Alvydas pristato savo naują knygą (atnaujinta 2014.04.01)


2014 kovo 31

Alvydas  pristato savo naują knygą ”Vydutis”

Be daugybės Alvydo kolegų, gerbėjų, knygos pristatyme dalyvavo ir Vilniaus alytiškiai – Albertas Antanavičius, Vidas Lubauskas, Algirdas Verbauskas su žmonyte Onyte, Eugenijus Vnarauskas, kuris fotografavo šį vakarą, dar Vilniaus Jegelevičiu sparnas – Gintaras Jegelevičius su žmona Vaiva ir mama Rūta, Alvydo sūnus Saulius Jegelevičius, Vilniaus rinktinės šauliai, kiti kolegos-menininkai, bendražygiai.

1-IMG_7203__m IMG_7338__mIMG_7210__m

Vakarą filmavo legendinis kino operatorius, Alvydo bendraamžis Algimantas Mikutėnas-Mikas. Žada sumontuot filmuką, kuriame nemažas dėmesys bus skirtas ir vakaro dalyviams.

Visas Eugenijaus Vnarausko foto apie renginį rasite čia.

Dalis foto nugulė

Vilniaus alytiškių klubo galeroje.

galera_klubas

 

___________________________________________

Alvydas  pristato savo naują knygą ”Vydutis”. Vilniaus alytiškių klubas dalyvaus, paspaus autoriui ranką, patapšnos per petį. Prašome mūsų neetatinį korespondentą Genių Vnarauską dalyvauti ir parengti fotoreportažą iš įvykio vietos. Veiksmas vyks Vilniaus Rašytojų Klube, K. Sirvydo g. 6,  2014 kovo 27 dieną  17:30 Vydutis_Jegeleviciaus-pl

ALIUZIJA Į NAUJĄ KNYGĄ

Dar 9- am dešimtmety vežiodavau savo berniukus-panevėžiečius pas močiutę, prie Nemuno – Joną ir Julių. Su Julium pradėjo vartaliot žodžius, kaitaliot vietom priebalses ir taip atradom kitokią lietuvių kalbą – IŠVERSTINĘ, arba liaudiškai vadinant – atbulišių kalbą, nes šis žodis buvo taikomas tiems, kas viską tarsi atbulom rankom daro, va. Taigi – tapom ir mes atbulišiais, tačiau kalbos žaidimai (prisimenat Cvirkos ver-tu, ver-aš, ver-mes… Po to – sėdėk užu kėdės, kumpytas rūkis  ir t.t. Bet mūsų atbulišių kalba – kitokia. Čia reikia staigiai išlupt priebalsę iš žodžio vidurio ir „pastatyt“ prieky, o priekinę – vidurin. Pvz. Balas tyras (labas rytas), bala nieda (diena), balas kavaras – vakaras (rakavas), sivo rego (viso gero), Dyvutis (Vydutis), dėdė Plešas (Šlepas),talbas takinas (baltas katinas) ir t.t. Taip pat galima vartaliot ir pavadinimus, vardus – Atylus, Tingas Ungutairis, Girvius Šeiba, Girvis Peleška, Alterbas Antavaničius, Aldyvas Gelejevičius ir galiausiai – TIELUVA, bet tai primena šiek tiek rusišką žodį, todėl išversiu – KŪNUVA (čia gyvena KŪNAI). Čia šiek tiek per anksti prasitariau, nes esu paruošęs spaudai knygą tokiu pavadinimu. Tai tiek apie atbulišių kalbą. O knygą ? Knygą reikia skaityt kaip apie save ir savo parašytą. Čia svarbiausia – vaikystės dvasia ir tas laikmetis – kokia 10-15 metų po karo. Viena geriausių nuotraukų iš Glukoidų fotogalerijos geriausiai atspindinti tą laikmetį yra – kurorto trumpakelnių nuotr., kurioje yra Dzilbukas, Piteriukas (Verbauskų) ir kiti kurorto trumpakelniai. Ir aš toks buvau ir daugelis mūsų valgėm duoną su obuoliais ir džiaugėmės pilnais pilvais… Tiek ir užtektų trumpam nupasakojimui. Vardan tos – A.J.

Kurorto-vaikai

AUTORIAUS ŽODIS

Gerb. Skaitytojau, Manau, kad vaikystės prisiminimai mus savotiškai maitina, kurstydami tą dvasinę ugnelę, kurios šviesa lydi visą gyvenimą. Kiekvienam iš mūsų bandymas sugrįžti į vaikystę ir pakeliauti seniai pradingusiais pėdsakais, takais, o dar bandyti pasekti ir prakalbinti tą savo mažą herojų – ne visada yra paprastas ir lengvas, tačiau,.. Kadangi viską piešia ir rašo pats gyvenimas, o laikmetis veda mus visus kartu – čia daug bendrų, kartu patirtų ir lengvai suprantamų panašumų… Vydučio kartą po karo pagimdė karo išgąsdinti jaunuoliai kartu su savo tėvais ir seneliais skaudžiai jautę ir kentę ne tik okupaciją, antrą karą, skausmingą pokarį, bet ir sudėtingą gyvenimą – kaip išlikt gyviem, sveikiem, susikurt kuklią, jaukią gūžtą ir saugiai užaugint vaikus ?.. Visokių čia istorijų būta. Daugybė panašiai supintų likimų, kartu patirto sielvarto ir skausmo, išdraskytų šeimos lizdų, vaikų našlaičių ir pusiau našlaičių, koks yra Vydutis, tačiau, gal tas skausmas užgrūdino ir sutelkė prie pačių svarbiausių ir pagrindinių dalykų – šventos kantrybės, vidinės šviesos, vilties, tikėjimo ir sugebėjimo džiaugtis kad ir paprastais dalykais, bet visada kartu, vardan mūsų visų ?..

Vydutis – vienas iš tų pakiemių vaikų, kurie minėtu laikmečiu Lietuvoje augo ir ragavo gyvenimą paskirai ir visi kartu, drauge, o juos pačius – gyvenimas savo čiuptuvėliais dar stipriau kuteno, dilgino, žnaibė, vartė, mėtė kaip šunyčius ir mokė pažint, suprast pasaulį, gintis ir išlikt. Nors laikas buvo neramus ir, atrodytų, vaikams tikrai sunkiai nesuprantamas, bet šie maži šnipeliai viską greit užuosdavo ir pajusdavo. Tai pokarinio nerimo vaikai, nepaprasti – padaužiški, drąsūs ir gilūs – įžvalgūs, išradingi ir kūrybingi. Kiekvienas jų yra patyręs pakankamai skausmo ir skriaudų ne tik iš svetimų, bet ir pačių artimiausių žmonių, net ir savo tėvų. Kiekvienas jų galėtų papasakot savas istorijas, tačiau tikiu – daugelis tų istorijų iš to laikmečio, be savų šeimyninių gyvenimo detalių, būtų vistiek šiek tiek panašios savo vaikiška ir žmogiška patirtim. Gal todėl jos tokios artimos ir brangios… Vydučio istorijoje autobiografinis momentas atviras ir lengvai suprantamas.

Autorius veda Vydutį nuo pirmų ryškių prisiminimų atkarpėlių šeimoje, po to išveda kieman, supažindina su keistais ir įdomiais žmonėmis, suveda su kiemo vaikais, stebi ir seka jų pėdsakais, kol Vydutis pamažu susilieja su savo amžininkais, įgaudamas bendrų bruožų ir tapdamas šios knygos herojumi, įprasminančiu ir tą sudėtingą laikmetį ir savo kartą. Tuo pačiu siekta ir savotiškai apginti, bei pagerbti mažą, smalsų vaiką. Tas vaikas, žinoma, seniai jau ir jūsų tėvas, jūsų senelis, bet – kamantinėkit, kalbinkit jį. Tegu kalba, tegu pasigiria, truputėlį pameluoja, tegu prisipažįsta klydęs ir tegu papasakoja savo istoriją…

VYDUČIO CITATA

… na, Dyvuti, na, pasneli, talbas bedesėli, apie ką valgoji – juokdavomės vėl abu nesąmoniaudami, vartydami žodžius… Dėdė Šlepas šičia buvo nepralenkiamas – na, Dyvuti, na, kaivuti, na, žamuti – tu žragus kaip talbas takinas kur lepes daugo ir miaužoja po dėke – aš tik juokdavaus pašniurkšdamas, kniaukiau kaip talbas takinas… kol tardavau išeidamas – na, dėde Plešai, sivo rego – sivo rego, atsiliepdavo, ir – nešdavaus jį su visa dirbtuve savoj širdy…

Advertisements

4 Responses to Alvydas pristato savo naują knygą (atnaujinta 2014.04.01)

  1. Alvydas J. parašė:

    …labai tinka H. Kaminsko tema. Visi čia vydučiai-učiai:Gediminas-Gedutis, Rimantas-Rimutis, Gintautas-Gintutis, Vidmanatas-Vidutis Algirdas-Algutis ir t.t.
    Ačiū. Būkim drūti

  2. dzilbus parašė:

    Kol sudėliojau viską į vietas, tai lyg ir pats pabuvau su tais garbingais žmonėmis, kurie dalyvavo tavo, Alvydai, knygos pristatyme. Dėkojame Geniui už foto, kuris visad būna reikiamu laiku ir fiksuoja momentus, kurie glūkoidų gyvenime ir veikloje nesikartoja taip dažnai. Papildžiau šiandien dar gauta nauja nuotraukų porcija.
    Geniaus prašome surasti Vilniuje Stasį Kerėžą. Ir Vilniaus Alytiškių klubas galėtų prisidėti prie paieškų. Tai labai tinkamas kandidatas glūkoidų gildijai atstovauti. Tiems kas neprisimena: dailininkas, hypsteris, melomanas – žmogus, kuriam plūgo rankenos iš kelnių tikrai nekyšo. Visi kas jį žino, prašome daryti viską, kad Stasys liepos mėnesį atsirastų prie Glūko. Stasiui linkėjimai nuo Alvydo Petkevičiaus ir Dzilbaus. Manau ir Genius jam taip pat palinkėtų kažką gero.
    Laukiame judančių paveikslų (motion pictures), kuriuos, tikimės, pagamis Algimantas Mikutėnas-Mikas. Tokio ryškio LT kino operatoriaus darbas apie renginį būtų graži dovana Glukoidų tinklapiui.
    Dėkojame iš anksto ir nekantriai laukiame

  3. Anonimas parašė:

    Kada ir kur Alytuja galesim isigyti sia Alvydo knyga .O gal nusimato jos pristatymas ir GIMTINEI .MA…..ZE

  4. dzilbus parašė:

    Perskaičiau. Joooo, Alvydai, tikrai perskaičiau ir patiko. Atskleidei daug emocinių vaikystės trupinių. Kai baigiau, pamaniau, o kur dar? … Tikiuosi ne pabaiga. Jei reikia pastabų, tai buvo vietų, kai puslapius tiesiog perverčiau – arba kantrybės pritrūko arba labai jau ”giliai” brandinai mintį. Bet tai tik detales. Sveikinu, parašei vertą dėmesio knygą. Nuoširdžiai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: