Alytaus Miesto Sode ir Kultūrkėje 1972 – 1974 metais penketas jaunų vietinių vyrukų: Romas “Cvekas“ Vaitkevičius, Ričardas Čmieliauskas, Jonas Ptakauskas ir du konservatorijos studentai, alytiškiai – Algirdas Verbauskas ir Vidas Lubauskas, pasivadinę “Kūrikais“, įspaudė Alytaus roko muzikos istorijoje ženklą. Kokio gylio, ryškio, vertės ar substancijos – galima nuobodžiai polemizuoti. Cveko vokalas buvo neįprastas estradinių dainelių pripratintai ausiai, bet tuometiniam undergraudiniam jaunimui įspūdį darė. Po “Aisčių“ sprogimo 1970 metais, “Kūrikai“ buvo antrieji, laužantys nusistovėjusius kanonus ir dogmas. Kaip FM99 radio laidoje užsiminė Algirdas Žemaitis, apie juos garsas tada buvo nuėjęs iki kauniečių, kurie Algirdo vis paklausdavo – kas jie tokie, ar dar groja. Algirdas Verbauskas ir Vidas Lubauskas tada gilinosi į muzikos paslaptis studijuodami Konservatorijoje ir jų patirtis prisidėjo prie grupės sėkmės. Liudas Bulkevičius, tada perspektyvus gitaristas, įtvirtino “Kūrikų“ pastangas būti asais ploščiadkėje ir sulaukti viso miesto jaunimo palaikymo.
Algirdo Žemaičio ir Liudo Ramanausko pastangomis, pirmą lapkričio sekmadienį Liudo vadovaujamoje radio stotyje FM99, susirinko keletas to laikmečio muzikinio ir sportinio gyvenimo veikėjų-liudininkų, kurie intensyviai dalijosi prisiminimais, bandė daryti svarbias išvadas ir kitaip dėliojo savo pažiūras apie to meto muzikinį gyvenimą. Matysite keletą nuotraukų su Romu, vėliau grojusiu Šiluminių Tinklų vokaliniame-instrumentiniame ansamblyje ir su kitais kolektyvais. Gaila, nuotraukų išliko nedaug, bet nuojauta sako, jog kažkas, kažkur, kažkada jas saugiai pasidėjo atminčiai ir po šio posto suras jas ir persiųs glūkoidams.
FM99 laida apie Romą “Cveką“ Vaitkevičių (2013-11-03) || Montažas – Dzilbus
Laidoje buvo minimas Cveko – futbolisto migravimas link Cveko-muzikanto aplua. Rod Stewart’as sėkmingai bucino skūrinę pylkę, bet vieną dieną suvokė, jog gali padainuoti keletą šedevrų, tarkim “Maggie May“ ar “In A Broken Dream“. Kažkas panašaus atsitiko ir su Romu. Laidoje Watas vaizdžiai pasakoja apie Romo pasiekimus, saugant geriausios Dzūkijos futbolo komandos vartus.
Romas “Cvekas“ Vaitkevičius, tais gūdžiais sovietmečio laikais, labai nedraugiškais roko muzikai, savo namuose, antrame aukšte Vilniaus gatvėje, priglausdavo norinčius persirašyti Jimi Hendrix, Doors ar Led Zeppelin iš Igorio, tuo metu turtingiausios įrašų kolekcijos visame mieste savininko. Romo namuose rinkdavosi pirmieji miesto melomanai: Albertas “ Kobra“ Sakalnikas, Sigitas “Kefas“ Kizala, Dzilbus ir kiti.
Laidos dalyviai neturėjo tikslo įkelti Romą “Cveką“ Vaitkevičių į Alytaus muzikinio gyvenimo olimpą, bet nepaminėti undergraudinio Romo dainavimo ir muzikavimo, tiesiog negalima.
Jeigu skaitytojai atsilieps komentaruose, papildys laidos dalyvių mintis – tai bus indėlis Romui prisiminti ir taps GLŪKOPEDIJOS, kaip ateities šaltinio apie muzikinį Alytaus gyvenimą, dalimi.
