KIPRAS (ne Petrauskas, o sala-valstybė)

Mūsų gerbiamas architektas Robertas Šiūša siūlė idėjas pamatyti pasaulio ir Indija buvo pirminis ir rimtas pasiūlymas patirtims gausinti. Vėliau lyg ir sutarėme dėl Portugalijos. Minčiai pritariau, bet tam tikros datos ir įvykiai trukdė prisijungti. Ten Robertas su Laima ir išvyko. O mes pasirinkome Kiprą

Kipras tai sala-valstybė Viduržemio jūros rytuose, piečiau Turkijos, visiškai šalia Sirijos, rusų karinės bazės Tartuse ir Egipto Pietuose. Jau 8000 metų prieš Kristų, lygiagrečiai su Egipto civilizacija, Kipre rasta įvairių įrankių, papuošalų, keramikos, ginklų. Smalsu žinoti, kas tuo metu vyko dabartinės Lietuvos teritorijoje. Ar mūsų multiproseneliai jau buvo nusileidę iš medžių? Jauna ta mūsų civilizacija, ambicijų daug,  vis dar lenkui lenkiškai savo pavardę neleidžiam rašyti. Rimtesni dalykai prasidėjo, kai 13 amžiuje prieš Kristų šią salą pradėjo apgyvendinti graikai. Kilo vėlyvojo Bronzos periodo gyvenvietės ir miestai. 750 – 480 metais PK šeimininkavo asirai. Nuo 480 prieš Kristų įsigali senovės graikai,  vėliau iki 330 po Kristaus –  romėnai. Po Trojos karo graikų kariai randa čia savo gyvenimo tikslą, Kipro valdovai remia Aleksandrą Makedonietį, romėnai statosi čia ištaigingas vilas su laidojimo nekropoliais. Po Romos imperijos padalijimo Kipras atitenka Bizantijai. Viduramžių Kryžiaus karai, krikščionybė įspaudžia savo pėdsaką: bažnyčios, katakombos, architektūra, būdinga tam laikmečiui. Kipras tai tiltas tarp Azijos, Afrikos ir Europos, panašiu atstumu nutolęs nuo šių žemynų ir jo vaidmuo per amžių amžius yra kryžkelė.  Visus masino, net ir Antonijus Kleopatrai dovanojo Kiprą, tik Oktavianas-Augustas greitai atstatė viską atgal.

1571 turkai salą įkorporuoja į Osmanų imperiją.  Po rusų-turkų-anglų karo, nuo1878 metų Kipre šeimininkauja britai iki pat Nepriklausomybės suteikimo 1960. Graikijos prezidentas Makarijus pasiuntė žinutę, jog Kipras galėtų tapti Graikijos dalimi. Turkai užbėgo laike į priekį ir 1974 metais aneksavo pusę salos. Taip yra ir šiandien. Situacija kaip du vandens lašai panaši į Ukrainos- Rusijos konfliktą. Ukrainiečiai pasiuntė žinutę, jog nori jungtis prie Europos Sąjungos, rusai užbėga laike į priekį ir aneksuoja Krymą.

Kodėl važiavome į Kiprą, o ne, pavyzdžiui, į Bulgariją. Penkioliktoji sovietų imerijos respublika įdomi tuo, jog ribojasi su Juodąja jūra. Teko girdėti, jog ten viešbučiuose turistai labai paslaugiai aptarnaujami. Bet stebėtis tuo lyg ir nevertėtų. Ar Hiltono viešbutyje Bostone ar bungale Maldyvų saloje, liokajai turi visur vyniotis, kad įtiktų svečiui ar bent nekenktų viešbučio įvaizdžiui. Leisti laiką viešbučių prisiusintuose baseinuose, tris kartus kaip pionierių stovykloje valgyti (kaip nevalgysi, jei viskas įskaičiuota) nustatytu laiku ir jaustis labai laimingu. Na, nedraudžiama tokia laimė. Na, ne taip turi būti. Svarbu tos šalies istorija, dabartis ir, svarbiausia, žmonės su kuriais bendrauti tiesiog būtina, aišku, jei tikrai nori pažinti šalį. Jei 80 % jų kalba angliškai, bendravimui barjero nelieka. Tik iš jų gali sužinoti daug vietinių paslapčių. Na kad ir apie valgį, kurį būtina paragauti. Restorane ėriuko šonkaulių su mėsos gabalu ir keptomis cielomis bulvėmis porcija kainuoja 18 €. Pasikalbėjus su vietiniais, sužinai, kad iš priekalnių į miesto pakraštį kartu su krosnimi atveža vietiniai avių augintojai ir šio nuostabaus skanėsto –  KLEFTIKO – porcija kainuoja 5 €. VERTA PIRKTI.

Mokesčius čia surenka minimaliai. Stilius graikiškas. Jokių kasos čekių. Net UNESCO saugomame objekte – romėnų statinių iškastinėje aikštelėje, bilietas kainuoja 5 €, bet gauni bilietuką, kuriame parašyta –  2,5 €. Net solidžiame Pietų Afrikos stiliaus restorane, liokajus, atsiprašinėdamas, vietoje sąskaitos atnešė iPad’ą su suvalgytų egzotiškų valgių sąrašu, baksnoja į monitorių ir sako, kad vakarienė kainavo 22 €. Atsiprašinėdamas aiškina – sugedo printeris, taigi tik taip jis gali sąskaitą pateikti.

Kipras rusų oligarchų pinigų saugykla. Daug užrašų rusų kalba. Nustebino Pafoso pilies promenadoje restoranėlio kvieslys, kuris žvilgsniu nustato tautybę. Eina porelė vidutinio amžiaus žmogelių ir jis rusų kalba juos kviečia užeiti į jaukų kabakėlį paragauti jūrų kopūstų su moliuskais. Jie mandagiai rusų kalba atsisako. Kai to paties paklausė manęs su Laima, tik angliškai, suintrigavo. Nenorėjau tų jo kopūstų, bet sutikau užeiti išgerti gineso pintą su viena sąlyga: sakau jam – sakyk brolau, kaip tu sugebi atskirti kokios tautybės praeiviai čia vaikšto. Gyvasis skeneris sako: face, appearance, body language and experience of mine (maždaug: iš veido išraiškos, aprangos, manierų, na ir mano paties patirtis yra lemiamas veiksnys). Sakau, bet aš tai ne anglas, aš lietuvis. Aš tą supratau (at the glance), bet lietuviškai nemoku, nepasimetė skeneris.

Nemokamas gidas — iPhone 5

Kai Rusija atsisakė šveicariško sūrio, austriško jogurto ir lietuviško sviesto, dabar 82.5 % riebumo sviestą perka iš Naujosios Zelandijos, jį maišo su palmių aliejumi ir šį tepalą parduoda čiabuviams. Teko girdėti pokalbį, kai jauna moteris rusė, kalbėdama su tėvynaine telefonu, gyrėsi kad prisipirko mocarelos sūrio, o jos dukrelė išgėrė visą litrą tikro (nastojaščevo) jogurto.

Rusų daug, bet anglų dar daugiau. Tai jiems buvusi kolonija, kurią valdė nuo1878 iki 1960 atėmę salą iš Turkų (Osmanų). Visi vietiniai kalba angliškai ir važinėja kaire kelio puse. Daug britiškų ar airiškų pabų, kuriuose laiką leidžia UK piliečiai – lyg namie būtų.

Ko galima įšmokti keliaujant. Pirma tai taupyti pinigus įvairių turų, tezturų ar novaturų sąskaita. Padariau elementarų eksperimentą. Yra tokia turizmo paslaugų firmelė “Kipriukas“. Pabendraujam, sakau reikia apartamentų su kičinerija (virtuvėle), kad patys barščių galėtume išsivirti. Siuntė vyrukas pasiūlymus visą savaitę, kantriai bendravau ir vis stebėjausi, kodėl jis siūlo 100-200 € brangiau, nei aš buvau per pusdienį suradęs. Taigi, elgesys, norint kažkur nusigauti, turėtų būti toks: visi turime telefonus,  parsisiunčiame apsus: Ryanair, Booking.com, dar TripAdvisor, panaršai 3-4 valandas ir pirmyn. Pasirenki vietą ten kur nori, o ne ką siūlo įvairųs turai. Gyvenome Panklitos Tourist Apartaments, kieme apelsinai auga ir visas paskendęs tropinėje augalijoje, mažas, jaukus, nėra tos suknistos prabangos, kuri kartais erzina ir šalia LIDL parduotuvės. Beje čia kipriečių duona PITA parduodama pigiausiai, kurią valgėm tris kartus per dieną ir kasdien. VERTA PIRKTI. Tai vienintelė ne kiprietiška parduotuvė mieste, todėl ir kainos čia beveik kaip Lietuvoje. Kai LIDL’as ateis į Lietuvą ir sąžiningai konkuruos su karteliniu-sindikatiniu konglameratu Maxima-Iki-Rimi, kainos turėtų nežymiai kristi.

Duona PITA, kempinė MITA ir kepsnys KLEFTIKO

Labai svarbu prisiliesti prie istorijos. Helenistinis ir romėnų palikimas čia saugomas pagarbiai ir deramai. Pafoso miestas su apylinkėmis paskelbta UNESKO paveldo miestu. 2000 metų nekropoliai ar 1500 metų amžiaus katakombos palieka įspūdį. Plaukiojant Viduržemio jūra laivu, kurio dugnas skaidrus, matėme nuskendusį 12 metrų gylyje 19 amžiaus anglų karinį laivą, kurį nukovė ir nuleido dugnan turkų kranto artilerija. Dar po vandeniu matėme kempinių augimvietes, kurias šimtmečiais vietiniai renka iš dugno ir naudoja kūno higienos reikalams. VERTA PIRKTI, jei nepaisai  skelbiamo pavojus, kad jos nyksta ir po 50 -100 metų gali visai nelikti.

Kodėl dažnai miniu kainas. Ne todėl, kad jos buvo labai svarbios, bet todėl, kad skitytojas, gal būt, besirengiantis Kipran, turėtų vaizdelį nupieštą iš pirmų lūpų.

Sirijos, Afganistano, Irako pabėgėliai Kipro nesirenka, nors šalis ES narė. Jiems toli plaukti jūra. A. Merkel pasiuntė žinutę milijonams tikrų nelaimėlių ir tikrų avantiūristų, jog jos šalyje kuriamas gerbūvis visiems įsiveržėliams į Europą. Nėra argumentų daryti prielaidai, jog Angela Merkel yra dun-dun. Žinome, kaip tvarkosi arabų šeichai Saudo Arabijoje, Bahreine, Abu Dabyje, Džibutyje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose ar Katare. Šių šalių piliečiai organizuoja, prižiūri savo šalių tvarką ir gerovę, mokosi Vakarų šalių universitetuose ir pramogauja. Jiems dirba ir aptarnauja įbėgėliai iš Pakistano, Bangla Dešo, Indijos, Afrikos šalių. Ir tokių ten 80 %. Visi patenkinti. Tikėtina, jog Vokietijos kanclerė, vadovaudamasi tokiu arabišku gerovės algoritmu yra įžvalgi ir taip įkūnys šviesią Vokietijos ateitį. Alytaus turgaus prieigose nuolat vaikšto tamsaus gymio peilių pardavėjas ir agresyviai juos siūlo praeiviams. Ateis diena, kai tas peilis bus rastas įsmigęs jums tarp 4 ir 5 šonkaulio. Tai bus tragedija. Kai toks peilis bus įsmeigtas į Europos stuburą, ištiks katastrofa. Link to einama. Senovės Romos imperijos sunykimo priežastys panašios nors ne tos pačios. Kipre galima tik pasigrožėti tos civilizacijos didybe ir užmojais. Kuo grožėsis turistai po 2000 metų Europoje, žino tik vėjas.

Kiprą pasirinkau, norėdamas neatsilikti nuo savo gentainių: Rasa su Donatu šį ankstyvą pavasarį lankėsi Pafose. Aidas gegužės mėnesį savo draugei paskyrė pasimatymą Kipro saloje, tik nesutarė kuriame aerouoste turėtų susitikti, nes abu ten vyko iš skirtingų šalių. Taigi vaikinas, išsinuomavęs auto, spėjo apvažiuoti Nikosijos, Larnakos ir Pafoso lėktuvų nusileidimo arealus ir taip surado Loretą. Taigi jaunimas skiria pasimatymus Kipre, o mes savo laiku –  tik prie pašto,  šeštą valandą ir tik kukliame provincijos miestelyje. Tada toliausiai nuvykti Vakarų kryptimi iš miestelio galima buvo iki Kybartų. Istorinis įvykis, kai trys draugės Giedrė, Laima ir Lina lankėsi Lenkijos liaudies respublikoje. Tokias indulgencijas draugų žmonoms dalijo Jonas Pangonis (eksseimūnas) ir Laimutis Urbanavičius (visuomenės veikėjas), tada dirbę atsakingose pareigose ir galėję priimti sprendimus ar tie išrinktieji nesuterš tarybinio turisto vardo. Kelionė į Lenkiją tuometinėje bendruomenėje atitiko šiandieninių Plutono nuotraukų iš arti efekto stipriui ir buvo traktuojama kaip įpatingas įvykis.

Kipras tai šalis, kurioje karšta vasara trunka 9 mėnesius, o  3 – šiltas pavasaris. Žiemos nerasta. Glukoidai rekomenduoja.

Kipras 2015 (ne Petrauskas, o sala-valstybė) || Garažų Klipai Pristato 2015 || Trukmė – 00:13:53