„Nesvarbu, kada aš mirsiu, svarbiausia tai, jog žinau kelią į pragarą…“ Angus Young (AC/DC)
bbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbvvvvvvvvvvvvvvvvvvvbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbvvvvvvvvvvvIGORIS IGORIS RIABOVAS
Ar vis dar jautiesi jaunas? Viskas dėl muzikos, kurios kasdien klausaisi. Taigi išsiaiškinkim, kaip rokas padeda mums išlikti sveikiems ir pilno proto.
Bene prieš tris metus Amerikos „konservų“ partijos nariai pradėjo reikšt nepasitenkinimą dėl tarp vidutinio amžiaus vyrų atsiradusios tendencijos rengtis ir elgtis kaip 25-čiams. Atsakau- paranoja! Visą nugyventą amželį ir aš, ir mano draugai taip ir darėm! Ir kas, velniai rautų, norės savę laikyti „žmogumi amžiuje“? Kas nori bindzenti gyvenimo keliu it vaikščiojanti „Viagros“ reklama? Norintys- žingsnį pirmyn!! Nė vieno. Ko dar mūsų amžiaus vyrams laukti iš gyvenimo, išskyrus tokius viliojančius dalykus, kaip tavo etato naikinimas (ne)mylimame darbe, erektalinė disfunkcija ir urologo pirštas tavo prostatoje?
Galbūt už berniukiškų emocijų slypi daugiau nei mada? Prieš kelis metus viena Harvardo mokslininkė sugalvojo tokį eksperimentą: iš senelių prieglaudos „išsinuomojoo“ keletą šios įstaigos gyventojų ir apgyvendino apleistame vienuolyne. Ten kiek sugebėdama atkūrė praeito amžiaus 50-jų pasaulį: muzika, TV laidos, rūbai, buitiniai prietaisai, žodžiu, visas tematinis „džiurasikas“. Eksperimento eigoje mokslininkė stebėjo, jog jos bandymo objektai, būdami šioje nostalgiškoje aplinkoje, tampa labiau motyvuoti (nekenčiu šito žodžio!) ir guvūs, negana to, daugelio individų savijauta gerėjo, kitaip tariant, jie jaunėjo. Kuomet eksperimentas pasibaigė, visi šie procesai pradėjo regresuoti.
Jeigu mokslininkai teisūs, tuomet karta, subrendusi praeito amžiaus 70-jų antroje pusėje apskritai turi „eiti ratais“ ir daryti salto atgal! „Aerosmith“, Bob Dylan, „Crosby, Stills, Nash & Young“, „Deep Purple“, „The Rolling Stones“, „AC/DC“- visi jie, kai aš rašau šias eilutes, važinėja po pasaulį ir taip pat, kaip ir prieš 30 metų, stato ant ausų stadioną po stadiono!
Roko nauda-ekonominė, socialinė ir pan.- ir šiandien dar yra ginčų objektas , tačiau vienas, du, penki reunion‘ai taptų svaria pensijine programa pagyvenusiems rokeriams. Praėjo tie laikai, kai ramią senatvę garantavo autoriniai honorarai už perleistus CD. Manau, priežastis to, kad senos komandos vis dar surenka klausytojų minias, slypi tame, jog daugelis jų roką groja kiečiau, nei triskart jaunesni muzikantai. Kas galėjo pagalvoti, kad „Rolingai“ ir „AC/DC“ ne tik išgyvens iki 2011, bet ir sugebės leisti albumus bei surinkti pilnas sales? Galima bet ką sakyti apie Polo Rodžerso ir „Queen“ aljansą, bet liežuvis neapsiverčia pasakyti, jog tai, ką jie šiandien groja – šlamštas. Kaip tada suprasti, jog dauguma šių žmonių vis dar kartu su mumis ir groja geriau, nei visuotinio roko pripažinimo ir suklestėjimo laikais? Žinoma, labai svarbu yra tai, jog su Betės Ford klinikos pagalba jie nulipo nuo adatų ir nugalėjo priklausomybę nuo įvairiu chemikalų, tačiau pagrindinė priežastis slypi jų muzikoje.
Man patinka įvairūs muzikos stiliai, bet didžiausią kaifą patiriu nuo garsaus gitarinio roko. Vadinkit ją hard roku, heavy metal, punk ar hardcore – esmė ne pavadinime, o tame, jog ji ne tik jaudina, bet ir jaunina. Jeigu jaučiuosi prislėgtas, geras hard roko gabalas kelia nuotaiką ir keičia fizinį būvį, skatina endorfino ir testosterono protrūkį. Tai ne atsitiktinumas, kad šio pasaulio galingieji iš visų jėgų stengėsi uždrausti triukšmingą muziką. Platonas laisvu nuo filosofinių traktatų rašymo ir sekso su berniukais-vergais metu iškėlė mintį, jog muzika turi būti kontroliuojama valstybės. Viduramžiuose bažnyčia draudė naudoti tritonį, pavadindama jį „šėtono muzika“, o prasikaltusiam muzikantui grėsė susitikimas su šventąja inkvizicija! Vargšai Richardas Vagneris ir Tonis Ajomis būtų supuvę bažnytiniuose rūsiuose! Kolonizacijos epochoje vergvaldžiai draudė mušti būgnus, o sovietinės „socializmo priešų“ medžioklės laikais Dzilbus & Co turėjo derinti savo repertuarą „с вышестоящими органами“. Artimai pabendravus su šiais „organais“, Sibiras atrodė gana arti…Turintys valdžią „tovariščiai“ norėjo (ir nori) viską pajungti savo kontrolei – juk jie visada žinojo, kad galingoje muzikoje yra kažkas pavojingo…
Viskas paprasta: jeigu jūs didžiąją gyvenimo dalį sėdit ant savo brangaus užpakalio (juk savas!) ir auginate hemorojų iki kokoso dydžio, valgote kas papuola, iki nuospaudų nutrinate pirštus, minkydami „vyrišką organą“ t.y. TV pultelį, jūsų kūnas reaguos adekvačiai: jis pradės tinti ir streikuoti, kol pagaliau visai subliukš. Jeigu jūs skaitysite geltoną spaudą ir reguliariai spoksositė į mėšlą, kurį jums bruka tautinė TV, tas pats likimas ištiks ir jūsų smegeninę. Ir jeigu jūs klausysite James Blunt ir Dido – jūs pradėsite regresuoti, kūnas pavirs kisieliumi, o senėjimo procesas greitės! Aš nesiūlau griežtos “Slayer” ar “Motorhead” dietos, tačiau tik įgimta roko muzikos jėga atskyrė rock‘n‘roll‘o kartą nuo tėvų kartos. Žodžiu, kasdien bent dvidešimt minučių, skambant „AC/DC“, šokinėkit po visą butą neskaičiuodami sudaužyto porceliano, darykit salto ir tapsit lieknesni, patirsit mažiau stresų ir daugiau žmonių norės su jumis užsiimti seksu! Tai tiesa – aš pats apie tai kažkur skaičiau.
Pasaulyje eina į pabaigą gamtiniai ištekliai, vietos planetoje mažėja, gresia globalinis atšilimas (ar atšalimas), čia dar Fukusima driokstelėjo – rimtų problemų pakanka. Tad eidamas į koncertą, už kurio bilietą sukišau 100 Lt , aš tikrai žinosiu, kad ten man niekas nespaus smegenų ir nepamokslaus, ir aš galėsiu netrukdomas kratyti plaukų likučius ir barstyti pleiskanas! Mano smegenys reikalauja laisvės, ir tai ne todėl, kad aš neskaičiau Sartro ar Hesse, o todėl, kad aš kiekvieną dieną skaitau prakeiktus laikraščius! Jūs sakysit- eskapistinės fantazijos? Ir dar kokios! Nes mūsų pasaulyje, kuris darosi vis labiau Dievo pamirštas, tik ir lieka svajonė kur nors pabėgti. Šis pasaulis ganėtinai nenormalus, kad jame nebūtų rock and roll‘o.
Ačiū ir labos nakties.
Daugiau Igorio Riabovo rašinių:
□ Gyvenimas ir mirtis: Džimis Morisonas ir Džonas Lenonas
□ Woodstock’o legenda Canned Heat Suvalkuose
□ Kas galėjo nurungti roko grandus?
Ooo !!! Ačiū už titulą, Žana, bet aš perdaug nuodėmingas,..
Linkiu Tau kūrybinio džiaugsmo ir naujų laimėjimų.
pagarbiai – AYA
PatinkaPatinka
glukoidu parapijoje – naujas klebonas Alvydas J. ?
PatinkaPatinka
Kad senukas-pauglys šoka nevaržomas, kratydamas pakutinį plauką ir pleiskanas – KAS ČIA TOKIO PIKTINANČIO?, prajuokintų anūkėlį ar papiktintų visko mačiusią močiutę, kuri tokį vaizdelį pavadintų ‘kap velniai pekloj”, bet nelabajam įspūdžio nepadarytų. Nebent psichologams – dėl mūsų nemokėjimo senti,išryškėjančio šiuo nebrandos ženklu ir simptomu. KAD SENUKAS DAR GALI LINKSMINTIS REIKIA PSICHOLOGO DĖMESIO? UŽUOJAUTA SENUKAMS KURIE JAU NEGALI LINKSMINTIS IR 2X UŽUOJAUTA, KAD NET MINTIS PASILINKSMINTI JAU TABU. ČIA NE STEREOTIPAS O LIUDNA REALYBE
PatinkaPatinka
“dvelkia naftalinu“ – pati tinkamiausia cliche stereotipui “davatka“. 🙂
PatinkaPatinka
Nors man tik vos virš 30, labai patiko Igo mintys apie nesenstančius roko dinozaurus, vaziuosiu ziuret THIN LIZZY o tas komentaras kur matosi nepasitenkinimas davatkom ir puritonais, atleiskite dvelkia naftalinu joks cia STEREOTIPAS
PatinkaPatinka
…matai, Igo, kaip su tom Direkcijom iseina ?.. Ping-pong’as ne labai draugiskas, bet – lavink plunksna ir stiliu. Balansuok ant britvos ir bandyk islikt savitas, originalus ir nepakartojamas. Tu jau siuo keliu ir eini. Vienas kitas randas – ne beda.
Linkedamas kurybinio dziaugsmo ir sekmes !
Maestro Alvydas
PatinkaPatinka
“Mikui Dzageriui“ pateikus rekomendaciją, kažkaip panoro ištraukti iš jo rankelių botagėlį, kuriuo lyg ir norėta tokioje laisvoje, inteligentišoje ir liberalioje erdvėje suvaryti savan kampan “davatkas“, “puritonus“ ir netgi močiutes (nors beveik kas antra Glūko moterytė – jau močiutė…). Noris šiek tiek atšaldyti tokį jaunatvišką polėkį, primenant, jog kitaip manančius vadindami “davatkomis“, “puritonais“ mes iš oraus bendravimo nejučia nusiritame į bendravimą stereotipais: nežinau, ką reiškia davatka,(man neįdomu) bet žinau, kad ji blogis…t.t. ir t.t. Stereotipai, kaip žinia, dažniausiai pateikia negatyvią informaciją. Stereotipais mąstyti, žinoma, patogu, bet jie nusklembia protą (plg. Česlovo Milošo – “pavergtas protas“). Šaip jau norėjau tik išlaisvinti iš stereotipo “davatką“, mūsų prosenelių ir proprosenelių archetipą:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2004-08-13-julius-sasnauskas-paminklas-davatkai/6743
PatinkaPatinka
Rekomendacija: davatkoms ir puritonams sio rasinio neskaityti. dar kokia mociute pasipiktins ir isvirs is basuciu
PatinkaPatinka
…gerai,Igo, kad be direkcijos pagalbos pagavai momentq ir, atrodo, doktorantai neužpyko ?.. Tai gerai, pagirtina. Lauksim šį rudenį naujų produktų,.. Gražu, kad nepamiršti “Aisčių“ išdykėlių. Jie irgi be direkcijos pagalos išdykaudavo,.. Kad Dievas leistų Tau ir mums visiems dar ilgiau paišdykaut ?.. Sėkmės.
PatinkaPatinka
Na, jau, pons Igori, būti pragaro kepsniu – ne kokia eschatologinė perspektyva. Žinoma, vaizdas, kai senukas-pauglys šoka nevaržomas, kratydamas pakutinį plauką ir pleiskanas, prajuokintų anūkėlį ar papiktintų visko mačiusią močiutę, kuri tokį vaizdelį pavadintų ‘kap velniai pekloj“, bet nelabajam įspūdžio nepadarytų. Nebent psichologams – dėl mūsų nemokėjimo senti,išryškėjančio šiuo nebrandos ženklu ir simptomu.
PatinkaPatinka
Alvydui J.:
Dėkui, Maestro, už gražius žodžius,neturėjau tikslo parašyti studiją,tai užimtų daug vietos.Idėja atsirado staiga,kaip rytinė erekcija: štai ji yra-štai išgaravo, bet spėjau pagauti momentą…:)
P.S.Man jau su dviem doktorantais teko dalintis
prisiminimais:Egidijos Ramanauskaitės darbas yra Internete,kitos doktorantės turėtų pasirodyti rudenį.“Aisčiai“ tuose darbuose taip pat paminėti.
PatinkaPatinka
Sveikinu Igori sukurus patirtimi pagrista straipsni-studija. Seniai sakiau – Igoris ne tik Alytaus “Aisciu“, bet ir musu, geliu vaiku kartos tyrinetojas, netgi to laikmecio rock’o muzikologas. Butinai pranesiu Dariui Uzkuraiciui – Liudo Saltenio studentui, kurio diplominiam koncervos darbe buvom pamineti ir mes – Alytaus Aisciai. Sveikinu Tave, gerb. Igori su siuo svariu darbu-studija ir linkiu sekmes tolimesniam darbe, rasant apie musu kartos rock muzikos ypatumus, paraleles, sasajas, refleksijas ir kt.
linkedamas geriausios sekmes,
pagarbiai – Alvydas-Jegele
PatinkaPatinka
Taip, vakaruose šios kartos aktyvus žmones turi pavadinimą — Mapiai (Mature, Affluent, Pioneering People — MAPPies).
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ateina-mapiu-era.d?id=40350543
http://www.telegraph.co.uk/health/healthnews/8236284/Rise-of-the-mappie.html
“pankai ne diedai“
PatinkaPatinka
Aciu Donatai kad palaikai musu – Aisciu ir ju draugu – dar negestancia, dar vis smaikstaujancia ir zaliuojancia karta. Tu – neabejotinai esi vienas kieciausiu musu kartos pasekeju, o tavo zmona Rasa, jokiu budu – ne prastesne (!) , bet tie mapiai, kaip ir teletabiai – mums, atleisk, nelabai pritinka. Leisk jau mums pasilikt prie musu buvusios jaunystes technologiju – iprastos ir naturalios buties regaliju, kuriu apibrezimai, nors labai painus ir sudetingi, bet ir paprasti kaip ir musu pravardes,..
Viskas gerai stovi, kai savo vietose padeta !!!
Tai tegu ir buna. Saugok sviesia puse.
Alvydas
PatinkaPatinka
MAPPies pabandžiau sulietuvinti: “subrendę laisvai tekantys ateities žmonės“. Gal kas nors tiksliau išverstų tą MAPP? Taigi, Alvydai gal ir priimtinas įvardijimas. O kad mes inovacijų prasme dar vis liekame pagonimis, reikėtų ir į tai atsižvelgti. Kasdieninėje kalboje, sutinku su Tavimi, išlikime gėlių vaikų kartos atstovais ir muzikos rezistentais.
PatinkaPatinka