’o tikroji pavarde Šalomov

    Pasislepe po svetimomis pavardemis

    Lietuvos aidas 2006 10 31 Nr. 249. Stasys Šimkevičius ”Pasislepe po svetimomis pavardemis” raso:

    “Yra nacija, kurios pilieciai nuo neatmenamu laiku megaujasi svetimomis pavardemis arba pseudonimais-išgavotomis pavardėmis.”

    Pradėsime nuo rusų pravoslavų cerkvės svarbiausio popo – Aleksėjaus II (Ridiger) Aleksej Michailovič, gimė 1929 m.

    Putin (Šalomov) Vladimir Vladimirovič -čekistas-žvalgybos agentas, pulkininkas, B.Jelcino statytinis, dabartinis Rusijos prezidentas.

    Sobčak (Finkelštein) Anatolij Aleksandrovič (1937 –2000), buvęs St.Peterburgo meras, paskvietė V.V. Putiną į padėjėjus, vėliau jį rekomendavo Jelcinui.

    Gorbačev (Gaider) Michail Segejevič,(1931) nuo 1985 SSSR Kompartijos generalinis seketorius, Perestroikos architektas, SSSR prezidentas,

    Chruščev (Perlmutter) Nikita Sergejevič (1894-1971) SSSR KPSS gen. sekretorius, Stalino parankinis, bet po ji mirties vis dėlto išdrįso paskelbti jo asmens kultą. (P.S. New Yorke SNO tribūnoje plojo su savo batu į tribūną ir skelbė visiems pasaulio vadovams, kad komunizmas palaidos kapitalizmą; kitą rytą žurnalistai į viešbutį pristatė Chruščiovui glėbį lopetų, kad pradėtų laidoti kapitalistus… įsižeidė ir neatsisveikinęs grižo į Maskvą).

    Lenin (Uljanov – pagal tėvą, Blank – pagal motina), Kruviniausias 20 amžiaus vadovas, kurio nurodymu buvo išžudyti milijoinai žmoniu,
    (Leningrado ”TV 5 Koleso” parodė, kad jis naudojo narkotiką, esanti spec. musmirių rūšyje, iš jų gamindavo patiekalą ”NINEL”, skaitant iš kito galo – LENIN, apsvaigęs matydavo haliucinacijas su griūvančio pasaulio vaizdais. Tai prasiblauses ir igyvendinndavo Rusijoje).

    Krupskaja (Fišberg) Nadežda Konstantinovna (1869-1939) –Lenino žmona.

    Karl Marks (Mordechai Levi) (1819-1883)- komunizmo idėjų krikštatėvis, ‘’Kapitalo’’ autorius.

    Sverdlov (Jankel) Jakov Michailovič- Lenino artimiausias teroristas, caro šeimos žudikas,

    Trockij (Bronštein) Lev Dovydovič (1879-1940) artimiausias Lenino visų nusikaltimų vykdytojas,

    Bella Kun (Kogan) (1886-1939) –Vengrijos revoliucionierius, vienas aršiausių Lenino galvažudžių,

    Ustinov (Ulbricht) Dmitrij Fiodorovič ( (19085-1984) buvęs SSSR gynybos ministras.

    Pospelov (Feigelson) Piotr Nikolajevič –1898-1979) –ilgametis ‘’Pravda” vyr. redaktorius.

    Žirinovskij (Edelštein) Vladimir Volfovič -karštas Rusijos patriotas,

    Brežnev (Ganoplskij) Leonid Iljič (1906-1982), KPSS generalinis sekretorius, save apdovanojo 4 SSSR didvyrio žvaigždėmis. 1 socialistinio darbo didvyrio žvaigžde.

    Brežneva (Goldberg) Viktorija Pavlovna – geberalinio žmona,

    Jagoda (Jiegudo) Genrich (Geršel) Genrikovič (1891-1938) – čekistų vadas, Sverdlovo giminaitis,

    Berija (Berman, Berson )Lavrentij Pavlovič (1899-1953) –vienas kruviniausių Stalino parankinių, (P.S. Crusčiovo areštuotas, apkaltintas 19 užsienio valstybių ‘’šnipu’’ ir Lefortovo kalejime sušaudytas bei sudegintas).

    Lužkov (Kac) Jurij Michailovič (1936) – Maskvos meras.

