Liaudiški prisiminimai apie Alytų


Kad visi turime ką prisiminti – niekas neabejoja. Taigi, nalauk: rašyk, įkalbėk mp3 ir atsiųsk ar ateik į “Garažų Klipų“ studiją ir gyvai papasakok. Kitaip liks tik balandos ant kapo

VYTAUTAS GALBUOGIS

galbuogis_portretNetyčia iškrapščiau senų minčių.  Alytus maždaug apie 1972 m. Dauguma, manau, užmiršo šio miestelio statusą Lietuvos istorijoje. Alytus buvo žymus daug kuo, pravardėm ir žinoma muzika, neminėsiu tų, kurie tą muziką stūmė, mes ir taip puikiai juos žinom. Aišku,  nepamirštas ir hipizmo laikmetis. Alytus Lietuvoje buvo jėga. Palangoje tekdavo pagastroliuoti  tuo laiku, kai ten pasisakai, jog iš Alytaus – to pakakdavo, jog niekas nekabins. Nors vykdavo jaunimo karai tarp Kauno ir Vilniaus, Šiaulių ar Panevėžio. Neduok Dieve, kauniečiai sužinotų, kad alytiškį nuskriaudė. Toks buvo Alytus. Ir dar vienas įvykis, kuris prisidėjo prie miestelio išgarsėjimo. Turėjom tokį bendrabutį  buvusioje Jemeljanovo gatvėje (dabar Vilties g.). Jame tais laikais apgyvendindavo beskanvoinikus, kuriems kalėjimo laikas į pabaigą ar šiaip „geresnio“ elgesio.  Jie dirbdavo miesto statybose ir jautėsi miesto karaliais. Ir jie buvo nutarę, kad ir mūsų miesto meka – Ploščiadkė jų valdos. Nepavyko, tiuremščikai gerai gavo į kaulus nuo mūsų miestelio gynybinių pajėgų. Teko įsikišti milicijai, kad revanšo metu tiuremščikų visai alytiškiai neuždubasintų. Tai buvo totalus įvykis Lietuvoje, po kurio tie (ereliai) susitaikė su mintimi, jog šiame miestelyje jiem karaliauti nebus leidžiama. Miestelyje tapo ramu ir  ši žinia  Lietuvą greit apskriejo. Skaitytojau, gal  prisimeni daugiau pikantiškų detalių? Kai išknisit, pavarykit – žiniasklaidai reikia nuotykių.

Neseniai FB buvo įdėta mūsų pliažo nuotrauka, tai dar viena garsi miesto vieta su taip pat smagiu nuotykiu. Gyveno tais laikais M. Melninkaitės g-vėje (dabar Lelijų prie Savickų mūriuko, iš kurio dabar liko tik didelė duobė) tokie Masaičiai, kiek pamenu gydytojai, vaikus pažinojau. Miestelėnai maudosi, Nemuno vandenėliu džiaugiasi, gelbėjimo tarnyba dirba, gelbėtojas Juozukas Meškelevičius iš valtelės visus prižiūri. Maudosi ir Rička Masaitukas, nardo sau smagiai ir……staiga…neiškyla – dingo akyse. Pliaže panika, gelbėtojai laksto, narai ruošiasi. Apieško tą vietą, operacija trunka ilgai,  dar srovė savo darbą daro, visų nuotaika labai slogi. Tai buvo apie 12 valanda dienos. Ričkos taip ir nerado. Gaila. Mums gyviems liko saulė ir vanduo, turim tęsti gyvenimą toliau. Žaidžiam kortomis, deginamės, jau ir gera popietė atėjo, pakeliam su chebra akis į šešėlio pusę, visų lūpose ble… skenduolis Rička stovi, cepelinuotas lūpytes besišluostydamas. O tas keistuolis panėrė, iškilo prie tilto, parėjo namo ramiausiai pavalgė, numigo ir vėl atėjo, tai buvo šurmulio, bet Rička tapo garsiuoju nardytoju. Mes su chebra pas jį pasižmonėdavom, nes ten buvo tokių medicininių knygų apie sifilį ir žmones juo apimtus, tokius vaizdelius pamačius ir jaunam žmogeliui edukacinė programa greit pasiekdavo smegenis. Va taip.

