Fiesta (ne E. Hemingvėjaus)

Futbolo komandos: „Kooperatininkas“, „Alytis“, „Dainava“ – tai ta pati komanda, tik laikmetis kitas. Tikrieji vietinio futbolo žinovai pagarbiai prisimins Valentiną Lubenickį, Kolią ir Lionių Dobrovolskius, Vytautą „Watą“ Malinauską, Romą Dumbliauską, kitus, garsinusius Alytaus futbolą. Vytas „San Simnas“ Stanevičius ciklą apie futbolą pradeda nuo naujųjų laikų: LT rinktinės pasirodymo Ispanijoje 2010 metais, bet vėliau priartės prie Wato išpažinties apie tai, kaip jie tapo Lietuvos čempionais. Apie tai vėliau

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Glūkoidų komandą pagerbt, sveiks, VALIO! Anksčiau toks buvo tradicinis futbolininkų pasveikinimas prieš varžybų pradžią. Tik netardavo “glūkoidų“, bet – “varžovų“. Kodėl taip sveikinuosi? Gal ne čia pakliuvau? Ne, esu ten, kur ir noriu būt, o jus visus noriu pakviest pakeist aplinką, atšviežint mintis, patirt naujų pojūčių. Tam į pagalbą kviečiu futbolą, juolab, kad šiandien startavo futbolo sezonas Lietuvoje.  Manau, jis ras čia, Glūkoiduose, vietos šalia muzikos, knygų, kelionių, juolab šie visi ingriedientai bus mano mišrainėje.

Kad nebūtų atmetimo reakcijos, porcijas, matyt, reiks dozuoti. Šiandien pateiksiu tik pusę didelės ir aštrokos ispanų patiekalo porcijos dalies. Ji nepasenus, nes kelionių įspūdžiai nesensta. Data – 2010 m. spalio mėn. 8 d., kai Lietuva žaidė 2012 metų Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes su Ispanija, dvigubai už Alytų didesnėje ir labai gražioje Salamankoje, šalies vakaruose, netoli sienos su Portugalija. Jei rimtai, šis patiekalas buvo ne mūsų dantims ir skonio receptoriams, per aštrus, juk Ispanija tuo metu buvo pasaulio čempionė ir joje žaidė visas futbolininkų žvaigždynas. Pralaimėta 1:3, o garbės įvartį (rezultatas tapo 1:1) į pasaulio čempionų vartus įmušė alytiškis Darvydas Šernas. Be jo rinktinėje žaidė dar du alytiškiai: vartininkas Žydrūnas Karčemarskas, saugas Mindaugas Panka, o atsarginiu žaidėju liko Vytautas Lukša.

Grupė žurnalistų, sirgalių ir šiaip prijaučiančių vykome į  kelionę pažiūrėt to susitikimo. Senokai tai buvo, bet prisimint malonu ir noriu ištraukt giliai pasislėpusias fotografijas. Be futbolo pamatėme ir tai, kas ko norėjo, reikėjo ar ieškojo. Pamojavę sparnais virš Vilniaus ir iš dangaus aukštybių apžvelgę senelį “Žalgirio“ stadioną, kuris jau dabar liko tik atmintyje, o statomas šalia Akropolio matyt tik ir liks neišsipildžiusiose svajonėse, pasukome į Pirėnus… Salamanka, kad ir nedidelė, bet jauki, patraukli bei labai maloni vieta tokiai trumpai išvykai. Apie 150 tūkstančių gyventojų turintis miestas gausus architektūrinių paminklų, studentijos… atsipūtusių žmonių. Ne toliau kaip trijų metrų atstumu mačiau pasaulio čempionato nugalėtojų taurę World cup, kuri buvo demonstruojama Salamankoje. Atrodo, ištiesi ranką ir prisiliesi, bet ne, ji buvo po neperšaunamu stiklu, visa švytinti auksu. Minios žmonių stovėjo porą valandų eilėje, bet juk ir aš pietietis, dzūkelis iš pietų Lietuvos, tai nesunkiai radau bendrą kalbą ir trumpam buvau prileistas draugiškų ispanų, kad negaiščiau brangaus kelionės laiko. O dar pakeliui į Ispaniją už lėktuvo lango jutau aukšiausios Europos viršukalnės Monblano, besistiebiančio pasiekti lėktuvo sparną, šaltą dvelksmą, kurį užfiksavau nuotraukoje.

Futbolo rungtynės tęsiasi 90 minučių. Simboliškai teikiu 90 nuotraukų peržiūrai. Nors tinklapyje matysite pačias įdomiausias. Čia tik pirma kelionės į futbolą dalis, įvykiai ir pažintinės akimirkos su Salamanka prieš rungtynes. Momentai iš stadiono – antroje (antra porcija) dalyje… Buen apetito!

Fotogalera “Futbolo fiesta Ispanijoje pagal San Simną. 2010“. Visų fotografijų autorius Vytautas STANEVIČIUS.