    Matvijenko (Bublej) 1949) – St. Peterburgo gubernatorė,

    Čiubais (Sagal) Anatolij Borisovič – rusijos kapitalo magnatas, Rusijos energetinės sistemos vadovas,

    Nemcov (Neiman) –Boris Jefimovič- Rusijos politikas,

    Primakov (Kiršblat) Jengenij Maksimovič (1929)-Rusijos ministras pirmininkas, Hadamo Huseino draugas.

    Černomirdin (Šleer) Viktor Stepanovič – buvęs Rusijos premjeras, dabar Rusijos ambasadorius Ukrainoje.

    Gromyko (kac Isaak) Andrej Andrejevič (1909-1990), SSSR užsienio reikalų ministras, ambasadorius AZnglijoje, JAV, jauniausias diplomatas dalyvaves Jaltos konferencijoje 1945 04-11 d.d.

    Andropov (Erenštein-Liberman) Jurij Vasiljevič (1914-1984), SSSR ambasadorius vengrijoje, 1956 laimino Vengrijos sukilimo triuškinimagalingais sovietiniais tankais, SSSR KGB pirmininkas (1967-1982),nuo 1982 – SSSR KPSS gen. sekretorius,

    Dobrynin (Gutman) Anatolij Fiodorovič (1919)SSSR diplomatas, ambasadorius JAV (1962-1985), SNO generalinio sekretoriaus pavaduotojas 1957-1960.

    Grišin (Grisel) Viktor Vasiljevič (1914-1994) – Makvos KPSS 1 sekretorius.

    Kirijenko (Israitel) Sergej – buves Rusijos premjeras,

    Solženycin (Soženicer) Aleksandr Isajevič- (1918 ), rašytojas, ‘’Archipelago gulagas’’ autorius

    Jevtušenko (Gangnut) Jengenij Aleksandrovič (1931) populiarus rusu poetas,

    Pugačiova (Pevzner) Ala Borisovna, rusų daininkė.

    Kasparov (Vainštein) Gari Kimovič, pasaulio šachmatų čempionas, Putino kritikas

    Eizner (kosmanovskij ) 1918 Vokietijos Bavarijos sovietų Respublikos prezidentas,

    Rakoši (Kogan) Matias (1982-1971) Vengrijos komunistų partijos sekretorius.

    Valensa Lech (Leiba Kone) – Lenkijos ‘’Solidarnosč’’ vadovas, vėliau buves prezidentas,

    Kvasnevskij Aleksandr (Štolcman Isaak) buves Lenkijos prezidentas.

    Mazoveckij Tadeuš (Icek Dikman) –lenkų politikas.

    Kravčuk (Bium) Leonid Makarovič (1934) – buvęs Ukrainos prezidentas.

    Kučma Leonidas (Kučman Leiba Davidovič) –buvęs Ukrainos prezidentas.

    Masarik (Gariet)-prieškarinės Čękoslovakijos prezidentas.

    De Golis (Kolb) 1890-1970)– Prancūzijos prezidentas.

    Olbraight (Kerbel) Madlen –buvusi JAV valstybės sekretorė.

    Ruzvelt (Roozenveld) Franklin Delano 1882-1945) JAV prezidentas,

    Franko (Baamonde) (1892-1975) –Ispanijos diktatorius, jei ne jis, Ispanija nuo1935 m., kaip F.Kastro Kuba šiandien būtų komunistų rezervatu.

    Čerčilis Džerom) Vinston (1874-1965) ilgametis Anglijos premjeras

    St.Šimkevičius:
    “Rusijoje, kaip ir 1917 m. ir Vyriausybėje ir visose kitose valdžios struktūrose knibždėte knibžda ‘’patriotų’’ su svetimomis pavardėmis. Pradedant ministru pirmininku Fradkovu ir pirmuoju jo pavaduotoju Medvedevu.
    Ne vienas kitatautis ir Lietuvoje turi lietuvišką pavardę.Vertėtų pagarsinti ir suteikti žmonėms galimybę su jais susipažinti.”

  29. LIETUVIS parašė:

    Mažai kas žino, jog dar maždaug 1920-22 metais VČK-OGPU kolegija priėmė sprendimą, kad visi žydų tautybės čekistai privaloma tvarka pasikeistų savo pavardes (ir vardus, jei jie buvo žydiški) į rusiškus. Kai kada tai buvo taikoma ir kitų žinybų darbuotojams, ypač dirbusių Kominterne.

    (Šaltinis – http://lib.ru/POLITOLOG/SUDOPLATOW/specoperacii.txt#32
    http://www.lib.ru/POLITOLOG/SUDOPLATOW/specoperacii.txt_with-big-pictu res.html#14 (skaitymui)

    Павел Судоплатов. Спецоперации. Лубянка и Кремль 1930-1950

    Наум Исаакович Эйтингон

    Наум Исаакович Эйтингон родился б декабря 1899 года в Белоруссии, в городе Шклов, неподалеку от Гомеля, откуда была родом моя жена.

    На Лубянке и среди друзей его звали Леонид Александрович, так как в 20-х годах евреи-чекисты брали себе русские имена, чтобы не привлекать излишнего внимания к своей национальности как среди осведомителей и информаторов из кругов дворянства и бывшего офицерства, так и коллег, с которыми они работали. )

    Ši tvarka galiojo bent jau iki Chruščiovo laikų ir buvo taikoma taip pat ir tose šalyse, kur sovietai “kūrė socializmą” – tik ten keitė į vietines “nacionalines” pavardes ir vardus.

    Pavyzdžiui, Lenkijoje žinomi veikėjai:
    (Šaltinis – Žydai – KGB ir GRU bendradarbiai Lenkijoje ir kitur
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1677 )

  30. Lietuviui, žydų reikalo "žinovui" parašė:

    Tamystai ko gero reikia psichiatro pagalbos. O jei ne – tuomet specialiųjų tarnybų dėmesio. Šiaip jau visame Tamystos kalbėjime jaučiasi New – KGB mokyklos tonas. Tikiuosi, jog Gliukoidai nesivels į ginčus su tokia “išmintimi”.

  31. Apie Talmudą kompetentingai parašė:

    Jėzus, Talmudas ir fariziejai

    Iris Weiss

    „Senąjį Testamentą mes ir žydai turim bendrą“, – tokios nuomonės vieningai laikosi visa krikščioniškoji stovykla. Stop! Teisybės čia yra tik iš dalies. Tai, kas žydus ir krikščionis skiria, yra ne tik Naujasis Testamentas, Jėzaus asmens supratimas, bet ir nevienodas supratimas to, ką krikščionys vadina „Senuoju Testamentu“, o žydai „Tanak“ (tariama taNACH). Tanachas yra dirbtinis žodis, sudarytas iš pirmųjų trijų žodžių Tora, Neviim, Ketuvim raidžių. Tora susideda iš penkių Mozės knygų, kurios hebrajų Biblijoje vadinamos pagal pirmąjį atitinkamos knygos žodį: Berešit (pradžioje), Šemoth (vardai), Vajikra (jis pasišaukė), Bemidbar (dykumoje) ir taip pat Debarim (žodžiai). Pranašų knygoms (Neviim) priklauso ne tik – kaip kad krikščionių tradicijoje – trys didieji pranašai Izaijas, Jeremijas ir Ezechielis, bet ir dvylika „mažųjų“, tačiau prieš juos dar eina „Pirmieji pranašai“, būtent: Jozuės, Teisėjų, 1-oji ir 2-oji Samuelio, 1-oji ir 2-oji Karalių knygos. Kiti raštai (Ketuvim) apima Psalmes, Patarlių, Jobo, Giesmių giesmę, Rutos, Raudų, Koheleto, Esteros, Danieliaus, Ezro, Nehemijo knygas ir 1-ąją bei 2-ąją Kronikų. Sinajaus kalne Mozei Dievas davė Torą, nors hebrajų kalboje vartojama daugiskaita „Toroth“. Viename rabiniškame Talmudo komentare, vadinamajame Sifra Bechuchotajuje, komentuojama: „Kodėl Toroth pasakyta daugiskaita, o ne vienaskaita (Tora)? Pamokyti, jog Izraelio tautai duotos dvi Toros: viena rašytinė, kita sakytinė“. Žydų supratimu, sakytinis mokymas, perduotas Mozės, ėjo iš kartos į kartą ir tiktai vėliau įgavo rašytinį pavidalą. Kai šventykla buvo antrą kartą sugriauta (70 m. po Kr.) ir kraštą užėmė romėnai, iškilo klausimas, kaip po šitokio įvykio bei išsklidimo po kitas tautas judaizmui išlikti. Tada po ilgų diskusijų pirmiausia pradėtas rašyti sakytinis mokymas. Tas sakytinis mokymas yra Talmudas. „Tiktai pagal Talmudą išaiškinta Biblija įtraukia skaitytoją į žydišką raštų skaitymo būdą“, šitaip pareiškia prancūzų rabinas ir filosofijos profesorius M. A. Ouaknin.

