Glūko dažnutės, arba Šekspyras raiškiai apie tai, kas ir kodėl vyks po poros dienų

Glūko dažnutės

Čia Dzilbus šventai – lyg į Saragasą –
Kas metai atplaukia atbėga
Įsimetęs į kuklų kelionės bagažą
Laimą, gitarą ir juodą šunėką;
Čia Virgį gali iš arti pamatyti
Be šautuvo, peilio ir balto chalato – – –
(Kam pasiseka, tas – kartais – iš labo ryto
Ir profesoriaus žmoną be trauzų pamato – – -)

Čia orkestro kareivis VerbAuckas
Po pušim tyliai griežia Vivaldį –
Te glūkoidai šedevrų paklauso,
Kol nespėjo „kaip reikiant įkalti“;
Čia po klasikos opusų ir uvertiūrų
Pasipila dainos už kempingo stalo,
O ant stalo – munšaino, mėsos, konfitiūrų
Tiek, kad bus kas kraujagysles valo – – –

Čia keturios dešimtys liepų žalių
Vasarom ošė prie Glūko dorai  – – –
Į Glūką mus vedė bent šimtas kelių
Ir… lėkė bernai  kaip jauni eržilai – – –
Čia keturios dešimtys liepų žalių
Sukosi kaip kalendorinės girnos – – –
Į Glūką mus vedė bent šimtas kelių
Ir… lėkė merginos, eiklios kaip stirnos – – –

Čia vaikšto šančietis Vidukas, ir vIskiu
Palepina draugą – še, pusę stiklinės, –
Jis atsivežė tiek meškerių ir tiek blizgių,
Kad per jas džipe tilpo tik litras degtinės;
Čia Vidma, atmynęs šį kartą nuo Sylio,
Vėl alų ragaus, vos atgaudamas kvapą,
Kol alus dar rasoja, kol alus nesušilo,
Kol  Aušra prie alaus užkandėlę jam tepa – – –

Čia, – matyt, jau nuo vakar ar netgi nuo pernai –
Kapitonas ir Valė iš Londono Glebo;
Jiems arti, – gal todėl Kapitonas už skverno
Ir atsitempė viedrą cikrinio placebo – – –
Mūsų daug… vyresnių jaunesnių, kiek čia truko –
Kelios dešimtys metų kaip keli gūsiai vėjo – – –
Mūsų daug… čia yra net tokių, ką prie Glūko
Palapinėse meilė kadaise pradėjo – – –

Čia keturios dešimtys liepų žalių
Vasarom ošė prie Glūko gražiai – – –
Į Glūką mus vedė bent šimtas kelių,
Ir… ūkėm mes jais kaip tikri garvežiai – – –
Čia keturios dešimtys liepų žalių
Vasarom ošė prie Glūko gražiai – – –
Čia kadaise berniukai mergaitėm skylių
Pribadydavo  tarsi ežiai,

… o dabar?.. o dabar jau ir daug ko čia trūksta:
Geniaus, Vikciaus, Jonelio, Kefyro – – –
Bet laužas dar dega ir dūmai dar rūksta –
Tiesiai į dangų – virš Glūko šilo;
… jau, žinoma, daug ko čia nėr, ir, deja,
Nuo šito žinojimo širdis mums gelia – – –
Kam uždegam  laužą  Glūko šile,
O kam – atminimo žvakelę – – –
– – –
… čia keturios dešimtys liepų žalių
Vasarom ošė prie Glūko gražiai – – –
Į Glūką mus veda ne šimtas kelių,
O tūkstančiai ar… panašiai – – –
– – –
… ir aš čia buvau, vyną midų gėriau;
Liejosi kalbos, skambėjo daina,
Bet neilgai ŠITĄ laimę ištvėriau, –
Tik pyst! – nugriuvau, ir gana – – –

V., 21.07.2-3-4