ALYTAUS FUTBOLAS: ilgas ir vingiuotas kelias (2 DALIS)


Tęsiame seriją rašinių apie Alytaus futbolą. Padėka Sigitui Petravičiui, Laimučiui Urbanavičiui, Broniui Matažinskui, Vytautui Matulevičiui už pastebėjimus. Jie labai svarbūs, nes papildo Vytauto „San Simno“ Stanevičiaus  ambicingą užmanymą aprašyti futbolo žingsnius Alytuje. Vienam tai padaryti žiauriai sudėtinga ir, nors Vytas jau nuveikė titanišką darbą, Jūs savo komentarais-papildymais padėsite jam. Taip visi kartu pasieksime gražų tikslą su pretanzija į Alytaus mikrowikifutbolpediją.

VYTAUTAS STANEVIČIUS

„Dainavos“ kelias į viršūnę

„Dainava“ greit kopė į Lietuvos futbolo aukštumas. Pakrikus „Alyčiui“ stipriausi Alytaus futbolininkai tapo J. Kubilevičiaus auklėtiniais. Komanda stiprinosi savo gretas ir patyrusiais „legionieriais“ iš Kauno, Suvalkijos. Debiutavo vietiniai jauniai Rimas Pisaravičius, Romas Elsneris. Perspektyvūs buvo Antanas Makštutis, Aurelijus Vilkinis, Algis Žemaitis, Romas Vidžiūnas. Treneris iš vietinių bei kviestinių žaidėjų padarė tvirtą kolektyvą, kurie sugebėjo „Dainavoje“ atskleisti stipriausias savo savybes, pajungdami jas komandiniams interesams. Nenuostabu, juk pats alytiškis J. Kubilevičius buvo didelis autoritetas žaidėjams. 1953 metais tapo Lietuvos moksleivių čempionu. Vėliau, studijuodamas LŽŪA Miškų fakultete, pats puikiai žaidė tuomet stiprioje Kauno „Limos“ komandoje, tapdamas Lietuvos čempionu ir dukart „Tiesos“ taurės laimėtoju. Iš gausios šeimos kilęs treneris žinojo darbo kainą, būdamas geras psichologas mokėjo nuteikti auklėtinius, kad sunkios treniruotės netaptų rutina. Tai atsakas tiems skeptikams, kurie kalbėjo, jog kas čia tokio su tokiais stipriais žaidėjais skinti pergales. Komanda sudėtingas organizmas, kad sklandžiai funkcionuotų reikalingos gilios žinios, nuojauta, tikėjimas auklėtiniais, tėviška jų globa. Visa tai buvo J. Kubilevičiaus širdyje ir galvoje.
1970 metais debiutas aukščiausioje lygoje ir 6 vieta. Po metų žingsnelis atgal – septinti, o jau 1972 m. pirmą kartą iškovota bronza (tarp medalininkų ir simniškis Remigijus Klimavičius), kurios „Dainava“ neatidavė niekam ir po metų (joje žaidė kitas Simno atstovas Algis Tamulynas „Agemunė“). J. Kubilevičiaus auklėtiniai subrendo didesnėms pergalėms ir tarsi to patvirtinimas bei ambicijų pademonstravimas – lygiosiomis 1:1 sužaistos draugiškos rungtynės su Vilniaus „Žalgirio“ meistrais. 1975 metais komanda užkopė į Lietuvos futbolo viršūnę, padovanodama Alytui kol kas vienintelį čempionų titulą. Tų laikų Lietuvos čempionai negalėjo atstovauti gimtam kraštui Europos čempionų taurės turnyre dėl mums visiems žinomų priežasčių. Tad Watas su komandos draugais neturėjo galimybės išbėgti į Europos stadionų žaliąją veją. Norint suvokti šio neeilinio Alytui pasiekimo reikšmę norom nenorom tenka prisiminti trenerio J. Kubilevičius vienam susitikime pasakytus žodžius, jog jis netikįs, kad per artimiausius 100 metų alytiškiai kada nors vėl taps Lietuvos čempionais. Auksą iškovojo su šiais žaidėjais: buvusiais vilkaviškiečiais komandos kapitonu Antanu Janušaičiu ir vartininku Sigitu Krapavičiumi „Sigara“, alytiškiais aikštės žaidėjais kibiu ir kietu gynėju Juozu Aleksieriumi „Aleksu“, technišku, landžiu puolėju Algiu Eidukevičiumi „Liuba“, aikštės vidurio valdovu, tarsi kokiu Bakenbaueriu, Romu Dumbliausku „Dumble“, jaunuoju Romu Elsneriu „Blondinu“, ramiu, patikimu centru gynyboje ekskauniečiu Kęstučiu Giedraičiu „Giedra“, lieknu, tačiau tvirtu ir ištvermingu krašto gynėju iš Alytaus, šeimyninės futbolo dinastijos pradininku Vytautu Grudzinsku „Grudze“, „legionieriumi“ dešiniuoju saugu Algiu Jurgutavičiumi, alytiškiais Stasiu Kazlausku, Juozu Laurinavičiumi „Lauru“, judriu, technišku, universaliu gynėju Vytautu Malinausku „Watu“, suvalkiečiu, bet Alytuje labai pritapusiu „bombardyriumi“, tarsi tų laikų koks Gerdas Miuleris pas vokiečius, Justinu Miliausku „Timu“ (vėliau tapo puikiu futbolo teisėju), kraštiniu saugu Algimantu Mateika, Vincu Plikaičiu. Beldės į čempionų komandos duris Jonas Eidukevičius “Jonelis“, Antanas Makštutis, Algis Balčiūnas “Balčė“ ir kiti jauni žaidėjai. Vėliau jiems tos durys plačiai atsivėrė. „Senesnieji“, buvęs simniškis R. Klimavičius, R. Pisaravičius išvyko studijuoti į Kauno kūno kultūros institutą, Ernestas Marcinkevičius „Ernius“ į Vilniaus inžinerinį statybos institutą pas buvusį alytiškį „Inžinerijos“ trenerį J. Muliolį. Pirmieji du grįžo po studijų į Alytų. Vėliau į Alytų iš Kybartų persikėlė ir jų studijų bei „Atleto“ komandos draugas Kybartų futbolininkų Kochanauskų dinastijos atstovas Rimvydas.
Dar noriu sugrįžt prie „Dainavos“ gynėjo Wato. Tais laikais tarp futbolo mėgėjų buvo populiarus toks jumoristinis ketureilis:
„turėjo gynėjas puolėjo gyslelę,
o tokio gynėjo likimas baisus,
jis keturis priešo puolėjus apėjo
ir kirto į savo vartus“


Watas nors humorą ir mėgsta, priešingai šiam lyriniam nukrypimui, kirsdavo į varžovų vartus ir neretai įmušdavo įvarčius, kurie buvo reikalingi kelyje į auksą. Kaip jį apibūdino savo knygoje „Alytaus sportas“ žymi Lietuvos sporto žurnalistė, buvusi alytiškė Marytė Marcinkevičiūtė, tai „gynėjas, kuriam patinka mušti įvarčius“. Kad jis tą moka daryti įrodė ir vėliau žaisdamas „Poringėje“, vieną sezoną tapdamas rezultatyviausiu žaidėju nors žaidė gynėjo pozicijoje.
Be abejonės, J. Kubilevičius dirbo kantriai siekdamas tikslo. Komanda savo kilimą pradėjo iš žemiausios Lietuvos čempionato lygos 1967 metais. Naujai suburta komanda vadinosi „Statybininku“. Greit buvo pervadinta į „Dainavą“. Alytaus futbolo veteranas ir „Dainavos“ kūrėjas J. Kubilevičius su bendraminčiais didelės diplomatijos, entuziazmo dėka šia idėja uždegė Alytaus statybos tresto vadovą Kazimirą Šimčiką, profsąjungų lyderį Vytautą Daniškevičių. Čempionų titulai savaime neateina, čia ne loterija, bet fortūna, kurie nebodami sunkumų atkakliai treniruojasi galų gale nusišypso. Čempionai žino kiek pastangų reikėjo, kad užsitarnautų jos palankumą. Prie pergalės prisidėjo ir Alytaus sirgaliai gausiai ateidavę palaikyti mylimos komandos bei dideli futbolo entuziastai, Alytaus futbolo simboliai a. a. Romas Zaviliauskas „Zavilė“ į rungtynes oriai ateidavęs su laikraštuku rankoje kartu su broliu a. a. Algiu. Šis nevengė atsakingų futbolo teisėjo pareigų. Šiltu žodžiu norisi paminėt didelį futbolo mylėtoją Alytaus rajoninio laikraščio redaktorių a.a. Stanislovą Pleskų, neapleisdavusį nei vienų „Dainavos“ rungtynių bei prieš keletą savaičių, deja, amžiams iškeliavusį Alytaus futbolo metraštininką Romą Trubnikovą. Prisidėjo visi, paminėti ir nepaminėti herojai, eiliniai mėgėjai, visi kas svajojo apie Alytaus futbolo pergales, mylėjo šį žaidimą, nes meilė bei entuziazmas verčia kalnus ir padeda svajonėms išsipildyti. Čempioniška sėkla buvo gaji! Tais metais gimė Žydrūnas Grudzinskas, „Dainavos“ gynėjo Vytauto sūnus. Tėvo pavyzdžiu tapo futbolininku, gynė Lietuvos garbę rinktinėje. Dabar yra futbolo mokyklos Vilniuje direktorius ir pats brandina jaunuosius talentus bei per televiziją labai kvalifikuotai komentuoja futbolo rungtynes iš įvairių pasaulio stadionų, deja… sėdėdamas studijoje. Klausant jo malonaus balso tembro, manau net moteris nenorės perjungti kanalo, bei nejučiom susirgs futbolu…

[Antros dalies pabaiga. Bus daugiau]

Fotogalerija. ALYTAUS FUTBOLAS

Reklama

3 Responses to ALYTAUS FUTBOLAS: ilgas ir vingiuotas kelias (2 DALIS)

  1. Grigaitis Virginijus parašė:

    Gerai uzsikaike ir Jonas ir Watas…visiems linkejimai.

  2. O aš norėčiau padėkoti Alytaus muzikantams ,kurie grojo tuometiniuose restoranuose Nemunas ir Žuvintas ,aišku pagrindiniai grojokai tada buvo Aisčiai. Jie padėjo mums atsipalaiduoti po sunkių kovų ir pasiruošti kitoms kovoms.Dėkui ir gražiausioms Alytaus merginoms.

  3. Be Zavilės reikėtu nepamiršti ir Sudvajiu ORLIKO didziausio Alytaus fudbolo fano ir eksperto,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: