Tai jis kartu su Bitlais plukdė mane per audringus jaunystės vandenis

Šiandien Rod Stiuartui – 78! Dėl šios žinutės belieka tik padėkoti VYTAUTUI  „SAN SIMNUI“  STANEVIČIUI, kuris glūkoidų tinklapyje dalinasi savo hipiakiško-studentiško-melomaniško-blogo sovietinio jaunuolio patirtimi.  Šiuolaikiniam jaunimui norisi priminti, jog 1965 – 1975  metų paaugliai ir kiek vyresni, kurie domėjosi Vakarų muzika, buvo labai neparankūs okupanto iš Rytų pseudo ideologijai skleisti. Tiesiog stabdis. Todėl dauguma mūsų buvome KGB akiratyje.  Bet melomanų bendruomenė perėjo visas negandas ir išliko. Tiesa, tokių dabar jau tik vienetai, o ir tada buvo tik mažuma tarp to laikmečio jaunimo. Vytas buvo ir yra ištikimas teisingai muzikai.

Baigus I-mą kursą, po vasaros darbų stovyklos Jakutijos Mirne, užsikalęs pinigo, nusipirkau tiems laikams neblogą magnetofoną Majak. Parduotuvėje kainavo apie 250 rublių  ir nebuvo paprasta gauti. Norėjau geriau vertinto Jupiter (ne tik dėl kainos – 550rub.), bet neįmanoma tais deficito laikais tokį surasti ir su žiburiu. Kaip sakoma, kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui. Draugai padėjo su įrašais. Jie nebuvo man problema, nes tie patys draugai  (Vilius Augustinas, Rimas Vizbaras ir kiti) savo kolekcijose turėjo daug įvairių mūsų garbintų atlikėjų originalių diskų ir įrašų. Rimas Vizbaras netgi buvo diskotekų Lietuvoje pradininkas, tai jaučiausi  lyg aš pats būčiau  “po žvaigždėmis“.  Čia perdedu, nes tai buvo normalūs, paprasti, džinsuoti miesto jauni vyrukai, tik ką baigę studijas ar dar studentavę, kaip ir aš. Tarp jų greit tapau savu… nors firminių džinsų neturėjau…

Tapome fuksais. Vytas kairėje || Tapome fuksais. Vytas dešinėje || “Žalgirio“ stadione su taurėmis, kai fakultetas laimėjo universiadą. Su manimi tuometinis istorijos fakulteto prodekanas, buvęs alytiškis, Sigitas Jegelevičius, deja jau Anapilyje || Foto iš Užupio laikų

Gyvenau su seserimi, tai jai išėjus į darbą, likdavau “vienas namuose darau ką noriu“… Klausydavau ir vienas, ir ne vienas… Majakas grojo, sukosi, kai sustodavo – lankiau paskaitas, o vakarais dar ir dirbau Sporto rūmų bare… Futbolą taip pat žaidžiau. Jaunystė – tempas, bendravimas, rodos tik vakar…

Ačiū “Majakui“, kuris mūsų mažame butuke, Užupyje, neužstrigdamas suko iki šiol mėgiamą Rodą Stiuartą. Kas galėjo pagalvoti, kad 2010 metais jį pamatysiu ir išgirsiu Vilniaus Vingio parke…

Kad ir kaip branginau “Majaką“, kai mane prigriebė po V kurso, baigus universitetą į armijos sborus Pabradėje, jį perdaviau keletui mėnesių į geras rankas klausyti mano mėgiamų dainų bei džiazmeno Chick Corea (tam kam patikėjau magą, neakivaizdžiai mane su juo ir supažindino).

Bet čia jau kita istorija ir tai tebus maža paslaptis…

Daugiau šia tema glūkoiduose rasite kategorijoje MELOMANAI

Apie Alytaus nepatogų jaunimą rasite čia::

⊃  Pirmieji Alytaus melomanai. Kas jie? (vol.1)
Pirmieji Alytaus melomanai. Kas jie? (vol.2)
Pirmieji Alytaus melomanai. Kas jie? (vol.3)

Advertisement

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