…silkes i obeli – vilniecio Olego Zaxarenkogo tekstas, o dainavo V. Kaernagis
PatinkaPatinka
Dalinai užbaigsiu Aldonos užduotį. Šis kupletas skambėdavo taip:
Širšė ta beširdė, zvimbalo žmona, Man sugėlė širdį, kaip mano Ona….
Akys kaip vijurko, ša-la-la-o mi….
Nosis kaip agurkas, ša-la-la-la-la-o mi..
…… Ona mane barė…. šalalalalala…o mi…
Iš namų išvarė šalalalalala…o mi……
PatinkaPatinka
Sveiki.Išklausęs laidą per FM99 apie Romą Vaitkevičių noriu ir aš pasidalinti prisiminimais apie Romą ir “Kūrikų“ grupę.Džiaugiuosi,kad mane gyvenimas buvo suvedes su Romu Vaitkevičium,Liudu Bulkevičium,Jonu Ptakausku,Ričardu Čmieliausku su Algiu Verbausku ir dabar kartu grojame.Mane tuomet stebino Romo sugebėjimai kūrybai,grojimui,turėjo gerą klausą.Galėjo iš įrašų išmokti dainas.Juk jis buvo savamokslis ir tik norėjo dar mokytis muzikos.Nežinau ar jis galėjo groti iš gaidų,nes mes viską grodavome iš klausos ir be gaidų. Ypač gerai buvo susigrojęs su Liudu,jie turėjo daug savo dainų savais žodžiais.ir mes nedaug jiems padėdavom.Gaila mes jauni nesupratome,kad šalia yra talentai.Mums viskas gaudavosi lengvai,atrodė ,kad taip ir turi būti.Bandėme mėgdžioti Uriah Heep,Romo balsas buvo kažkuo panašus į David Byron,svajojome apie Led Zeppelin gabalus ir kitus,
Laidoje buvo paklausta ar negaudavome nurodymų iš partijos komiteto,juk jis buvo šalia parko ir žinoma viską girdėjo?Atvirai pasakysiu aš negirdėjau arba nežinojau,o gal mus užtardavo kultūrnamio direktorius A.Augustauskas.Gal Romas daugiau žinojo apie tai,bet aš nepamenu ,kad apie tai kalbėtume.Tik J.Pavilionis,jis buvo atsakingas už mus,prašė,kad nedainuotume anglų kalba.Bet kūriniai išliko tie patys tik lietuviškais žodžiais.Daug grojome savo kūrybos dainų ir žodžiai buvo daug rimtesni,su potekste.Manau mūsų dainos idėjiškai buvo pavojingesnės negu vakarietiškos.Norėjome kad jos atitiktų to meto rocko stilių ir vengėme vestuvinių dainų stiliaus,kas buvo populiaru Lietuvoje.
Man atrodo tuo metu Alytaus parkas,jo “plaščiatkė“buvo unikalus Lietuvoje.Ar Jūs girdėjote,kad dar kur nors tais 1972,73m.kiekvieną savaitgalį susirinktų tiek žmonių ne tik pašokti,bet ir paklausyti muzikos?Bet mes apie tai negalvojome.Mes buvome Alytaus jaunimas,kuris labai norėjome groti tą ,ką mes norime ir suprantame.Pilni entuziazmo,o apie atlygį ar populiarumą net negalvojome.Turėjome tik vieną rūpestį.Koks bus oras vakare?Kur grosime “paščiatkoj“ ar kultūrnamyje?Gaila ,kad mes nepratesėm grojimo.
Geri Jūs žmonės Glūkoidai,kad prisimenat ir rašot apie Alytiškius,miesto istoriją.Tai jaudina.Sekmės.
Su pagarba Vidas Lubauskas
PatinkaPatinka
Ačiū, Algirdai už viską, ypač už siekį Vidą sujudint .Linkėjimai ir Tau.
