Dusios saga: atsuktas laikas. ANTRA DIENA


dUSIOS-SAGA-HEADER

 

Saga, tai skandinaviškas terminas ir reiškia padavimą, sakmę ar pasakojimą su enciklopedinių požymių turinčiomis vertybėmis. Dar SAGA tai kanadiečių grupsas, kurios geriausių gabalų kompiliaciją, Igoriui tarpininkaujant, Dzilbus rekordino iš Daivio Sirūno, jau tada, po LT revoliucijos, sukaupusio ne tik roko klasiką, bet ir 1965-1975 undergraundą orginaliose CD versijose. Galima tik paspėlioti, ką jis turi šiandien.
Rašyti dienoraštį – jokia prabanga ar išskirtinumas, panašiau į marazmą. Jei viena persona 1971 metais nebūtų nusipirkus knygyne blonknotą už 40 kapeikų, šio posto nebūtų.
Vardai, nikai, pavardės naudojami rašinyje, priklauso realiems asmenims, kai kurie šiandien – jau asmenybės. Kai kurių nėra gyvų. Tai laikotarpis, prisotintas nereikšmingų, bet giliai įsirėžusių į atmintį įvykių gausa.
Leksika, tokia, kurią naudojo dauguma, net ir priešakinis jaunimo būrys – studentai. Yra kaunietiško slengo ir kitokių šiandien primirštų ar nežinomų kalbos elementų. Dienoraščio tekstus šiandien būtų galima išgražinti, tačiau tada jūs nepajusite to laikmečio dvasios, jaunimo autentiškų pokalbių niuansų. Literatūros kritikams, pasigalandus dantukus, gera proga pigiai pasireikšti. Bet mums tai nėra svarbu. Svarbu atsukti laiką atgal, tiesiai į 1971. O rubrika SENOS NAUJIENOS apims 1955 – 1982 laikotarpį. Nuotraukos savyje turi daugiau info negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jas reikia ne tik žiūrėti, bet ir skaityti. Gero studijavimo.

<<< ANTRA DIENA. Šeštadienis, 10 liepos. 1971

Antroji diena – kelionių diena. Atsikeliu truputį po aštuonių ir, palikęs Vidą miegantį, kulniuoju į plentą. Darau pirmą klaidą. Vietoje to, kad eičiau į Metelių pusę, apie 2 km einu į Seirijus. Apsigalvoju ir pradedu eiti atgal. Praradau krūvą laiko ir į Alytų autobusu atvažiavau kiek vėliau. Ten radau Šekspyrą ir buvau priverstas išsprogdinti savo veizolus – pamačiau Fantomasą! Jis ką tik po armijos, norėjau jam papasakoti apie laisvą jaunimą, Deep Purple inRock ir kitus dalykus, kad jis iš nuostabos nors galvą pakraipytų. Nes ten – glubinkoj– kur tarnavo, dar tamsiau nei pas mus. Prisivažinėjau samokatu mieste pas chebrantus, kuriuos norėjau užverbuoti mūsų kompanijai prie ežero. Sunku ką nors rasti namie viduryje gražaus šeštadienio. Kviečiau pirmadienį atvažiuot net Benę, vis būtų įdomiau per mano gimimo dieną. Alviui palikau tik raštelį prie durų, nes jis pats nesiteikė būti namie. Per vargą nusigavau iki ežero, nes samokatas kokius 3 kartus sufalšyvino. Atvažiavę jau radau Šekspyrą. Įdomiausia buvo tai, kai jis papasakojo kaip surado Viduką: perėjau pakrante pirmyn-atgal, neradau geresnės palapinės, tai prisistačiau nuo Dzilbaus tos geriausios palapinės savininkui. Taip su Viduku ir ir susipažinom.

TTT-faksimale

TTT-SENOS-Dusia-1974

Atsisitktinai sutikome Žorką ir Silvą su jawomis. Kažkaip netyčia subendrinom ūpą apsinuodyti alkoholiu. Su Silva nuvažiavom į Seirijus ir sočiai apsipirkom. Dar ir maisto produktų. Vakare surengėm tokį koncertą su gitarom ir VEF‘u. Nedavėm miegoti, jei nevisam ežerui, tai pietų pusei – tikrai. Jei ne Silvos australopitekų šokis ir papuasų dainos – viskas būtų buvę per pusę ramiau.  Neramiems kaimynams Žorka dar pripylė kavos į jų palapinę ir viskas nurimo. Apsomino.

SENOS NAUJIENOS

KAMPAS. Maironio ir Lelijų (tada M. Melninkaitės) gatvių sąnkryža jungė daugybę skirtingų individų, kurių išskirtinius sugebėjimus sudėjus į vieną, turėtume supermenus ar betmenus. Vieni, sulipę į seną liepą šalia Ingelevičiaus namo, 1958 metais kakodavo ir žiūrėdavo ant kokio žioplio nusileis turinys. Vienas kakotojas dar ir dabar gyvena tame pačiame name aukščiau moesto pliažo prie Nemuno ir žuvauja, žuvauja, nes žuvys jo išlikimo šaltinis. Dzilbus 2000 jį paklausė: Česka, ką darai žiemą, kai Nemunas užšala? Sekė atsakymas: badauju. Čia skūrinę pilkę pradėjo spardyti, o vėliau tapo Lietuvos čempionais: Juozas Aleksierius, Algimantas ”Liuba” Eidukevičius, jo brolis Jonas. O ant kampo gyveno Virgius Lepeška, nepamainomas Morrison Memory Club kompanijos pasekėjas, identifikuojamas Crosby, Stills, Nash and Young gabalu – Almost Cut My Hair. Šiandien mokslininkas, verslininkas. Visa ką jis kalba ir daro – turi svorį ir prasmę. Arba maestro Algirdas Verbauskas. Ta pievelė ar pievukė, kaip tada visi vadino, kurioje virė futbolas, buvo priešais Algio namo langus. Mes penki prieš penkis bucinam, o Algis pjauna smuikelį, nes jo tėtė taip prisakė, kol neišmoksi TO etiudo, ant pievukės net nesvajok. Taigi futbolas buvo jėga. Nors Kurorto dalis: Lelijų-Maironio-Krėvės su Kriaušium lyg ir sugyveno, bet kurie viršesni, buvo bandyta išsiaiškinti ant pievukės Lelijų gatvėje, būtent ten, prie dabartinio maestro Algio Verbausko namo, sulošiant futbolo mačą. Organizatorius buvo išeivis iš Kurorto – Styga (Vitas Vilkelis-seklys Morka), emigravęs į  Užuolankos gatvę Kriaušiuje. Mačas neįvyko, gal Styga blogai organizavo, o gal Kriaušius išsigando mūsų komandoje žaidusių būsimų miesto žvaigždžių Algučio ”Liubos” Eidukevičiaus ir Juozo Aleksieriaus. Nors Kriaušius jau turėjo SAVO būsimą žvaigždę: Vytą “Watą” Malinauską.

styga-aleksierius

 

Kita nepakartojama persona –Tadas Dambrauskas, kartais įvardijamas kaip Eglės Bučelytės vyras. Šešiamečiui kildavo noras užkasti gyvą kačiuką, o septintoje klasėje užspjauti mokykloje ant durų rankenos ir stebėti efektingas ekspermento dalyvių grimasas. Vėliau Tadas su Vilium ”Striptizu” Vaicekausku tapo sveikuoliais, maudėsi eketėje Nemune, Tadas lankė bokso treniruotes, vėliau tapo karštų karo zonų fotografu-profiu. Arba, priririštas prie lėktuvo sparno, filmavo Tėvynės Lietuvos landšaftą. Taigi, labai mėgo ekstrymą

gintas-53a-tadas

 

Šie keli apgailėtini faktai – niekingai menkos istorijos dalelės apie Maironio-Lelijų kampą.  Galėtų būti tik istorinio epo apie Kurortą fabula. Palikime tai ateičiai

KAMPAS 2. Vidurvasaryje pas Jasionius: Alvydą, Kazį ir Julę, į namelį ant Nemuno kranto,  visai  už Ingelevičiaus namo, iš Kauno į svečius atvažiuodavo poilsiauti sena žydė su balta sktybėlaite ir  anūkais, mūsų bendraamžiais Vania ir Jurka. Senoji tai darė dar prieš karą ir nostalgija ją vis ginė į Kurortą.

geleziunas

losejai

Garbios poilsiautojos anūkė Irka buvo vyresnė už mus ir atrodė super. Ji į pliažą neidavo, degindavosi saulėje 10 metrų nuo kranto, atsigulus ant didelio akmens šalia vandentraukės ar vodokačkės, kaip Žorka sakytų. Kai tik Irka ant akmens, ant kranto renkasi vyresnieji: Alba Dapkevičius, Barauskas vyresnysis, Bronka Mazaliauskas – Liubos pusbrolis, pats Alvydas Jasionis ir kiti kieti vyrukai. Kieti jie buvo tik  vaikigalių: Liubos, Narvydo, Ginto, Českos, Tado Dambrausko, Juozo Aleksieriaus akyse. O iš tikrųjų – šaunūs Kurorto bernai. Po klevu, su vaizdu į besideginančią liepos saulėje Irką, jie lošdavo ramsą. Kartais pamiršdavo kuriam eilė dalinti kortas, nes žvilgsnis nevalingai fiksavo 95-75-100 (cm) išmatavimų žiauriai patrauklų kūną, kuris kas 15 minučių keisdavo poziciją. O kas valandą Irka nusiropšdavo nuo akmens išsimaudyti. Tada visi nusdodavo lošti ir rūkydavo avrorą.

TEMA. Restorano ”Nemunas” laikais Jono Stingo [subordinacijos skatinami, pavardę pakeitėme. Reikšmė glūdi vienoje Europos kalboje – išsiverskite] pokalbiuose su draugais vyravo viena ir vienintelė tema, su kuria jis, tikėtina,  gulė ir kėlė. Štai tipinis pokalbis su Jonu, sutiktu mieste prie Zimavičienės mūro.
Dzilbus –     Sveikas Jonai, nematei Žąsino, ieškau nuo pat ryto?
Jonas – Mačiau, su Drambliu nuėjo link naujo gastronomo, bet, žinai, kokį vakar kadrą pakabinau, žinok, persik, o jau karšta… (kirtis ant antros „a“)
Dzilbus –     O tu juos kada matei?
Jonas – Ve, ką tik.
Dzilbus – Gerai, einu ieškot.
Jonas – Palauk, palauk, žinai, o užvakar Nemune užkaliau tokią blondinkę, žinok, o jau figūra. Žinotum kaip ji inkščia….
Jei turėsi kantrybės ir laiko, Jonas išklos tau visą tiesą apie bet kurią Alytaus paną IŠSAMIAI. Buvo tikras vietinės reikšmės SEKSenciklopas.

[skaitalas turi tęsinį]

copyright-2016

 

Reklama

2 Responses to Dusios saga: atsuktas laikas. ANTRA DIENA

  1. Irena parašė:

    Aciu.Skaitydama sia SAGA turejau proga paduvoti savo vaikysteje…oi kaip senai tai buvo.

  2. Vytautas Matulevičius parašė:

    Apie Tadą negalima kalbėti vienareikšmiškai. Aš pats esu patyręs ir jo patyčias, ir jo pagalbą.Taip ,kad gal tradiciškai- apie mirusius : arba gerai ,arba -nieko…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: