Kuo žavi kelionės? Savo neįtikėtinomis istorijomis, naujais vaizdais ar netikėtomis pažintimis.Štai ir paskutinė mūsų baltiška kelionė. Ateini prie Estijos parlamento pastato, tave užkalbina nepažįstamasis vardu Loka ir tu su juo praleidi neįtikėtiną pusdienį. Apie ką tik nekalbėjom. Ir apie “Estonia“ žūtį, Sausio 13 -ąją, roko maršus, muziką, Švediją ( ten šiuo metu gyvena ir dirba Loka), Ameriką, Trumpą, Estiją, Lietuvą…Ir kai jau atsisveikinėjom Loka netikėtai paklausė : “Bastiono tuneliuose buvot?“.
– Ne.
– O mano ir nuotrauka ten yra!
Viskas – einam. Juolab, kad viskas šalia. “Palaukit“ – ir pats pradingsta muziejuje. Išeina su gidu. Susipažįstam. Gidas neeilinis – istorikas, archeologas, vienos ekspedicijos metu atradęs dar vieną praėjimą, kurį ekskursijos metu ir parodys. Peeter paklausė kiek turim laiko, pasidžiaugė, kad šiandien juos aplankė legenda (suprask – Loka! – net fotoaparatą pasiėmė ) ir nėrėm į požemius. Šaltoka – visais metų laikais apie 12 laipsnių.
Labai greitai viskas paaiškėjo. Pasirodo, 9 -to dešimtmečio pabaigoje Loka, tada dar 14-metis, būdamas Talino pankų judėjimo lyderis, pora metų su savo drauge Tiina, vėliau tapusia jo žmona, ir apie 40 jaunuolių grupe gyveno šiuose požemiuose. Tais laikais jau dalyje šių praėjimų buvo įvesta elektra, vandentiekis, oro vėdinimas. Per pora valandų kokių tik neišgirdom istorijų. Vienas per kitą Peeter su Luka nuo XVII a., kai švedai įrenginėjo šiuos bastionus su tuneliais iki paskutinių sovietų milicijos kovų su pankais…
Visi išsiskyrėm kaip didžiausi draugai. Tiesa, vakare vaikštinėdami miestu dar kartą sutikom Peeter…Pasikalbėjom.
Su Nepriklausomybės diena!
Tegyvuoja Estija!
Glūkoidai 
Parašykite komentarą