Lietuvai 30. Ko mums nereikia. Albumo atgarsis.

Glūkzauras Virgilijus Beiša pasakė: “dabar, kai mes NATO, o dabar dar įstojom į Europos Sąjungą – man dėl svarbiusių dalykų ramu. O viduje susitvarkysime patys“. Nepamirškime, jog šią frazę Virgius tarė 2004 metais ką tik įstojus į ES. Šiandien aktualu žinoti kuo ir kaip prie tvarkymosi viduje galime prisidėti patys. Ogi nerinkdami pitrėnienių, gražulių, šustauskų, blondinių irinų, tomaševskių ir panašių tipažų, dėl kurių gėda ir nesaugu.

TOKIUS įprastai renka  menkesnio išsilavinimo neišrankūs varguoliai ir dviejų porūšių Kremliui naudingi idiotai: #1 apmokami troliai ir #2 nuolat vapantys: prie ruso buvo geriau ar ES yra blogis. Štai šioje terpėje iš politinių atliekų savartyno lenda partiniai migrantai ir dezertyrai, istorinės klaidos, pranašai-samoučkos ir rimtais veidais mala šūdą. Kraštieti, nebūk naivus. Nerink TOKIŲ.

Jei TOKIŲ nerinksim, apsisaugosim nuo koronadebilizmo Seime ir koloradinio gaivalo plitimo krašte.

Tikėtina, kad TOKIŲ bent jaunimas nerinks. Jaunoji karta teikia prioritetą socialiniams tinklams, o ne politinių atliekų keliamam triukšmeliui.

Visiems USA gyvenantiems glūkoidams ir jiems prijaučiantiems, rekomenduojame nebalsuoti už prokomunistą Bernį Sandersą. Frazė, kurią jis pasakė dar 1997 metais : „Jei rimtai svarstome Baltijos valstybių priėmimą į NATO, turėtume išsitirti savo galvas“. Toks požiūris rodo didelę nemeilę Lietuvai. Nors mes ne amerikiečiai, bet TOKIO prezidento Amerikoje mums nereikia.

Prienai pro automobilio langą, važiuojant į Birštoną pakvėpuoti sūraus oro. 30 metų prireikė, kad Chruščiovo žmogidė taptų panaši į vakarietišką būstą

Lietuvos atstatymo 30-mečio proga palinkėkime vienas kitam politinio sąmoningumo, meno atskirti kakutį nuo bandelės ir dar po 20 –ties metų gyvensime taip, kaip šiandien gyvena suomiai ar danai. 50 metų  – būtinas laikotarpis apsivalyti nuo raudonosios choleros deformuotų įpročių ir mąstymo. Lygiai tiek, kiek buvome kolonizuoti .

——————

Kai Vasario 16 išpostinom glūkoiduose video reportažą apie 1944 metais išvaduotojų atidžiai „peržiūrėtą“ šeimos relikviją-nuotraukų albumą ir kas iš jo liko, mūsų korespondentas, poetas, tinklapio sponsorius gerbiamas Vytautas Matulevičius atsiuntė savo mamos pasakotus atsiminimus apie du sunkius tautai laikotarpius.

Kaip vokiečiai vadavo mano senelių sodybą

Pirmasis pasaulinis karas. Į sodybą atvažiuoja vokiečių būrys. Karininkas pasikviečia šeimininką prie šulinio, liepia pasisemti vandens ir gerti.  Šeimininkas atsigeria. Karininkas pasako: gut ir kareivukai išsirengę prausiasi. Karininkas paprašo stiklinės, pripila į jį vandens ir kažkokių miltukų, kurie tirpsta  ir šnypščia. (Pasirodo – tai limonadas). Ištiesia stiklinę mano močiutei. Ta išsigandus bijo paimti, tačiau, kai karininkas pats gurkštelna, įsidrąsina ir močiutė – paragauja “šnypštuko“, kaip ji jį vadino. Karininkas  vėl pasikviečia šeimininką ir tada- šnaps- špek- trinken.

Antrasis pasaulinis karas. Vaizdas panašus. Į sodybą įvažiuoja vokiečiai. Vėl karininkas kviečia šeiminką, vėl liepia ragauti savo šulinio vandens. Vėl kareivukai išsirengia, prausiasi, groja lūpinėm armonikėlėm. Vėl šeimininkas su karininku šnaps- špek- trinken. Sesės ir broliai tautiečiai. Sveikinu visus su Kovo 11-ąja- Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Mylėkime savo šalį, saugokime Laisvę.

Vytautas Matulevičius