pliazas-old2

Iš naujos eilutės. Daug Alytus turėjo ir turi įdomių žmonių, nevardinsiu – pasiskaitykit glūkoidų archyvus. Tik vieną manau užmiršom. Turėjom  tuomet Alytuje tokį tikrą rusą: tai buvo (vojenkomato-karinio komisariato) vadas  a.a. Dimitrijus Riabovas. Chebra, prisiminkim, kaip  tuo laiku į sovietų armiją rinkdavo. D. Riabovo labai ramus požiūris buvo į tai, lietuviškai pajuokaudavo ir vis su tokia žavia žmogiška šypsena. Nepuolė visokių varguolių rinkt. Tai buvo Rusas –  Žmogus iš didžiosios raidės. Dabar galiu parašyti, kad jis ir jo šeima nebuvo sutverta mylėti sovietinę sistemą. Dukrai, pasitaikius progai, pavyko tuo laiku palikti tą “rojaus šalį“. Todėl mes netekome Riabovo, jis privalėjo palikti vojenkomatą. Didelė pagarba D. Riabovui. Vėliau gavome naują vadą “tikrą lietuvį“ – Kazakevičių, kuris iškart gražiai išdidžiai rusiškai pareiškė: kto byl zdorovym, zdielaem bolnim ili naborot.  Galvokit ką norit.

geleziunasKuo garsūs dabar? Tiltu: vadinamu į niekur. Nė velnio, į sodą “Nemunas“, aš gal vienintelis, kuris labiausiai to laukė. Po 48 metų svajonė išsipildė. Vertėjo laukt? Žalioji gatvė įgriuvo – išgarsėjom. Prie to dar truputis istorijos, miestą, turbūt, šėtonas užpuolė. Einate per tiltą  pėsčiųjų taku link sodų iki tako pasibaigiančio suoliukais. Šiaurės rytų pusėje, per šakas matote betoninę koloną,tai vandens “kytra“ nuleidimo sistema. Dešiniau klonyje dabar stovi du nauji namai – iki ten buvo ežeras. Dabar būtų taip: važiuojat ar einat pylimu, palei ežeriuką link sodų man teko tuo pasigrožėti. Gerai vyrai buvo sugalvoję. Tik neilgai džiaugėmės. Vasarą padarė, pavasarį ežero neliko. Vanduo užpyko dėl blogo darbo, išgriovė užtvanką ir pabėgo, palikęs betoninę nuolaidą istorijai. Matot šėtonas nepaleidžia Alytaus ir po 45 metų ima ir Žaliąją gatvę griauna, nesiseka Alytui. Tai su Rotušės aikšte vargstam: vis restauruojam, vieną “gražų “fontaną pakeičiam  kitu dar “gražesniu“. Man tas labai patinka: primena pionierių stovyklų lovius prausimuisi su eile kranų, čia taip pat kažką nostalgija užvaldė.  Ar žinote, kaip miesto žmogai juokauja, kai toks  kūrinys prie savivaldybes stovi: myžam ant visų. Visokių važiavimo žiedų pridaro, patiems striokas suima. Užtai kad mes mokyti…

Aš turiu gerų minčių, kaip Alytų išgarsinti. Aerodromo teritorijoje įrengti didžiausią pramogų parką Europoje, kiek darbo vietų galima sukurti, kiek išplauti europinių pinigų. Nuo tilto įrengti lyno vagonėlių kelią virš Nemuno iki Birštono ir atgal, keliauji su puodeliu kavos, koks kaifas. Tik nesakykit, kad diedas kvailėja. Aš tik svajonę turiu. Būtų gerai, kad Dzilbus mane kur įrašytų į istoriją ateinančioms kartoms.Tada visi žinos, jog tai tokio glūkoido Vytauto  Galbuogio idėja, o aš sau ramiai guliu po balandų apklotu. Kol dar žiema, apsidairykit, rūpesčius kasdieninius primiršę. Alytus turi Triumfo Arką, pridedu nuotrauką, greičiau rasite, nors turistai būna pastabesni.

triumfo_arka_alytusVienas draugas užsienietis labai susidomėjo. Paaiškinau, kad tai dar Napaleono laikų, o mes labai rūpinamės istorija: atstatinėjam pilis, senus dvarus, niekas neturi sunykti. Mums patinka Alytus ir mes juo rūpinamės, mes turim glūkoidus, pasidalinam-pasidžiaugiam, nelaukiam balandų ant kapo, geriau greito ir šilto pavasario.

 

Daugiau rašinių apie pliažą::

< Dusios saga: atsuktas laikas. ANTRA DIENA
< Vienos dienos kronika (1): PLIAŽAS

Reklama

14 Responses to Liaudiški prisiminimai apie Alytų

  1. Vytautas Matulevičius parašė:

    Kažkodėl niekas nekalba apie Alytaus “ruonius“ Ta company buvo nedidelė: Tadas, Vilius, Valentinas, dar keletas vyrukų,kurie žiemą maudėsi …Nemune. Įsiminė tas sekmadienis,kai į eketę įšoko ir mano Tėtė- Anzelmas Matutis. Motina visą laiką kartojo: “dabr tai plaučių uždegimas tikrai bus“, o daktarė Kiguolienė tik lingavo galva. Nieko ten baisaus neatsitiko: įšoko Tėtė į eketę, paplaukė kelis metrus ir išlipo ant eketės krašto. Įdomiausia buvo tai,kad po to to Tėtės buvo nuotaikos,kokios aš nemačiau per visą savo gyvenimą. Ir niekuo jis nesusirgo, tik visą likusią dienos dalį buvo fantastikos nuotaikos…

    • galbuogis vytautas parašė:

      Labai geras priminimas,reiktų Vilių Vaicekauską pakamantinėt. Šitam renginyje buvau. Mes su keletu draugų rudenį maudydavomės iki užšalimo. Labai jau norėdavom su Vaicekausku susilygint. Išsimaudyti neišdrysom, bet Anzelmas Matutis sujudino žiemiškai apsnūdusį niestelį,ne veltui jo nuotaika buvo žavi,miestelis ūžė-Matutis eketėj maudėsi….Matutis…..mes jauni bernai sarmatlyvai su pavydu pargūžinom namo

  2. Bronius Matažinskas parašė:

    1960 man 10 m puikiai pamenu tas valtis praleistos vasaros. Turejau vyresnį broli Alvyda pravardė SALYSA nuo 5m jis mane išmokė nebijoti vandens ir plezas tapo man draugas.

  3. Juozas Muzikevičius parašė:

    Pamenu, kad už plūduro gilyn negalima būdavo plaukti, bet vietiniai ereliai visvien frantavojo prieš merginas 🙂

  4. Valentinas Chlevickas parašė:

    Aš tada negyvenau Alytuje, bet labai miela buvo paskaityti….

  5. Z'orka is kurorto parašė:

    Pamaciau sena nuotrauka pliazo ir rasau kad turejom toki draugeli Alv..petrauska. Tai jis nuo kurorto galo kai pasileisdavo per Nemuna ir atgal be sustojimo , tai net du kartus perplaukdavo. Nu tik jei is vakaro su kurorto chebra pasededavo, tai sustodavo trumpam atsipusti ir grizdavo pas mus..Tai va kokiu bachuru pas mus buvo. Labai jau gaila, bet konstatuoju fakta, kad kurorte tokiu kaip as mohikanu liko gal tik 4-5. Adjos-susitiksim………? “Z’ “.