O kalbant apie atmintį, negalima pamiršti juridinio fakto, kad aš visgi už tave kokiom penkiom nedėliom jaunesnė.O šnekant rimčiau, tai man kyla įtarimas, kad Vilniaus oras alyciškiams tampa necinkamu. Atsiuntus glūkoidams dalį mano turimų ,,Kūrikų“ nuotraukų ir apie tai pranešus jų autorei, dabartinei vilnietei Liudai Drumžlytei- Bakienei, jinai buvo pagatava išsigynt autorystės, vos ne vos įtikinau ..O su manim vienais metais , vieną mėnesį ir vieną dieną Alytaus ligoninėj gimus..
Kalbant jau visai rimtai, tai Tavo atsiųstoj ,,Kūrikų“ įrašų sesijos nuotraukoj, reiktų identifikuoti visus taip rimtai sėdinčius viduryj ,,kultūrkės“ salės…Aš galvoju, kad Tau iš dešinės- Juozas ( Joškė) Vilkelis, nu va- ketvirtojo, sėdinčio Eugenijui iš kairės-niekaip neatrenku…Prašau Tavo ir visų pagalbos. O , gal būt, kas nors pats, save atpažinęs, atsilieps? Glūkopedijoj neturi likti nei baltų, nei jokių kitokių dėmių….
Iki muzikinių ( ir visokių kitokių galimų) susitikimų!!!
PatinkaPatinka
Nu fain bachurai, kad prisiminet A.T.A Roma-Cveka. Geras, gana idomus buvo vyrukas. Turejo gana idomu balso tembra.Nemazai teko su juo bendrauti- ir ant scenos ir uz stalo ir……Gal ne visi zinot, kad jis dar buvo kurikas-megejas parasyt dainom zodzius. Labai gerai skambedavo jam dainuojant jo zodziais ‘Krydensu’-man sugele nosi [ar sirdy]. Kaifovas tekstas dainos- tau viska leidziu ir kt. Dekui vyrai,kad prisiminet Roma-Cveka. P.S. As, kaip kiek vyresnes kartos bachuras, noriu primint ir pataisyt 50 ,60 metu cikriem alytiskiam, kad ta nuostabia vieta kur buvo plosciadke, grybas, fontanas, mes vadindavom MIESTO SODAS ir ne kitaip. Naudojuos proga ir tariu ‘BUK SVEIKAS’ seniai matytam ir girdetam Alg.Verb.
PatinkaPatinka
Tariu BŪK SVEIKAS seniai matytas Mielas Žora iš Kurorto!!!
Kadangi rašydamas prisiminimus įvardijau kaip ir priklauso-
MIESTO SODAS, tai ir toliau be priekaištų lieku cikru Alyciškiu ir
dar iš Kurorto.
Tikrai pastoviai, kasmet su Nacionaliniu Simfoniniu okestru
groju Alytuj Naujametinį koncertą (gruodžio 29d.AKKC),birželio
vidury atidarom Dainavos Šalies muzikos festivalį Rotušės aikštėj,
ar kiek vėliau tame festivalyje su alytiškiais Šv.Kazimiero bažnyčioje
grojam gražią kamerinę muziką. Kviečiu valandėlę paklausyt geros
klasikinės muzikos,proga bus pasimatyt,o “muzikinės interpretacijos
įpatumus“ aptartume kitais metais prie Glūko.
P.S. Prisimindamas tą įdomų jaunystės laikotarpį,mūsų miesto
rock-menus ar Romą-Cveką,su nuostalgija prisimenu savo buvimą,
bendravimą,repeticijų ir koncertų stebėjimą,kituose miesto kolektyvuose,kuriems vadovavo tokie meistrai,kaip J.Povilionis,
A.Juzumas ar R.Stankevičius.Kaip tik tais laikais buvo ir Tavo
kūrybinis pikas,Tavęs buvo visur-dainuojant ir populiarų repertuarą,
ir tais laikais nedažnai gyvai skambančias F.Sinatros,L.Amstrongo
dainas,puikiai grodamas saxsu papildydavai ansamblių pūtikų grupę.
NUOŠIRDŽIAUSI LINKĖJIMAI GRAŽAUS JUBILIEJAUS PROGA!!!!!
Pagarbiai Algirdas Verbauskas
PatinkaPatinka
Žorkos cituoto Romo (Cveko) sukurto teksto tęsinys, suskambėjęs ,,ant smūgio“ mano galvoje :
Širšė ta beširdė zvimbalo žmona
man sugėlė širdį kaip mano Ona………
……Mane Ona barė( šalalalalala?)
Iš namų išvarė ( šalalalalala?)…………
.toliau- perduodu kitiems pagal mūsų laikų vaikišką žaidima ,,Perduok kitam“ arba prašviesėjus razumui gal ir pat dar kiek daugiau atsiminsiu.
Jeigu jau pradėjom kalbėt apie ,,Kūrikų“ dainų tekstusį, nevalia pamiršt ir kito ,,kavalko“:
Įlipo trys silkės į obelį
Kaip gera turėt automobilį
Bet kas važiuos su juo
(Kas pasakys man?)
Algirdai, tiksliai pataikei į dešimtukąi, įvardindamas vieną iš trijų ( labai gaila, kad nė vieno iš jau niekada nebesutiksim nei Miesto sode, nei senojo Alytaus gatvelėse…) tuometinių ,,kultūrkės“ darbuotojų- direktorių Algimantą Augustauską, kurie visai sėkmingai ,,nukabino“ virš ,,Kūrikų“ susitvenkusį debesį …Amžiną atilsį visiems, mums gero linkėjusiems……
Žinom šiandien, kas yra ,,Indėnų vasara“, dar daugiau žinoma ,,Bobų vasara“, o ,,Kūrikai“ gi turėjo savo -,,Būžukų“ vasarą.
Šio termino autorystė priklauso ,be jokios abejonės, Tau Algirdai. Vienareikšmiškai.
P.S. Jaunesniems nei 50 metų Glūko žmonėms ir jiems prijaučiantiems norėčiau paaiškinti, kad :
,,Būžukų vasara- tai laikotarpis, kuomet gimtajame mieste pastoviai gyvenančių trijų ,,Kūrikų“ pajėgas savo akademinėm žiniom bei praktiniais įgūdžiais sustiprindavo Algirdas ir Vidas.
Beje, Gintautui sėkmingai užvedus, jau realiai pradėtas kurti ypatingai specialus terminų žodynėlis, į kurį galėtų,, įsipaišyti“ ir tik ką paminėtas terminas….
PatinkaPatinka
Sveika Aldona,
na ir šviesi Tavo atmintis,truputį geranoriškai pavydžiu Tau,
AČIŪ!
Antrieji žodžiai ar tik ne Vido dainos? Paskambinsiu jam ir
paprašysiu prisijungt ir papildyt prisiminimus.
Linkėjimai !
PatinkaPatinka
Džiugu,kad “Glūkoiduose“ ir per FM99 plačiai klausytojų auditorijai,
buvo prisimintas mūsų jaunystės laikų keleto metų tarpsnis,įvairiais
prisiminimais pagerbtas Romas “Cvekas“ ir kiti jo kūrybiniai bendraminčiai. Nepasikuklinsiu sakydamas,kad tuo laikotarpiu labai
masino visus žingeidumas roko muzikai,tad atėjus vasarai ir atitrūkus nuo akademinių studijų,skubėdavom su Vidu Alytun,
turėdami galimybę papildyt savo profesinėm žiniom ar Vido kūryba
ir grojimu vargonais chebrytės jau turimą programą.Kiek pamenu,
mūsų šiai bendrai veiklai buvo neabejingas ir tuometininis Kultūrkės
direktorius Algimantas Augustauskas,kuriam tarpininkaujant,
repeticijoms gaudavom pagrindinę salę, Beag aparatūrą,Wermona
vargonus ir kitą instrumentarijų.O savaitgalių vakarai Miesto sode
buvo šventės ne tik grojikams, bet ir gausiam šokėjų būriui.
Kai radijo laidoje pašnekovai paminėjo apie senų įrašų restauravimą,prisiminiau, kad vieną vasarą vyko Kultūrkės salėje įrašai,per kuriuos garso operatorius buvo Genius Vnarauskas.
Viliuosi,kad gal dar pas jį,ar pas kitus išliko įrašo juostelė ar kopija.
Taip pat tomis dienomis įvyko ir fotosesija (fotografavo Liuda
Drumžlytė).Besifotkinant ant malkų krūvos,Jonui ar Liudui pasiūlius
ir gimė “ Kūrikų“ pavadinimas.Pasirausęs senose savo nuotraukose,
radau keletą kitokio rakurso nuotraukų,tad papildysiu Glūkoidų
muzmenų galeriją į kurią jau anksčiau keletą atsiuntusi Aldona.
Labai nuoširdžiai nustebau,kai perskaičiau Aldonos prisiminimus
apie to laikmečio paminėtus “jautrius niuansus“.Matyt,ačiū Dievui,
jie praplaukė mums su Vidu “pro šalį“,nes savo Alma Mater negavom jokių užuomenų.O mandagų kultūros skyriaus ir pačios
Kultūrkės “atšalimą“ mūsų to meto veiklai lyg ir pamenu miglotai.
Nuoširdžiausi linkėjimai kalbėjusiems ir rašiusiems prisiminimus !
Pagarbiai Algirdas Verbauskas
PatinkaPatinka
Ne viskas taip paprasta bei lengva buvo ir ,,Kūrikų“ veiklos istorijoje. Ypatingai noriu priminti vieno jų atliekamo kūrinio, kurį tuometinės ,,plaščiadkės“ fanai tikrai prisimena, žodžius: ,,tegul kyla juodi dūmai dangaus skliautais mėlynais ir bejausmis mano kūnas tepavirsta pelenais…Prisiminėte?…Net neabejoju. O visa tai skambėjo 1972-aisias metais?!!. Pastate ,,už parko“ tikrai šitą dainą ,,išgirdo“, tačiau tikrai kažkaip vėlokai…Esu liudininkė to, kad pirmiausia pradėta kalbėti ,,Kūrikų“ ir jų fanų (kaip dabar vadintume) tarpe, jog jei ,,Kūrikus“ ,,pakabintų “, tai pirmiausia, žinoma, nukentėtų studijas Vilniuje bebaiginėję Algirdas Verbauskas ir Vidas Lubauskas ir aptarta ( kiek pamenu- jiems patiems nedalyvaujant) ,,kas jiems būtų, jeigu būtų“. A.a Romas, Ričardas ir Jonas dalyvavę pokalbyje laikėsi taip, kaip ,,proletarai, kurie neturėjo, ką prarasti.“.
Ilgai laukti nereikėjo. Kažkaip lyg tarp kitko tuometinė kultūros skyriaus vedėja pradėjo priekaištauti dėl pasirenkamo repertuaro, jog kai kurie kūriniai ,,nepakankamai aukšto“ meninio lygio, o ir dainuoti angliškai visai nebūtina… Daugiausia tokių CŪ ( cennyje ūkazanija) , žinoma, teko išklausyti Cvekui… Paskui kažkaip vis dažniau ,,kultūrkės“ salėj vietos ,,Kūrikų“ repeticijoms pritrūkdavo…
Manau, kad didelė laimė buvo tai , kad visi vaikinai, ,,Kūrikai“ buvo be galo tvirti, vyriški, protingi,neieškoję priešų ne tik jaunimo, bet ir jų tėvų bei giminaičių tarpe, o ir visame mieste ir tai juos, manau, išgelbėjo nuo rimtesnių nemalonumų. Kiek man teko asmeniškai pažinti mano paminėtą tuometinę kultūros skyriaus vedėją, ji irgi nebuvo visiškai aklas tuometinio režimo įrankis….
Iš laiko perspektyvų žiūrint, ,,Kūrikai“ buvo neabejotinas reiškinys Alytaus ( ir ne tik) padangėje. A.a Romas ( Cvekas)- jo pasididžiavimas ir labai prasminga, kad Gintauto vadovaujama glūkoidų komanda taip gražiai jį paminėjo šešiasdešimtmečio proga.
Šis mano ,,pasisakymas“- labai spontaniškas, už ką mielos glūkoidų bendruomenės noriu atsiprašyti. Pasižadu dar giliau pasiknisti savo fotografijų skrynioje ir atmintyje bei prisidedu prie Gintauto raginimo tai padaryti kitiems….
PatinkaPatinka
Pilnai sutinku su Liudo nuomone ir prisidedu įvertinant Ginto indėlį puoselėjant absoliučiai visas temasbei laidas, kurios publikuojamos viešoje erdvėje.. Vėlgi malonu pamatyti ir išgirsti apie tuos žmones, ir galiu drąsiai teigti, kad tuo metu daugelis paauglių stengėsi būti panašūs į juos. Tačiau laikas nenumaldomai bėga ir kiekvienas iš mūsų turime likimus. Kadangi esu tikras alytiškis, daugelį pažystu, arba pažinojau. Štai Watas: Apie šį žmogų tais laikais (dabar tuo labiau) turėjome labai gerą nuomonę, kadangi Watas, kiek pamenu, niekada nebuvo išdidus, pasikėlęs, lengvai bendraudavo su mumis, truputį jaunesniais, o tas mums, paaugliams, buvo labai vertinamas kriterijus. Romas Cvekas: puikiai pamenu kaip žmogų ir kaip muzikantą. Tai buvo persona neeilinių ir unikalių muzikinių sugebėjimų, su savotišku ir akivaizdžiai išskirtiniu dainavimo stiliumi. Vienodai puikiai dainavo muzikinę klasiką, taip pat puikiai skambėdavo jo atliekamos “Ona mane barė…“, “..mūsų dainos kils aukštai…“, “Simpatija, bučiuoju ranką Tau..“ ir kt. Gaila, kad jo likimas taip susiklostė. Liudas Bulka: na apie šitą nėra ką ir rašyti….sakydavome, kad Bulka ir ant lentos pagroti gali. Jonas Ptakauskas: kažkada su Jonu gyvenome tame pačiame bendrabutyje, Naujoji g. 12. Jonas su tėvu gyveno bendrabučio pusrūsyje. Tai buvo neseniai, maždaug prieš 41 metus. Jonas su mumis nebendravo, nešiojo mandras platėjančias kelnes, o mes labai vengėme Jono tėvo, kadangi neleisdavo vakaroti ir vaikydavo nuo bendrabučio palangių. Dabar kas liečia futbolą: prieš kelis mėnesius važiuodamas pro Dailidę, pamačiau einantį Zavilę….kaip visada su laikraščiu po pažastimi…net akis prasitryniau, galvojau man stogas pavažiavo. O sako, kad stebuklų nebūna..
PatinkaPatinka
Gražu, kai prisimenat savo kumyrus ir bendražygius. Jūsų karta gali būti geru pavyzdžiu pankų bendruomenei, kurie savo tarpe taip pat turėtų ką Alytuje atsiminti, prisiminti. Nirvanos klubas, gal ryškiausiais momentas buvo ir turejo savo numyletinius. Vežat.
PatinkaPatinka
CVEKAS
Prisimenu aštuntam dešimtmety M. Giedrio filmuotą ‘Nesėtų rygių žydėjimą“ Alytaus apylinkėse. Buvau ir filmavimo aikštelėj, mačiau kaip moldaviškus obuolius riša prie obelų šakų, kaip faktūruoja-dengia-tepa kažkuo cepelinus, kad atrodytų kaip tikri. Filmuotojų komanda gyveno viešbuty Alytaus “Dzūkijoj“. Vienas pagr. aktorių su kuriuo bendravau S. Petronaitis užsiminė, kad režisierius norėtų surasti kokį nors nestandartinį dainininką, KURIO ATLIEKAMA DAINA APIE PEILĮ SKAMBĖTŲ IŠ TOLI, iš salos… Neprisimenu, ką jiems siūliau, bet manau, kad iš plaščiadkės jie patys išgirdo Cveko specifinį balsą ir vėliau įrašę, panaudojo tam filme.
Šaunus, simpatiškas ir vyriškas vaikinas buvo. Gaila anksti išėjo.
Gražu, kad jį primintas ir paminėtas geru žodžiu.
PatinkaPatinka