Glūkoidams 40. Detalės ir vaizdai

Mūsų kartai ši šventė prilygsta Vasario 16-tai, Šv. Kalėdoms ir Naujiems metams. “Man Glūkas pusė gyvenimo“ – taip sakė Agnė Dabregaitė 2008. „O kaip kitaip gali būti?“ – pasakytų bet kuris mūsiškių. Sunku būtų paneigti, pasakytų (jei galėtų) Algis Daktaras-Bundzius Kyguolis.

Gražiai apie susivažiavimą parašė Aldona Marcinkevičienė, sunku būtų kažką pridurti. Nebent papilti detalių.

Senbūviai susirinko bene visi. Dalyvių kiekis niekada nebuvo prioritetas. Jokia paslaptis: visad pageidaujami su ne žemesniu nei vidutinis IQ ir apdovanoti pažangiu mąstymu. Bet šį kartą ir skaičius pranoko lūkesčius. 2011, kai šventėme 30 metų sukaktį, Donatas su Rasa pagamino 20 vienetų t-shirt‘ų su jubiliejine atributika. Ir užteko. Šį kartą jų buvo 40 su intencija, jog liks kuklus rezervas. Bet neliko, nes pritrūko. Net tokiems nusipelnusiems glūkoidams – Vytautui Galbuogiui, Vytautui SanSimnui Stanevičiui, Vytui Dumbliauskui ir kitiems. Sujaudino Donato gestas: savo marškinėlius perdavė maestro Alvydui Jegelevičiui, pats liko be. Nors jubiliejiniai marškinėliai turėjo statusą Limited Edition, tačiau autoriai žada išimtį: pagamins papildomai tiems kurie to verti.

Planai ateičiai: kai švęsime glūkoidų 50-metį 2031 metais, sumaketuosime 150 vienetų halograminių marškinėlių, kurių averse suksis klipai iš ankstesnių susitikimų, o reverse – dalyvių portretai „nutraukimai ant vizitkės iki pusės“, kaip pasakytų (jei galėtų) Arvydas Shmitas Braždys.

Džiaugiamės naujais glūkoidais: Arūnu Savicku iš Vilniaus. Tai jis, kartu su Žana, Vytu Galbuogiu Alytuje posthipiniais laikais moderavo modernų pažangų gyvenimo stilių. Su Arūnu buvau nesimatęs visą šimtmetį. Chatinom ilgai. Šeštadienį atvyko Valdas Labukas su žmona Dalia. Jums abiems linkime iki gyvenimo sutemų nenutrūkstamai kiekvienais metais lankytis čia – pirmą liepos weekendą.

Miela buvo išvysti Alvydą Civinską. Sakė važiuosiu čia ir toliau. Patiko. Pirmą kartą Sigio Kefyro Kizalos Onutė čia atvyko  iš Briuselio. Sakė, Sigito jau neturite – aš už jį. Taip, Onute, visad būsi čia laukiama. Sigis išliks mums kaip brangus talismanas, tikras hipiakas. Dar ir dabar prisimenu jo jaudinantį pasakojimą, kai, būnant Kelyje (pagal Džeką Keruaką) Vajomingo valstijoje (USA), naktį, kukliai švečiant gimtadienį po žvaigždėtu dangumi, rimtį sudrumstė smalsūs kojotai.

Dėkojame už sveikinimus. O Vytautas Matulevičius pasveikino eiliuotai:

Senas geras rokenrolas

Ei, vyruk, kas atsitiko-
Ko šliauži kaip voras,
Judinkis greičiau kai skamba
Senas geras rokenrolas…

Ko burbi kaip sena boba,
Kad vėl blogas oras,
Nuotaiką tau pataisys
Senas geras rokenrolas…

Gal visai nesvarbu-
Tu plonas ar storas-
Puikiai tiks tau visada
Senas geras rokenrolas…

Kai bus labai tau riesta,
Tegul tave telydi vienas noras,
Kad širdyje ir vėl skambėtų tas
Senas geras rokenrolas...

Dėkojame Renatai iš Atlantos (Georgia, USA), Zenonui Langaičiui iš Kauno, Sigitui Unguraičiui iš Čikagos (Illinois, USA), Smuel Tatz iš Niu Jorko (New York, USA), Gedui Manerskui iš USA, Kristupui-Kristoforui Petkūnui iš Kauno, Edmundui Gegužiui iš Los Angeles (California, USA),  Kęstučiui Paplauskui iš Kauno.

Video. Du filmukai. Tai galimybė pasižiūrėti į save iš šono, nugaros ir kitais rakursais. Reikia pasakyti, kad filminome visi kas netingėjo, bet geros, kokybiškos filmuotos materijos nedaug. Todėl sulipdyti filmukus buvo sudėtinga. Tiesiog per vėlai atsiminiau, jog reikia prašyti Donatą fiksuoti bent pačius svarbiausius momentus. O jis tą sugeba geriausiai.

Foto. Čia situacija geresnė, o išskirtinė padėka už teisingas nuotraukas – Vytui SanSimnui Stanevičiui.

GLŪKOIDAMS 40 (part 1)  || GaražųKlipai 2021

GLŪKOIDAMS 40. Media (part 2)  || GaražųKlipai 2021

Šeštadienio popietę pradėjo Alvydas Jegelevičius, uždegdamas atminimo žvakutę Aisčių muzikantams Valdui Jurgelevičiui (bass), Stasiui Simanavičiui (drums), Svetlanai Serioginaitei (voc), Rikantui Liliui (voc, guit.), Rimgaudui Drumžliui (guit., backvoc, keyboards) , Viktorui Jonkui (bass), Vaclovui Kazlauskui (drums, voc.) ir padainavo Saškos Skačkovo dainą, upgreidintą savo aranžuote. Tai mūsų visų gabaliukas iš TŲ LAIKŲ: žinomas, mėgiamas ir vertinamas. Ačiū, Alvydai.

Savo draugams melomanams Dzilbus su dukra Rasa pasiuntė keletą Aisčių seno repertuaro prisiminimų, o All My Loving skambėjo Šekspyro žodžiais su Glūko tematika. Dar ir „Mergaitė perlų spalvos plaukais“ pagal vengrų grupę Omega.

Albertas Šekspyras Antanavičius savo dainų prasmingais tekstais prisiminė draugus, kurių nėra. Viena jų skirta mūsų visų mylimam Viktorui, kuris buvo nenuilstantis glūkoidas su savo neordinariniu humoro jausmu, mažakalbyste, bet sugebėjimu pasakyti daug. Užkabinti praeities kampus Albertas sugeba nepriekaištingai. Jo dainos tai įprasmina.

Smuikininko maestro Algio Verbausko ir  diplomuoto jaunojo gitaristo Saulius Jegelevičius sugroti argentiniečio Astor Piazzolla kūriniai publiką nuteikė rimtai.

Toks atlikimas nedarytų gėdos ir Hollywood‘o garsenybių sutuoktuvių vakarėlyje. O čia visa tai prie Glūko! Garsai sklido ore, live ir skirti draugams. Nerealu, bet įtikėtina! Vėliau Algis smuiku ištransliavo popuri iš grandų hitų: Stevie Wonder, Beatles, CCR, Earth Wind and Fire ir kitų ir dar ir taip toliau. Buvo šokių vakarėlis – kaip ploščiatkėj 1968.

Jau po oficiozų koncerto prasidėjo jamm session. Prisipažinsiu: kai Jegelevičius-junior kartu su Agne dainavo angelską gabalą (gaila, nežinau jo kilmės) buvau užburtas. Aišku, kad  šoke pamiršau filminti. O gaila! Jie abu buvo super. Išvada: galėtų, ateities glukoidų meetuose koloboruoti. Manau būtų tobulas variantas.

Iki naujų susitikimų!