    Taigi Talmudas yra akiniai, pro kuriuos žydai žiūri į Torą ir interpretuoja ją. Štai pavyzdys. Toroje pasakyta: „Šešias dienas dirbkite; septintoji diena yra šabas, skirta poilsiui ir šventam susirinkimui. Nieko nedirbkite tą dieną, nes tai yra šabas Viešpačiui, kur jūs begyventumėte“ (Kun 23,3). Kaipgi suprasti šią Dievo tvarką? Kada tiksliai šabas prasideda ir kada baigiasi? Kas yra darbas, o kas ne? Kur ribos? Kokius atstumus galima nueiti? Kas būtų, jeigu kaimyno karvė būtent šabo dieną įkristų į duobę? Šiuos ir kitokius klausimus išminčiai nagrinėja ir, išlaikydami jų skirtingumą, užrašo: rabinas X sako viena, rabinasY priduria antra, o rabinas Z galvoja vėl ką kita. Visuomet atsiranda vietos ir mažumų pozicijai.

    Talmude atsispindi beveik trijų tūkstančių mokytojų nuomonės bei diskusijos iš daugiau kaip septynių šimtmečių laikotarpio ir trijų kontinentų: diskusija už laiko ir erdvės ribų. Kadangi žydai gyvena skirtingais laikais, skirtingomis sąlygomis ir skirtingose kultūrose, nuolat atsiranda būtinybė paklausti, kaipgi šiandien aktualizuojamas Dievo žodis, nes kalbama ne apie pasyvų tradicijos perėmimą, o apie vis naują kovą ir Dievo nurodymų įgyvendinimą.

    Talmudas susideda iš dviejų dalių: Mišna (pažodžiui – mokymas) yra seniausia ir pateikia tekstą pirmine prasme. Ji apima visas gyvenimo sritis. Čia slypi klausimas, kaip pasaulyje, sukurtame Dievo ir Dievui, turi atrodyti žmonių veikla, kad reprezentuotų jo esmę bei planą. Gemara yra Mišnos diskusija ir komentaras. Taigi jau iš to paaiškėja, kad gyvenimas nuolat kinta ir į šitą kitimą gyvenimo praktikoje bei diskusijose privalo būti atsižvelgta. Prie Mišnos darbavosi daug mokslininkų kartų. Antrojo šimtmečio pabaigoje rabinas Judas Karalius ją redagavo ir suskirstė: būtent į 6 skyrius, 63 traktatus, 524 poskyrius. Mišnos tekstams naudojamos dvi Gemaros redakcijos: viena yra Jeruzalės Gemara, sudaryta specialistų iš Izraelio teritorijoje esančių mokyklų, o kita – Babilono Gemara, kurioje atsispindi Babilono mokyklų rabinų patirtis. Todėl ir kalbama apie palestiniškąjį arba babiloniškąjį Talmudą. Jeigu nieko kito nėra pažymėta, tai reiškia, jog specialioji literatūra naudojasi žymiai storesniu babiloniškuoju Talmudu. Jei kas šiandien atsiverstų vieną Talmudo puslapį, viduryje rastų vieną išdėstytą skiltį, kurioje pakaitomis eina Mišnos ir Gemaros tekstai, atitinkamai vienas nuo kito atskirti „° “. Šią skiltį rėmina du vėlesni komentarai. Toje pusėje, kuri arčiau knygos vidurio, yra Raši (1040–1105) komentaras, vieno didžiausių žydų mokslininkų, gimusio Prancūzijoje, Trua mieste, ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusio Maince, Vokietijoje. Jo komentaras yra pats svarbiausias Talmudo komentaras: žingsnis po žingsnio jis eina nuo vieno Talmudo sakinio prie kito, aiškina sudėtingus žodžius ir nustato ryšį su kitais tekstais. Išorinėje knygos puslapio paraštėje pateikti Tosafot komentarai (pažodžiui – priedai). Tosafistai yra Raši mokiniai. Jie gyveno XII–XIII amžiuje Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Jų stilius visiškai skiriasi nuo Raši. Jiems svarbu ne nuoseklus komentaras, tačiau jie pasirenka problemiškas vieno teksto vietas, palygina jas su kitomis ir tada įvardija prieštaravimus, kuriuos po to bando spręsti. Jie dažnai remiasi Raši ir parodo, kur jo komentaras yra ginčytinas. Tam tikrus Talmudo traktatus Raši komentuoja neišsamiai. Tas spragas užpildo tosafistai.

