Per Alvydo Petkevičiaus laidotuves Julė prasitarė, jog Viktoro foto archyvuose matė mokyklos laikų nuotrauką, kurioje užfiksuoti būsimi Aisčiai. Ir atvežė. Sako, ji (nuotrauka) tokia mažytė, kad visą dieną verčiau albumus, stalčius ir kitokius užkaborius, bet suradau.
Pati seniausia istorinė nuotrauka, iliustruojanti Aisčių ištakas: 1-a vid mokykla,1968. Iš kairės: Viktoras Jonkus, Vytas Pinkevičius, Ričardas Žukauskas, Alvydas Jegelevičius ir Gintautas Unguraitis. Gitaros – septinstygės, rusiško derinimo be septintos stygos. Po stygomis Viktoro suvynioti adapteriai. Visi mokinukai iš Kurorto, išskyrus Viktorą Jonkų, kuris atstovavo miesto centrą, buvo elektrogitarų konstruktorius ir aparatūros šefas, beje, apie kurią nieks kitas ir neišmanė. Visi iš 1-mos vidurinės mokyklos (Tvirtovės g.), išskyrus Vytą Pinkevičių, kuris buvo “išvogtas“ iš 2-os vidurinės V. Vydūno vadovaujamų muzikantų chebrytės. Pinkus ne tik grojo klarnetu, bet ekspresyviai sudainuodavo bitlų A Hard Days Night ir Dizzy Miss Lizzy. Geriausiai tai jam pavykdavo mokyklos šokių vakarėlyje, kai pasinaudodavo Vyto Smiliaus Kunčino patarimu-stimuliatorium. Keturi gurkšniai portveino ir Pinkus įsijaučia. Nors 2-oje vidurinėje anglų kalbos nieks nemokė, Vytui Pinkevičius tai nebuvo kliūtis. Salėje kyla toks ažiotažas. O salės kampuose, toliau nuo vakarėlyje budinčio mokytojo akių, dar kažkas pradeda šokti griežtai draudžiamą twistą. Kildavo toks šurmulys, jog mokyklos valdžia tokiems vakarėliams dėdavo laikiną veto. Iki kito karto. Dėl twisto ir dėl klaikaus gitarų skleidžiamo garso, kuris sklido iš “grūšios“. Bet vakarėliai vis tiek vykdavo kupinoje salėje. Nes tai buvo vienintelė moksleivių pramogų vieta, kurioje skambėjo ELEKTROgitaros. Primenu, tai buvo 1967 ruduo ir 1968 metai.
Ši mokyklos grupė dar ir koncertavo. Nemunaityje mūsų klasiokas konferansje Vytas Smilius Kunčinas skaldė gana rišlius juokelius, o klasiokė Julė, būsima Viktoro žmona, scenoje atliko labai estetiškus ir gracingus gimnastikos elementus. Nemunaičio publika liko sužavėta ir ilgokai neatsigavo nuo emocinio šoko.
O 1967 šaltą gruodžio vakarą su gitaromis ir būgneliu rankose, aparatūra ant pečių per pantoninį tiltą į Pirmąjį Alytų tiltą žingsniavo trio: Viktoras Vikcius, Rička Žakas ir Gintas Dzilbus iš 1-mos vidurinės. Juos Laimutis Urbanavičius iš Kriaušiaus pakvietė groti technikumo šokių vakarėlyje. Laimutis tada ten buvo atsakingas už vietinės reikšmės renginius ir todėl norėjo nustebinti savo kolegas dar ypatingai retai girdimu elektrogitarų skambesiu. Aišku, tas skambesys buvo klaikus, tačiau gyvai retam buvo girdėtas. O grojo trise, kaip kokie Jimi Hendrix Experience. Ne veltui dar šokių vakarui įsibėgėjant, Laimutis paleido Jimio “Purple Haze“ visa technikumo aktų salės akustinės sistemos galia. Šiandien norisi paklausti Laimučio: iš kur tada gavai Jimio įrašus, panašu, jog mieste tik Albertas Kobra tada juos turėjo.
Negalima nepaminėti pirmojo Aisčių drumerio Stasio Simanavičiaus sesers Vitalijos. Tai ji mokyklos šokių vakarėliuose dainuodavo Animalsų “Saulės namus“ ir dar kažką.
Grįžtame į Julės radinį. Įdomu, ką rankoje prie Ričkos nosies laiko Alvydas Jegelevičius: lazdą, mikrofoną? Fikusas kairėje. Dešiniau durys iš aktų salės, pro kurias išėjęs Pinkus, paragaudavo portveino, o dešinėje (nesimato) stovėjo pianinas. Priekyje kėdės ir stalai. Moksleiviai didžiosios pertraukos metu gerdavo skystį, vadintą arbata ir užkrimsdavo bulkute.

Ši nuotrauka – Viktoro Jonkaus, Aisčių įkūrėjo žmonos Julės didysis atradimas. Pati seniausia istorinė nuotrauka. Tai Aisčių ištakos: 1-a vid m-la 1968. Iš kairės: Viktoras Jonkus, Vytas Pinkevičius, Ričardas Žukauskas, Alvydas Jegelevičius ir Gintautas Unguraitis

Dar vieną unikalų faktą menanti nuotrauka: Aisčiai. 1972. Dainuoja Viktoro Jonkaus mama Aldona. Gal kas galėtų plačiau papasakoti apie šią situaciją. Būtų smalsu žinoti.
Kai Julė atrado mokyklinę legendinę trijų iš Aisčių Alvydo, Viktoro ir Ginto foto, kilo mintis sutvarkyti Aisčių fotogalerą tinkamai. Diena-kita prie kompo ir foto susidėlioja chronologine tvarka, turi komentarus. Jūs taip pat galite papildyti info galerijos komentuose. Jei yra Enciklopedija, Wikipedija, tai gali būti ir Aistipedija, kurią kursime visi – norintys ir galintys.
Dar pasiskaitymai apie AISČIUS::
⊂ „Lietuvos roko pionieriai“ rašo apie „Aisčius“
Pradingo Aisčių skelbimo failas, toks baltame fone juodomis-raudonomis raidėmis spausdintas. Todėl galerijoje žemiau jo ir nėra. Gal dar rasime. Bet yra dar kai kas. Verta pamatyti. Spausk ir žiūrėk!

Fainai paskaityti apie “Aisčių“ gimimą ir radau paminėtą Vytą Pinkevičių.
Taigi aš irgi priklausiau 2-os vidurinės V. Vydūno vadovaujamų muzikantų chebrytei – mušiau vienintelį būgną ir lėkštę, kiek pamenu pasiskolintus iš mokyklos dūdų orkestro arsenalo.
O Pinkaus patirtis naudoti “stimuliatorių“ išliko iš 2-os vidurinės.
O būdavo taip: kai prieš repeticiją mūsų technikos ir garso operatorius Jaška (Vidas Jasionis) sujungdavo laidais stiprintuvą iš fizikos kabineto, mikrofoną ir kolonėles, tada pasiimdavo trombono futliarą ir šaudavo į gastronomą šalia “Nemuno“.pirkti rašaliuko.
Kaip taisyklė vienas butelys atitekdavo mokyklos pečkūriui, kuris rūsyje mums suteikdavo plotą repeticujoms ir saugodavo nuo negerų akių.
Atsigaivinus repeticijos vykdavo daug sklandžiau.
PatinkaPatinka