  6. Z'orka is kurorto parašė:

    Apie Petrauska,[striba]-tokia buvo jo pravarde, daugiau informacijos gali pateikti Mataz’e is Uzuolankos g-ves.

  7. Albertas Antanavičius parašė:

    O aš šitam mielam ir “prakeiktam“ pliaže septyniasdešimt pirmųjų vasarą pamečiau tėvo dieduko sidabrinį žiedą (su dviem A raidukėm): panėręs po vandeniu griebiau Kriaušiaus panelei Kazlauskų Nijolei už kojos, ji brūkštelėjo nagu (tuomet pedikiūrai dar nebuvo madoj) ir… nuplaukė šeimos relikvija; ilgiuosi jo (žinoma, ir Nijolės) dar ir šiandien.

  8. Z'orka is kurorto parašė:

    Toi vadinamoi ‘vodokackei’ gyveno Juze’ Cegelskas. Buvo labai geras acord-gitaristas-labai ritmiskas,gera ausis,scen.isvaizdus. Bet taip jau gavosi, kad isejo savo noru…….. gaila.

  9. Taip Zora Alvydas Petrauskas Stribas arba Salysa tai mano brolis apie ji as ir uzsiminiau anksciau rasytam komentare.

  10. Vytautas Matulevičius parašė:

    Tam Alytaus pliaže , tiksliau sakant netoli “gylukės“ , ant akmenų ,atsitiko vienas baisus dalykas. Žvejojom su Ažuolų Vidu ir jam nutrūko kabliukas.Aš,kaip kietesnis žvejys,nutariau padėti jam ir užrišau kabliuką. Deja, dar kyšojo valo atkarpa. Paėmiau ją į burną ir nutariau nukąsti. Nukandau, bet ,matyt, gerai truktelėjau,kad kabliukas įstrigo į mano liežuvį. Aš labai išsigandau ir pradėjau rėkti. Kažkokia moteriškė buvo atėjus skalauti į Nemuną skalbinių, viską metė ir atbėgo man padėti. Ji,žinoma, bandė ištraukti kabliuką, o tas ,žinoma. strigo giliau į liežuvį. Galų gale Vidas nukando kyšančią iš mano burnos valo galį ir parvedė mane klykiantį namo. Jis visą kelią leipo juokais, o aš- pykau. Namuose buvęs brolis Valius irgi iš pradžių juokėsi pakui nuvedė mane į ligoninę. Buvo sekmadienis ir ten ,matyt, budėjo internai. Jie liepė man gultis ant operacinės stalo ir žadėjo ištraukti kabliuką. Aš vis rėkiau:“Nenupjaukit liežuvio…“ Suleido man kažkokių vaistų, liežuvis ištino kap kaladė. Aš užsimerkiau . Kai atsimerkiau, virš manęs kabojo valo gabalas su kabliuku. Daktarai juokdamiesi liepė daugiau nevalgyti kabliukų…

  11. watas parašė:

    O man iš pliažo atsiminimų liko šis. Šeštadieniais pliaže maudydavosi daug žmonių., o mes su klasiokais irgi maudėmės, kaip pamatėm ,kad plaukioja mūsų nelabai mėgstamas mokytojas. Kol galvojom ką čia jam padarius, Gustaitis panėrė ir patraukė mokytoją už kojos .Efektas buvo geras ,dabar prisiminus man gaila mokytojo.Gustaitis toli nunėrė ir tas mokytojas niekada neišsiaiškino kas tai padarė.Sakysit aš dabar išdaviau,bet tas mokytojas jau a.a.

  12. Vytautas Matulevičius parašė:

    Šiandien “Delfyje“ rašo apie nykstančią žuvį- skersnukį. Jį ( jeigu neklystu) alytiškiai vadino “plaktuku“. Alytaus garbei turiu pasakyti ,kad 1972 metais šitą žuvį visai netikėtai buvau sugavęs …Alytaus pliaže..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: