Viskas apie Žorką, viešai ir su meile!!


Kai kalbame apie viešumą ir bjauriąją viešumo atmainą – totalų sekimą: telefonų pokalbiai, e-mailus, serverių nulaužimą ir slaptų duomenų paviešinimą, vis prisimename australą Julianą Assange ar amerikietį Edwardą Snowdeną. Pastarasis paviešino tai, ką visi visada žinojo, gerai kad globėjus susirado, o tai būtų Guantaname pamokytas ”viešumo” etikos.
Bet svarbiausia vieša žinia, jog Žora, ką tik kukliai paminėjo savo 70-metį. Mes paviešinsime, ką turi glūkoidų infotarnyba: e-mailus, sms, pokalbių nuotrupas etc. apie garbingą mūsų muzikantą-veteraną Vladimirą Žorą Bondarevą. Kodėl tokią formą renkamės? Todėl, kad glūkoiduose į daugelį įprastų dalykų stengiamasi žvelgti neįprastai, laužant stereotipus, kvailus įpročius ar archaiškus papročius. Bet svarbiausia viešoje erdvėje neįžeidinėti kolegų internautų ir neužsigauti, jei jie reiškia kitą nuomonę. Vis neišdyla iš atminties, kai viena garbinga ponia glūkoidų komentarų skiltyje labai supyko ant oponento tik todėl, kad jo nuomonė violetinės bylos kontekste buvo kita. Jei tai būtų kokia nors persisukus ir kosinti bobutė, mat ją bala. Pamirštume ir tiek. Gaila, o gal jau nepyksta?..
Toliau, Alvydo A. Jegelevičiaus žodžiais tariant, viskas apie vienintelį, nepakartojamą, unikalų žmogų, kurio ištikimybė ir muzikai, ir žmonai, ir Alytui – tiesiog akivaizdi.

Mielas Žora, su gimtadieniu! Sveikas sulaukęs 70 metų. Linkime daug prasmingų judesių, saugok sveikatą, neprarask geros nuotaikos ir džiaukis kiekviena diena. Kitų metų glūkoidų susirinkime tikimės išgirsti Tave dainuojant ”Hello, Dolly”. Ir sudainuoti taip, kad L. Armstrongo dvasia nušvistų naktiniame Glūko danguje.  Akordus jau atsirinkome.

Tavo draugai, draugės, glūkoidų tinkliuko skaitytojai ir visi geros valios žmonės

nemunas-jago-zora

gravatar_jagoAlviJago e-mail

Sveikas, Gintai,

pasveikink vienintelį, nepakartojamą, unikalų žmogų, kurio ištikimybė ir muzikai, ir žmonai, ir Alytui – tiesiog akivaizdi. Spalio 15 d. Jo didžioji G.D. Glukoidų galerijoje yra daugybė nuotraukų.

zora_3

Ir aš didžiuojuosi, kad 1968 m. karštą pavasarį (Čekoslovakija), prieš vaiską nusifotografavau su juo ir su kitais žinomais kultūrkės muzikantais ACP (Alytaus Centriniam Parke). Gali patalpint šią nuotrauką. Tai – ne todėl, kad ten aš, o todėl – kad Žorka su manim. Nepaprastai vertinu tuos laikus ir žmones su kuriais teko bendraut, draugaut. Beje, Žoros G.D. – tai puiki proga išsiaiškinti jo tikrą vardą. Kaip kadaise Albertas Sčastlyvas gražiai ir garbingai pastebėjo, išgirdęs netikusiai tariant savo žmonos vardą – kam Janė, o kam Janina. Taigi – ar tik nebus mūsų originalusis BONDAREVAS pakrikštytas GEORGIJAUS vardu ?… Ką manot ?.. Išversti nesunku –JURGIS, bet,.. Gal dar yra kokių paslapčių ?..

Pasveikink nuo visų, nusiųsk ir muzikinį sveikinimą Tu moki.