    Ar mūsų dienų krikščioniui naudinga nagrinėti Talmudą? Jėzus, būdamas žydas, gyveno žydų tradicijoje. Kas Jėzaus gyvenimo aplinką bei dvasinį to laiko akiratį nori pažinti geriau, tas neapsieis be Talmudo. Ant šio dvasinio pagrindo atsirado krikščionybė. Jėzus kaskart remiasi savo meto diskusijomis, atsispindinčiomis tiek Talmude, tiek Naujajame Testamente. „Jėzaus Rašto aiškinimas beveik nesiskiria nuo bet kurio kito to meto interpretuotojo. Progai pasitaikius jis pasako naują mintį, bet jo postulatai radikaliai nesiskiria“, – rašo rabinas Rolandas Gradwohlis. Kai kalbama apie elgesį su vargšais, Jėzus sako: „Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje“ (Mt 6,3–4). Talmudas sako: „Kas duoda išmaldą slaptoje, yra didesnis nei Mozė, mūsų mokytojas“, ir svarbu, kad „duodantysis nežinotų, kam jis duoda, o gaunantysis nežinotų, iš ko jis tą dovaną gauna“.

    Į klausimą, kas Toroje yra svarbiausia, atsako Hilelis, gyvenęs viena karta anksčiau už Jėzų: „Kas tau nemalonu, to nedaryk ir savo artimui. Tai yra Tora, o visa kita – tik išvedžiojimai“ (Šabo traktatas). Jėzus atsako: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (auksinė taisyklė). Skirtumas tik tas, kad Jėzui tą klausimą uždavė žydas, o Hileliui, kuris buvo fariziejus, – pagonis.

    Kas susipažino su Talmudu, pastebėjo, kad Jėzus nė vienai savo laiko grupuotei turinio atžvilgiu nėra toks artimas kaip būtent fariziejams. Todėl kai kurie žydų teologai jį ir priskiria šiai pakraipai. Tačiau kodėl krikščioniškoje tradicijoje būtent fariziejai nusmunka iki visiškai negatyvaus stereotipo? Visi be išimties jie apibūdinami kaip legalistai ir veidmainiai. Šis krikščionių požiūris vėliau apėmė visus žydus ir paruošė dirvą krikščioniškajam antijudaizmui.

    Norint susidaryti platesnį vaizdą, reikia pažvelgti į Talmudą. Jau palestiniškasis Talmudas įvardija septynias fariziejų rūšis. Jėzaus (atskirų) fariziejų kritika sutampa su tenykšte kritika. Jėzus kritikavo fariziejiško gyvenimo blogybes, bet niekada fariziejų kaip grupės apskritai. Romėnų būriams sugriovus Jeruzalę (70 m. po Kr.), buvo fariziejų, kurie saugojo žydų tradiciją, toliau perdavė ir nurodė būtinybę, kad kiekvienoje epochoje ji turi būti naujai perinterpretuojama, kad šitaip būtų užkirstas kelias sustingimui, sustabarėjusioms, negyvybingoms tradicijoms.

    Iris Weiss, teologė, pagrindinė darbo sfera – žydų religinės tradicijos

    Iš žurnalo “Prizmė”

  32. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Idomu, kokios butu 7-o, 8-o desimtmecio Alytaus pasto “Aisciai” grupes nariu zydiskos pavardes – Jonkus, Jurgelevicius, Simanavicius, Drumzlys, Jegelevicius, Unguraitis, Lilis, Serioginaite, Jegelaviciute, Riabova…

  33. Serj parašė:

    Somolon Raffael Milstein – LP Berija co-worker

  34. elija parašė:

    mano senelis josifas tacas bet netas jisai karviu melzimo vadovas jis mire 2008.m 😦

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: