Madrido naujienos. Akordeono pedagogė Irina Gudebskienė: „Visur yra talentingų vaikų”

Šiandien, sveikindami mokytojus (ir ne tik juos) su jau prasidėjusiu Rugsėju, pristatome glūkoidams Iriną Žvaliauskaitę - Gudebskienę, akordeonininkę ir akordeono pedagogę, kilusią iš tikrojo Alytaus Madrido. Jos istorija tik dar kartą rodo, kad norint tapt SĖKMINGU ŽMOGUM visai nebūtina veržtis į didžiuosius miestus ir sostines, - Irina kalnus nuverčia gyvendama ir dirbdama mėgiamą darbą mažoj ir gražioj Lietuvos Venecijoj – Veisiejuose. Apie TAI – pasiskolintame „Dzūkų žinių“ interviu su Ja.

Puiki muzikantė, iškili muzikos pedagogė, Lazdijų krašto patriotė ir garsintoja, keturių dukrų mama – visa tai ir dar daugiau galima pasakyti apie Lazdijų meno mokyklos akordeono pedagogę, mokytoją ekspertę Iriną Gudebskienę, neseniai atšventusią garbingą jubiliejų, kurio skaičių ji visai neslepia.

„Atėjus gimtadieniui ir atsisukus atgal, pamačiau, kiek gerų ir mylinčių žmonių mane lydi. Noriu padėkoti ir stipriai apkabinti kiekvieną! Ačiū už kitokią, nepamirštamą šventę! Su meile žmonėms, savo kraštui ir, žinoma, akordeonui.“ (FB paskyros nuotrauka)

Šio nuostabaus žmogaus dėka Lazdijų krašto vaikai pamilo akordeoną, o talentingiausieji skynė laurus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose konkursuose, atstovaudami Lietuvai ir garsindami Lazdijų vardą toli už mūsų šalies ribų. Mokytojos ir jos auklėtinių pastangomis kai kurie užsienio akordeonistai taip pamilo mūsų kraštą, kad net sukūrė Veisiejams skirtą kūrinį. Nors I. Gudebskienė galėjo dirbti bet kuriame Lietuvos mieste, tačiau ji pasirinko Lazdijų rajoną ir dėl to jaučiasi labai laiminga.
Apie savo auklėtiniams įskiepytą meilę muzikai, akordeono fenomeną, talentus provincijoje ir nueitą gyvenimo kelią kalbamės su ponia Irina.
– Kaip atsitiko, kad savo gyvenimą susiejote su akordeonu? Kodėl pasirinkote būtent šį instrumentą, kuris anksčiau buvo siejamas dažniausiai tik su liaudiška muzika ir lengvu muzikavimu?
– Gimiau labai muzikalioje šeimoje. Nuo mažens girdėjau, kaip gražiai dainuoja mano tėveliai. Vos ne kas antras mūsų giminėje mokėjo groti akordeonu. Mano tėvelis net smuiką buvo sumeistravęs, o akordeonu jis grojo iš klausos. Vienas iš mano pusbrolių puikiausiai grojo akordeonu, o aš, būdama maža, pavydėjau, kad nemoku. Būdama 4-oje klasėje, nusprendžiau, kad būsiu akordeonistė. Tėveliai neleido, nes nebuvo pinigų mokėti už mokslą. Paprašiau kaimyno parašyti prašymą ir be tėvelių žinios nuėjau į Alytaus muzikos mokyklą. Stojamuosius išlaikiau puikiai. Tik mažą mergaitės širdelę labai žeidė žodžiai, kuriuos ir iki šiol retkarčiais prisimenu: ,,Tu, darbininkų dukra, nori mokytis muzikos mokykloje?“ (Irinos tėvelis buvo suvirintojas, o mamytė šaltkalvė – aut. past.)

– Kaip atsitiko, kad atsiradote Veisiejuose? Ar nesigailite, jog savo pedagoginei karjerai pasirinkote ne didmiestį, bet periferijos miestelį?

– Su vyru Dionyzu baigėm tą pačią Alytaus Adolfo Ramanausko gimnaziją ir mokėmės vienoje klasėje. Baigusi tuometinę Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, gavau paskyrimą į Lazdijų meno mokyklą. Tuo metu gyvenimas taip susiklostė, kad, grįžusi į Alytų, ištekėjau ir su vyru nusipirkome sodybą Lazdijų rajone, Petroškų kaime. Ten dirbau įvairius darbus, gimė keturios dukros ir tik 1999 metais grįžau į muzikanto kelią. Niekada nesigailėjau, kad gyvename šalia mažo, bet paties gražiausio Lietuvoje miestelio – Veisiejų. Visur yra talentingų vaikų, tik reikia suteikti jiems galimybę. Dar ir mano pačios vaikystėje patirtos emocijos suteikė man sparnus dirbti mažoje mokyklėlėje.

SKAITYTI  TOLIAU

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