2008 metai. Antroji Glūko susirinkimo diena. Pokalbiai paežerėje, plaukioja gulbių šeimynėlė, Deividas iš kavinės atneša keletą Corona alaus buteliukų, Virgius Lepeška sako Dzilbui: jei tu rimtai svajoji pamatyti Ameriką – važiuojam, šiandien keliauti yra easy, be to Jackas Kerouacas apsidžiaugtų sulaukęs savo knygos “Kelyje“ herojų pasekėjų. Taip tada gimė idėja, o 2010 metų vasaros pabaigoje jie jau Bostone, ten išsinuomuoja auto ir pradeda klajones po Rytinę pakrantę

Kerouaciškos idėjos buvo apnikę jų protus jau seniai, juk jie užaugo su Jimu Morrisonu, Janis Joplin, Jimi Hendrixu ir nors knygos “Kelyje“ herojai klausė pokario džazmenus, maukė alų, nuolat filosofavo, tai nesikirto su mintimi pajusti Ameriką ant ratų, besibastant 1970 metų rocko,  šiandien legendomis tapusių grupių muzikos fone. Visa tai ir sudarė kelionės šerdį. Kopijuoti ar plagijuoti romanų herojų nuotykius tikslo neturėjome, bet pajusti tą aurą – laikėme privalomu potyriu. Knygos “Kelyje“ veikėjai buvo amerikiečiai, todėl jau default turėjo žinoti savo šalies istoriją, o mūsų keliautojai manė, jog tokių žinių turi nepakankamai, todėl pradėti pažintį su Jungtinėmis Valstijomis nuo Naujosios Anglijos buvo  tinkamas pasirinkimas. Keli istoriniai faktai. 1626 m. olandų pirkliai nupirko iš indėnų salą Manahatta (dabartinis Manhetenas) ir ties Hadsono upe įkūrė miestą Naujasis Amsterdamas.  Britai 1630 metais įkuria koloniją dabartiniame Bostone, kuri vadinosi Massachusetts Bay. Švedų išeiviai įkuria Delavero koloniją. Laikui bėgant dėl kolonijų kovoti liko ambicingiausios galios: ispanai, prancūzai ir britai. Šiaurės rytinėje dalyje, kurią ir pradėjo atrasti mūsų keliautojai, vyko lemiami įvykiai: atsiskyrimo kovų pradžia nuo britų karūnos  1775-1783, Nepriklausomybės paskelbimas 1776 ir pilietinis karas 1861-1865. Aplankėm daugybę muziejų, kurių dauguma mokami, ten dirba pensininkai, puikiai išmanantys istoriją, vaizdžiai ją pasakojantys ir dažnai tą daro be atlyginimo. Informatyvūs, gausūs eksponatų, imponuojantys dydžiu Washingtono muziejai tarp Baltųjų Rūmų ir Kapitolijaus. Ten Istorija, Gamta, Erdvė, Indėnai ir visi išlaikomi valstybės, muziejų lankymas nemokamas. Nestebina, kai muziejuose prašoma neliesti eksponatų rankomis, tačiau yra ir tokių, kuriuose užrašai “Please touch me“ skatina  tai daryti. Tokie skirti vaikams. Skridusiems užsakomaisiais reisais į Turkiją ar Egiptą ir įsėdus transatlantiniam skrydžiui į Airbus 320 ar Boing 777 pajunti skirtumus: komfortą ir greitį. Tik 5,5 valandos tarp Amsterdamo ir Bostono, individualiai peržiūri “Clash Of Titans“ filmą, pažiūri The Beatles koncertą,  palydovinės navigacijos pagalba monitoriuje stebi lėktuvo buvimo vietą, matai jog už borto minus 60 C, skrendi 11 kilometrų aukštyje, greitis 1100 km /val. ir netikėtai pajunti, jog laineris jau leidžiasi.  Taigi Virgis buvo teisus – keliauti šiandien yra easy. Nuvykus, kelias dienas trečią valandą nakties junti, kad jau išsimiegojęs, o dieną trečią po pietų pradedi žiovauti. Derintis prie laiko juostų pokyčių nebuvo kada, viskas vyko sparčiai. Taksi veža į viešbutį. Paslaugos kaina nuo aerouosto iki svarbiausių viešbučių parašyta lape ant vairuotojo sėdynės atkaltės, taigi lupikauti iš užsieniečių kaip tai vyksta Vilniuje sudėtinga. Bostonas pasitiko lietumi, bet downtownas sužavėjo senos ir naujos architektūros mišiniu. Apankėme mokslo šventovę Harvardo universitetą – verslo elito kalvę. Bostone išsinuomavome Ford Escape, kurį po dviejų savaičių turėsime grąžinti New Jorke. Dvi savaitės ant ratų –  pakankamas laiko tarpas nuolat būti judesyje. Nepamainomas kelionės palydovas GPS navigatorius, be jo būtų kilę begalė smulkių problemų, todėl šį prietaisą pagarbiai vadinome Mis Garmin ir nuolankiai klausėme komandų. Kai tu on the road ir jau temsta ir esi  highwayjuje, ši lietuviškai kalbanti panelė nuvesdavo į motelį, vietnamo patiekalų virtuvę ar parduotuvę, kurioje prekiaujama Samuel Adams Boston Lager alumi. Bostone sutikome lietuvius studentus, kurie čia laikinai uždarbiauja, juos nufilmavome ir pakvietėme apsilankyti glūkoidų saite filmo pažiūrėti. Iš Bostono pasidavėme link Marbleheart, kur sustojome nakvynei name iš filmo “Vienas Namuose“. Tai Bed & Breakfast moteliukas, kuriame namo šeimininkė kuria jaukią namų atmosferą, teiraujasi ar vakarieniavę ir nurodo mieste dar veikiančias užeigas. Viena jų, pasak šeimininkės labai awful (suprask baisi), bet maistas puikus. Nuvažiuojam – nieko baisaus, tiesiog rami atmosfera su žuvies patiekalais ir maloniu aptarnavimu. Viešbutėlio šeimininkė domisi iš kur mes ir kelia kainą, sako Amerikoje krizė, taigi teks mokėti 100 dolerių. Motelių, viešbučių kainos Rytinėje pakrantėje nuo 80 iki 110 dolerių, tačiau maloniai nustebino nakvynė pačiame Washingtono centre, kai geras viešbutis kainavo 110 dolerių. Amerikiečiai nemėgsta sėdėti ant uodegos ar aplenkti ir, užlindus į priekį, vilktis ištisas mylias panosėje. Norint persirikiuoti, visada paslaugūs, nors kai kur eismas super intensyvus. Kai įsimuši į dvylikos eismo juostų juostų greitkelį, kai ant back seato sėdi mūsų ištikimos pakeleivės Vitalija ir Laima ir kartu su Chicago dainuoja “If You Leave Me Now“, kai Virgis prisimena tuos 1971 metus, kai kartu su Igoriu, Sigiu “Kefu“ Kizala, Arvydu “Shmitu“ Brazdžiu, Albertu “Kobra“ Sakalnyku klausydavom Uriah Heep, Crosby Stills Nash and Young ar The Doors, kai pro automobilio langus matai jūrą auto, tame tarpe ir amerikos kelių pasididžiavimą TRUCK, apima palaimingas įsitikinimas, jog tu tikrai esi Amerikoje –  čia ir dabar. Norint aprašyti visus įspūdžius išsamiai, reikia labai subtiliai valdyti plunksną, ir kai jauti, jog to trūksta, imiesi papildomų būdų informacijai perteikti, todėl glūkoidų garažų studijoje parengėme keletą filmų, kurie atspindės on the road dvasią ir niuansus. Filmuose  prisilaikoma įvykių chronologijos, rašiniuose to rasite mažiau. Šį kartą žiūrėkite pirmąją filmo “Dzilbus atranda Ameriką“ dalį ir 100 nuotraukų fotogaleriją. (bus daugiau) Kamera ir montažas Dzilbus ||     Trukmė 14:51