KAS YRA KAS

1917 Pirmojo Pasaulinio karo pabaigoje  Vokietijos pinigais pasamdytas  gudrutis V. Ulijanovas-Leninas pasinaudoja tamsiausiu Rusijos visuomenės sluoksniu: darbininkais ir valstiečiais ir pagimdo naują, nematytą negirdėtą, tik utopistų filosofijose egzistuojančią sąntvarką. Vytas SanSimnas Stanevičius surinko keletą faktų apie tokios santvarkos vairininkus. 

KPSS  trumpa istorija

1924 m., mirus Leninui, paaiškėjo, kad antras žmogus partijoje, draugas Trockis – išdavikas.

Kamenevas, Zinovjevas, Bucharinas ir Stalinas nuvertė Trockį ir ištrėmė iš SSSR (1927). Po poros metų pasirodė, kad Kamenevas, Zinovjevas, Bucharinas irgi liaudies priešai ir kenkėjai. Tada šaunusis draugas Genrichas Jagoda juos areštavo (1936).

Po metų Jagodą, kaip liaudies priešą, areštavo Ježovas (1937). Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad ir draugas Ježovas visai ne draugas, o liaudies priešas bei išdavikas. Berija Ježovą areštuoja (1938).

Po Stalino mirties (1953) visi suprato, kad ir Berija toks pat išdavikas. Tada Žukovas areštavo Beriją (1953). Tačiau greitu laiku Chruščiovas sužinojo, kad Žukovas – priešas ir suokalbininkas, o jį ištrėmė į Uralą.

Kiek vėliau išaiškėjo, kad ir Stalinas buvo liaudies priešu, kenkėju bei išdaviku (1956), o su juo ir didžioji politbiuro dalis. Tuomet sąžiningi partiečiai su Chruščiovu priešakyje, Staliną pašalino iš mauzoliejaus, o politbiurą bei prie jų prisišliejusį Šepilovą išvaikė (1957).

Keliems metams praėjus, paaiškėjo, kad ir Chruščiovas buvo avantiūristas, voliuntaristas, perėjūnas ir priešas.

Tada Brežnevas Chruščiovą išsiunutė į pensiją (1964). Po Brežnevo mirties, suprasta, kad ir jis buvo kenkėjas bei sąstingio priežastis (1964-1982).

Vėliau trumpai valdžioje pabuvojo dar du, kurių niekas net įsiminti nesuspėjo (1982-1985).

Po jų į valdžią atėjo jaunas ir energingas Gorbačiovas. Tada paaiškėja, kad visa partija buvo kenkėjais, priešais, o jis viską ištaisys.

1991m. griūva SSSR, o Gorbačiovas tapo priešu ir išdaviku.

Tokia trumpa KPSS istorija.