Menu kai Žorka kultūrkėj kriokdavo kaip Armstrongas „Iz za ostrova, na streženj..Stenki Razina čelny…“ Tik grodavo ne triūba, o trombonu. Beje – mokėjo suprast ir pateikt kiekvieno instrumento spalvą. Tai patvirtina jo prigimtinį talentą ne tik suprasti, bet dar svarbiau – pajusti muziką, garsą, skambesį…

gravatar_dzilbusDzilbus e-mail

Gerai, Alvydai, kažką sugalvosiu, bet jau lapkričio mėnesį, mat Laimai 60 metų jubiliejui dukra Rasa padovanojo šipkortę į Maljorkos salą, o man reikės ją lydėti ir saugoti. Kalbi apie nuotrauką, bet jos prisegtos neradau, bet, manau, kalbi apie šią (prisegu) iš muzmenų galeros. Tik jos raiška ir dydis labai prasti. Gal tavo geresnės kokybės. Prikabink dar kartą.  Del Žoros vardo abejonės menkos, jis tikrai Jurgis (Georgijus), tik mes, kaip paprastai: Vania, Kolia, Žora, Slava, Alioša etc.

gravatar_dzilbusDzilbus mobil

… Žora, vis tik nusprendėm apie tave kažką gražaus parašyti, taigi kaip ten su tavo vardu?

gravatar_zoraŽorka mobil

Vladimiras mano vardas, o Žorka pradėjo vadinti dar studentavimo laikais, kai rodė filmą, o herojus buvo visais atžvilgiais: kūno kalba, mimika ir iš veido panašus į mane. Kažkas pavadino – taip ir prilipo.

gravatar_zoraŽorka komentaras

Vakar vakare per MEZZO kanalą žiurejau Marsaliso sekstetą džiazo festivalyje. Labai kaifavau, kai grojo garsųjį Louis Armstrong – ”When The Saints Go Marching In” ir prisiminiau 1963 metų rudenį. Alytaus kulturkė. Pilna salė. Po partminejimo koncertas. Mes su tik ką susikūrusiu kulturkės estradiniu ansambliu atlikom tą patį ”When The Saints Go Marching In” (Kai šventieji marširuoja). Dainavau angliškai, nors kokia ten buvo kalba, bet… Keista, bet katučiu buvo daug. Tai tikrai buvo pirmas mieste dainavimas angliškai iš didelės scenos. Kita dieną bėgau gesinti gaisrą viduriuose į valgyklą, ant kurios vėliau pastatė Rotušės mūrą. Bufetava įpylė iš bačkos alaus, pagyrė už koncertą. Ir daug kas tuo metu dėkojo už gerą muziką. O juk tuo metu šokiams dar grojo A. Galakvosčiaus dūdų orkestras kulturkės salei ir ploščiadkei: Rozammociut unda, Dunojaus bangos ir pan. Gal ir nebūtina, bet noriu paminėti to mūsų estradinio ansamblio šviesios atminties muzikantus: Antaną Račkauską: sax, vadovas, Antaną Navicką: triūba, sax, trombonas, daktarė su papirosu Čeponytė: kliapas, Juozas Cegelskas:  gitara, J. Zagorskas: kontrabosas, Antanas Leonavicius: būgnai. Kultūrkės ansamblis gyvavo dar ilgai. Kurį laiką vadovavo J. Karpavičius. Kai stojo vadovauti  Jonas Pavilonis, mes daug kur konkursuose, visokiausiuose renginiuose sublizgėjom. Tai tiek, gal ir nelabai įdomiai, bet tai istorija apie estradinės muzikos pradininkus mūsų mieste.

gravatar_zoraŽorka komentaras

Jam dabar butu 75. Jeigu Kefyras (Sigitas ”Kefas” Kizala*) Vakaruose buvo greta Erico Claptono, tai aš Rytuose pabuvau greta Vladimiro Visockio. 1973 metai, Maskva, Naujasis  Arbatas, alaus baras-restoranas ,,Žiguli‘‘. Prie gretimo staliuko atėjo toks neišvaizdus vyriokas. Volodia,Volodia – visi sveikino ji. Įkalė alaus, šnapso. Pradėjo jo prašyti padainuoti. Atsirado gitara. Ir gal tik antroje dainoje mes supratom, kad tai Visockis. Nu, kaifas – tas jo prikimęs baritonas, kokie žodžiai, energija. O juk jis kūrė 3-4 akordų ribose. Beveik visi suėjo arčiau jo, net du mentai stovejo, bet ramiai. 50 metu praėjo, o užmiršti negaliu. Toks aktorius, poetas, atlikejas-bardas.

* glūkoidas Sigitas ”Kefas” Kizala, gyvendamas USA,  turėjo progą bendrauti su Ericu Claptonu, buvo stalo kaimynai vienoje tavernoje. Tai įvyko po Sigito gimtadienio, kurį šventė naktį Vajomingo valstijos greitkelio stovėjimo aikštelėje apspistas kojotų [ tik akys blizga, baisu ir siusiuko nueiti…]

gravatar_zoraŽorka komentaras

Pirmi Alytui elektrovargonai atsirado kultūrkėj, ir vadinosi jie ”Jonika”. Ir dar gana ilgai ir kitus vargonus vis vadindavom jonikom.

gravatar_zoraŽorka komentaras

O man patinka kai kas iš anų laikų pop stagnatorių: T. Makačino, B. Gorbiulskio, Raudonikio ir kt. Pats kai ką iš jų niūniavau. Nespjaunu ir ant Gillespie, Armstrongo, Chicago, Tom Jones, Creedence C. Revival ir kt.

gravatar_zoraŽorka komentaras (apie Mindaugą Tamošiūną)

Norėdamas prisiminti šį puikų muziką, pasigirsiu, kad du mėnesius mokiausi pas jį pūsti tromboną. Eilę kartų V KPI rūmuose žaidžiau su juo stalo tenisą. Gaudavau. Idomus, tik tankiai piktokas žmogus buvo. Visada mėgdavau padainuoti jo ”Užmirštoji taurė”. Faina daina, kurią gerai atlikti buvo kaifas.

gravatar_zoraŽorka komentaras

Atsakau į Alvydo J. klausimėlius. Pasišnekėjus su A. Bytautu*,  prisiminėm, kad ta (gana neblogai dainavusi) buvo Lionė Navickaitė. Ka ji nuveikė soscinėi – nežinom. Iš Kurorto dainavo Pinkus, bet ne Vytas (a†a Vytautas Pinkevičius), o Česka. Dabar apie Jono Pavilonio vadovaujamą kultūrkės ansamblį galiu pasakyti tik tiek: buvo gera, stipri chebra. Vadovas Jonas Pavilonis netgi gana neblogai užgrodavo triūba. Nevardysiu visų, nes yra glūkoidų galerijoje [muzmenai] nuotrauka, kur stovim prie tokios didelės betoninės vazos su gėlėm už kultūrkės link Miesto Sodo. Ten visi stipriausio sąstato muzmenai. Daug grojom, koncertavom mieste, rajone, po visą L.T. Taurės Utenoje, Telšiuose, Jonavoje ir kt. Grojom Liepojoje karinio laivyno jūreiviams. Prie Palangos netgi buvom įsikūrę su stovykla. Koncertavom Palangoje, Kretingoje ir kt. Tada su Vaclovu Kazlausku** net pabandę pavaidint italus, kelias užkadrinom. Aš pagavau vienintelę per gyvenimą plekšnę. Kelis kartus bandėm laimę ”Vilniaus bokštuose”. Bet aš ir Jaška***  toliau antro turo nepakilom.Tarp kitko, esame vienintelis kolektyvas Alytuje kur visi [be a†a Alg. Jasionio] dar gyvi. Oi, pavargau tokį diktantą rašyti. Einu įkalsiu ALAUS. Tiek Alvydai tau ir kitiems prikūrė Žora iš Kurorto. P.S. Prašymas Gintui Dz.- jei netingi, aprašyk ar papaišyk artimiausią kelią iki Glūko. Adijos.

* A. Bytautas – futbolo treneris, išauginės visą futbolininkų kartą Alytuje, tarp jų glūkoidą Vytą Watą Malinauską, Romą Dumbliauską, Algimantą Liubą Eidukevičių, etc.

** Vaclovas Kazlauskas – ilgametis Aisčių bembačius ir vokalistas, grojo pas Joną Pavilonį, Romą Stankevičių;

*** a†a Algirdas Jasionis – Alytaus muzmenų Shmuel Tatz, Zenono Gramacko, bendraamžis ir kolega

gravatar_zoraŽorka komentaras (apie Aisčius)

Susikurėt 1969. Vikcius*, Valdas,  Simas (Algis jo vardas). Ar čia pats pirmas sąstatas? Dėl pirmo, reikėtų klausti Vikcių, bet man atėjus, buvo Vikcius, Valdas** ,  Bimbė***, Svetlana**** ir dar viena juodukė Ona, vėliau Janė, bet gal su tavim kartu atėjo, nepamenu. Pradėjote groti mašinu gamyklos klube. Tacas pasakojo, kad jis pasiūlė sugroti vieną pirmųjų dainų “Atvažiavo meška”. Tada aš buvau vaiske, gavau nuo Romuko***** laiską, kad Aisčiai su raudonais čebatais groja !!! Čia ir buvo pirmas sąstatas, kažką Vikcius minėjo. Buvo ir ”Atvažiavo meška”, Mulė už 200 rublių turėjo čekų gitarą. Ir su čiabatais ir apranga grojo klube, pats mačiau – tada studentavau.

* Viktoras Jonkus – ilgametis Aisčių bosistas ir garso operatorius, vienintelis grupėje, nuėjęs visą kelią nuo įsikūrimo [1969] iki išsiskirstymo [1982], pirmasis grupės vadovas, nors pirmaisiais metais daug veikloje reiškėsi Shmuel Tatz-Mulė;

** a†a Valdas Jurgelevičius – Aisčių pirmasis bosistas;

*** Rimgaudas Drumžlys – Aisčių klavišininkas;

**** a†a Svetlana Serioginaitė – Aisčių vokalistė;

***** Romualdas Stankevičius – vienas Aisčių vadovų, vadovavo Vyno gamyklos, Medvilnės kombinato VIA, grojęs profesionaliuose Filharmonijos ansambliuose

gravatar_dzilbusDzilbus komentaras (apie Aisčius)

Reikėtų paminėti ir Aisčių aušrą, apie tai net enciklopedijose* nerašo: 1 vidurinė mokykla, 1967, kai Vikcius** padarė elektro gitarą, bet niekas gerai nemokėjo ja naudotis, tai  mokykloj AlviJago*** visus nustebino, kai parodė kaip ta gitara turi skambėti. 11-toje klasėje jie: Vikcius** guit., Gintas**** – guit, a†a Ričardas Žukauskas (Žakas)  – drums, grojom be boso ir per pavojaus grūšią, kuri leido baisius garsus, akompanuodami a†a Vytui Pinkevičiui iš Kurorto, kuris dainavo Hard Days Night, Dizzi Miss Lizzy [Beatles gabalai]. Dar Simo***** sesuo Vitalija dainavo Trakų pilį (pagal Animals) ir/ar dar kažką. Visa tai vykdavo 1 vidurinės mokyklos šokių vakaruose. Dar šis sąstatas važiavo į Nemunaitį ir dar kažkur koncertuoti su konferansu a†a Vytu Kunčinu ir Vikciaus**  Jule, kuri ant scenos darydavo špagatą ir kitus gimnastikos triukus. Anksciau 1 vidurinės mokyklos šokiams grojo mokyklos moksleiviai klasiokai Vidas Pranevičius – klarnetu, Strazdas trombonu, triūba, Rička (Žakas) mušė būgnus, bet atėję ”elektrikai” Viktoras su Dzilbum juos nukonkuravo. Jiems grojant, salės kampuose pasislėpę nuo griežtų mokytojų-prižiūrėtojų, moksleiviai šokdavo twistą (draudžiamą šokį).

*Knygos, turinčios enciklopedijos požymių ir rašiusios apie Aisčius. Tai  Mindaugo Peleckio ”Lietuvos rokas” 2011 ir Roko Radzevičiaus  „Lietuvos roko pionieriai“ 2013

** Viktoras Jonkus – ilgametis Aisčių bosistas ir garso operatorius, pirmasis grupės vadovas, vienintelis grupėje, nuėjęs visą kelią nuo įsikūrimo [1969] iki išsiskirstymo [1982]

*** Alvydas A. Jegelevičius – vienas Aisčių vadovų, kompozitorius, atlikėjas, grojęs profesionaliuose Filharmonijos ansambliuose

****Gintautas Unguraitis – Aisčių gitara, klavišiniai, paskutinis grupės vadovas

***** a†a Stasys Simanavičius – Aisčių bembačius

Advertisements

12 Responses to Viskas apie Žorką, viešai ir su meile!!

  1. Alvydas J. parašė:

    Ačiū, Gintai, šauniai (enciklopediškai) padirbėjai, pasveikindamas Žorką – Vladimirą Bondarevą. Geros sveikatos ir ilgiausių metų jam.
    _________________
    Apie knygas ?
    Viena pirmųjų knygų apie lietuvišką populiąriąją muziką – šviesios atminties muzikanto, muzikologo, “Nemuno žiburių” vadovo, vėliau Kultūros Ministerijos darbuotojo Liudo Šaltenio knyga “Mūza su mikrofonu”, išleista aštuntam dešimtmety. Čia esu aš, tuometinis filharmos “Estradinių melodijų” solistas, čia paminėtas mano žingsnis nuo “Aisčių” į profesionalią sceną, J. Tiškaus “Estradines melodijas”.
    Kita knyga – Kazimiero Šiaulio “Estrada”. Čia sudėjau, surinkau info apie mūsų “Aisčius”.

    Keletas patikslinimų.
    _______________
    Dar – iki savo vaisko (iki1968m.) groti gitara nemokėjau. Čiupinėjau septinstygę, o jei tada pabandžiau tą elektrinę, tai reikia sakyt – improvizavau, žaidžiau, o negrojau, nes nuo mažų dienų pūsdavau ir barškindavau ką tik galima – vamzdžius, tvoras, butelius, dviračių špykius, vėliau apleisto geležinkelio stoties tualeto langus (su vaiknamukais), vėliau ką kita… Gitara groti išmokau armijoje. Per atostogas 1969m. plaščiadkėj per šokius Viktoras Jonkus-Vikcius davė savo Eterną de lux. Va čia jau biskį pagrojau, net styga nutrūko. Tai čia mane ir pakrikštijo Vikcius su muzikantais. Čia išgirdau ir R.Lilio puikų balsą.
    _______________________
    “Aisčiams” vadovavau nuo 1970-1973. Buvau muz. vadovu, atlikėju. Techn. vadovas buvo Viktoras Jonkus-Vikcius, o generalinė – Ona Seriogina.
    _____________________
    Dar, Gintai, reiktų tau ištaisyt pasitaikiusią klaidą savo rašinyje apie “Aisčius” ir mane, kurią pastebėjo ir man pranešė Glukoidų lankytojai. Ten tu rašai – kartais į Nemuną užsukdavo ir Jegelė padainuoti Nemunėlio dainą. Tai buvo nuo 1970 iki 1973, kai mes grojom Nemune, o tu atvykdavai iš Kauno, ar ne ? Kartais ir su smagiom studentų kompanijom. Po 1973m. kai dirbau filharmonijoje, aš jau atvykdavau į Nemuną kaip bičiulis. Tada tu grojai, ar ne taip ?

    geralink – A.J.

  2. Anonimas parašė:

    Puikiai Gintas medžiagą pateikė. Nuoširdžiausi sveikinimai ir geriausi palinkėjimai Žorai. Tokias temas perskaitai ir nori nenori perverti tą knygą. Kažkaip su nostalgija pamenu tuos laikus. Gal būt dar ir todėl, kad jauni, kvaili ir sveiki buvome? Kas galėjo pagalvoti, kad viskas taip greitai prabėga….

  3. dzilbus parašė:

    Juozui M.
    Žorka įlindo į dar senesnius laikus ir paminėjo keletą mažai žinomų įvykių iš kulturkės muzmenų istorijos. Pavyzdžiui, kas būtų žinojęs, kad 1963 Žorka dainavo Armstrongą orginalo kalba ar kad jie išmaišė kone visą LT ir dar koncertavo Latvijoje.

    Alvydui J.
    Na tame rašinyje apie exAisčių pasirodymus Nemuno kabake neužsimenu apie konkrečius metus, o aprašinėju įvykius ”aplamai”. Perkopinu tą pastraipą::

    ”Dar vienas išskirtinis restorano eksterjero bruožas – lauko balkonas pagal visą salės perimetrą. Pertraukėlių tarp grojimo metu čia renkasi muzikantų draugai ir draugės, čia gimsta alternatyvus vakaro repertuaras, dalyviai – tai į svečius užklydęs Vytas Dumbliauskas, kuris, padedant broliams Gedui ir Kęstui Manerskams, padainuos kažką kernagiško. Iš sostinės nostalgijos gimtam Alytui ir savo kolegoms genamas Alvydas A. Jegelevičius publikai dar pristatys naują savo kūrybos „Nemunėlio dainą“, o nacionalinio simfoninio orkestro pažiba Algis Verbauskas smuiką pakeis į boso gitarą ir padžiazuos. Sueigos balkone kėlė galvos skausmą restorano administratoriui Algiui Norui, pareigingam ir budriam tvarkos prižiūrėtojui, be to Algis nuolat prikišdavo muzikantams dėl netvarkingos aprangos, todėl Viktoras prisegė jam kamerdinerio pravardę.”

    ”Nemunėlio dainą” tu atvežei 1974 vasarą, per pertraukas balkone repetavom ir iš karto padarėm taip, kaip išėjo. Tu tada kažką didelio veikei sostinėje ir mus, našlaičius, buvai palikęs provincijoje… bet, būdamas sąžiningas ir ištikimas AISTIS, maitinai mus savo kūrybos songais

    • Alvydas J. parašė:

      Kampų gludinimo centras (KGC)

      Gintautui Unguraičiui-Dzilbui, prezidento Antano Smetonos patarėjo sūnui, Alytaus vandenų inžinieriui-kontrolieriui, Aisčių muzikantui-gitarastui, fanui-melomanui, photographer’iui ir filmmaker’iui, tinklapio Glukoidai įkūrėjui-pakurėjui – redaktoriui, žurnalistui-metraštininkui-korektoriui, aštrių kampų glukoidų puslapiuse ir tarpasmeniniuose santykiuose internetinėj erdvėj šlifuotojui (4 kategorija) vienu žodžiu -admin’ui, kuris mina vis ir mina teisingą taką išsaugojant ne tik Aiscių, bet ir tų laikų Alytaus kartos, bei kitų gliukintojų Varėnos rajone istoriją.

      Nutarimas

      KGC Taryba priėmė G. Unguraičio-Dzilbaus taktišką ir švelnų pasiteisinimą dėl abejotinų atspalvių Aisčių ansamblio ir jo narių istorijoje ir pripažino, kad aštrūs kampai nušlifuoti tvarkingai, jie daugiau nesukelia jokios tolimesnės grėsmės. Patariama gerbiamam metraštininkui laikytis nuoseklumo datose ir įvykiuose. Tuo pačiu KGC Taryba reiškia pagarbą ir padėką už bendravimo kultūros puoselėjimus ir pasiekimus internetinėj (virtualioj) erdvėj.

      KGC Taryba ir Madrido rajono big’as – Pilkis fon Dhilde

  4. Anonimas parašė:

    Apie Kefą

    Čia kada kalbėjau su Eriku, tai jis patvirtino, kad yra gėręs alų su kefyru (ar Kefyru)- ir labai tuo didžiuojasi. O … prie sveikinimų Žorai prisidedu labai nuoširdžiai ir… visom keturiom: būk, gyvenk, nenurimk – sėkmės Žora. Šekspyras

  5. Z--a is kurorto parašė:

    Saunuoliai Jus , Glukoidai. Tikiuosi, kitais metais su Zorka atvykti iki Gluko.

  6. Watas parašė:

    Sėkmės ir sveikatos Tau Žorka.Futbolistų vardu sveikinu tave.Kiek atsimenu tu futbolui nebuvai abejingas.

  7. Z--a is kurorto parašė:

    Truputi dziugu, bet kartu ir liudnoka sulaukus tokio amziaus. Juk daug tu su kuriais grojau,dainavau,draugavau- jau ishejo. ATA JIEMS. Gal nereikejo Alvydui ir Gintui taip jau mane ishreklamuot, nu bet P.F. Bandysiu dar pabuti kiek dievulis ir gana prasta sveikata leis. Visiems glukoidams ir ne tik- didelis nuoshirdus dekingumas. Ir jums tiek metu ir dar daugiau. BUKIT LAIMINGI IR SVEIKI.

  8. Juozas M. parašė:

    Mano metai, mano turtas…,liūdnoka visiems, bet nuo to niekur nedingsi. Pamenu, Žuvinto kieme, po restorano langu, buvo kraunamos tuščios medinės dėžės nuo alaus, kadangi gretimai buvo butelių supirktuvė. Mes, paaugliai, eidavome ant “dėžių”, paklausyti kaip Žora dainuoja. Taip sakant-sėmėmės patirties. Manau, kad Gintas laiku ir vietoje padarė šią temą. Tokį muzikinį kelią praėję vienetai.

  9. Liudas Bulka parašė:

    Aš Jus visus myliu.

    • Aldona parašė:

      Mielas Liudai, ačiū už patį nuoširdžiausią prisipažinimą metų sandūroje! Mes Tave ne vienas taip pat prisimenam ir mylim
      (aš asmeniškai net paskaičiavau- kokius 42 metus!). Tegul Tau metai ( kaip ir žmonės) būna geri!!!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: