Muzikinės klajonės Pietų Amerikoje


Prieš 50 metų Kurorte (žaviausias Alytaus miesto rajonas) vietinis senosios kartos inteligentas Jonas Unguraitis aiškina savo šešiamečiui sūnui kaip atsirado  Pietų Amerikos miestų Buenos Aires ir Montevideo pavadinimai. Mažametis Gintautas, lyg įmagnetintas, prilipęs prie žemėlapio ir tėvo pasakojimo apie tai, kaip viduramžių jūrininkai po audrų dreifavo La Platos įlankoje, tada dar bevardėje, ir rado čia taip lauktą ramų orą. Kapitono komanda “nuleidžiam inkarus“ reiškė – pagaliau pailsėsime, geresnės vietos poilsiui nerasime (isp. buenos aires). Taip prilipo pavadinimas būsimam miestui –Argentinos sostinei – Buenos Aires. Panaši istorija susiklostė Montevideo – Urugvajaus sostinės pavadinimo atsiradimu. Plaukiant žemyno pakrantės audringame Atlante, jūrininkas įsilipęs į grotstiebį, pradėjo šaukti: kalną matau!!
Identiška istorija pasikartoja po pusės amžiaus. Dabar jau Gintautas, pasisodinęs šalia šešiametį anūką Pijų, abu žiūri Algirdo Verbausko ir jo anūko Justo Liškevičiaus filmą apie Algio muzikinius vojažus Pietų Amerikoje šių metų balandžio mėnesį. Pijus išklauso tą patį pasakojimą apie Buenos Aires ir Montevideo, perpranta, kad monte reiškia “kalnas“ ir susidomi žodžio video lotyniška prasme. Dar toliau – Pijui parūpo Žemės dydis lyginant su Marsu, Jupiteriu…
Grįžkime į Žemę. Galimybių kontrastas pažinti savo gimtąją planetą DABAR ir TADA tiesiog pribloškia. Palyginkime. Gintautas, tas šešiametis, prieš 50 metų TADA iš Kurorto Vakarų kryptimi toliausiai nuvyko iki Džervaus kalvės (šiandien tai Tvirtovės – Jotvingių gatvių sąnkryža), Rytai apsiribojo Pylimu ir kesonu, šiaurinė kryptis baigėsi egzotišku persikėlimu keltu per Nemuną į Pirmą Alytų. O Pietūs? Šiandien visi važiuoja į Pietus ir tai jau default. Prieš 50 metų Gintautas Pietų kryptimi pasiekė Madride (Alytaus miesto rajonas) esančius caro laikų kareivinių statinius ir  žydų kapines Vidzgirio miške ir tai buvo nepakartojami keliavimo potyriai.
Palyginimui, DABAR šešiametis Pijus Vakrų kryptimi pasiekė San Franciską (USA), Šiaurėje aplankė Edinburgą (Škotija), pietinis taškas – Kanarų salos (Ispanija), o Rytuose nusibastė iki Šri Lankos.
[no comment]
Pats laikas įsiklausyti į maestro Algirdo Verbausko ir jo anūko Justo Liškevičiaus kvietimą paskaityti ir pažiūrėti jų sukurtą  foto-video apžvalgą apie muzikines klajones Pietų Amerikos žemyne

ALGIRDAS VERBAUSKAS

verbauskas

“Muzikinės klajonės Pietų Amerikoje“ – taip užvardindamas šiuos savo koncertinių kelionių įspūdžius raštu, ar foto-video apžvalgoje, neturėjau mintyse jokios sarkastiškos užuominos. Gal tiksliau, tai būtų pasiteisinimas apie šį mano bandymą, kuo glausčiau sumiksuoti ir pateikti Jūsų dėmesiui savo pastebėjimus apie kiekvieną aplankytą šio žemyno šalį ir miestus, nes kaip ir esu jau ne kartą minėjęs, taip ir šį sykį, vykau ne kaip privatus turistas, o į koncertines keliones 2008 metais su Vilniaus festivalio orkestru, o šių metų balandyje su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nors gastrolių maršrutuose buvo aplankytos tik tų šalių sostinės ir kiti didmiesčiai, maksimaliai išnaudodami savo laisvalaikį, galėjom pakankamai daug pamatyti ir pažinti kiekvienos šalies istorinius ir kultūrinius ypatumus.

KOLUMBIJA IR BRAZILIJA

2008 m su VFO (dirigavo žymusis lenkų kompozitorius Krzysztof Penderecki), gastroles pradėjome Kolumbijos sostinėje Bogotoje, Sala de Concierta. Mano pastebėjimu, šioje valstybėje bene labiausiai pastebima ispanų kultūros įtaka jai formuojantis žemyno Andų-Karibų regione. O etnografinę įvairenybę buvo proga stebėti jų šeštadieniniame aplinkinių rajonų gyventojų apsilankyme sostinės gatvių mugėse arba turguose (kaip ir kituose aplankytuose didmiesčiuose), kur labai gausu vietinių meistrų rankdarbių ir suvenyrų.  Labai džiugu buvo sutikti ir pabendrauti su buvusiu Bogotos meru Antanu Mockumi, kuris su tenykščiu lenkijos ambasadorium globojo mūsų kolektyvą.
Po keleto dienų buvimo Kolumbijoje, toliau sekė skrydis per Panamą į Rio de Žaneirą (Rio de Janeiro) Brazilijoje. Nors ši viešnagė čia buvo vos pusantros paros, vis tik buvo galimybė natūroje pamatyti šiam milijoniniam didmiesčiui būdingus architektūrinius ir landšaftinius vaizdus ar ypatingai ryškius čia gyvenančių žmonių socialinius skirtumus. Koncertavome gražiame ir puikios akustikos Theatro municipal do Rio de Janeiro.

Bogota,Kolumbija brazil
Toliau sekė neilgas skrydis į San Paulą ( Sao Paulo).Čia “Teatro cultura artistica“ sugrojome du koncertus. Vieną iš repeticijų įrašė TV, supažindinti žiūrovus su K. Pendereckiu ir mumis. Šį įrašą ir dabar galima rasti YouTube. Nors liaudyje sakoma, kad į tą patį upės vandenį negalima įbristi antrą kartą, drįsčiau simboliškai tai paneigti. Šių metų balandyje, vėl su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, turėjau galimybę pabuvoti P. Amerikoje ir pradėti gastroles kaip tik nuo San Paulo. Šiame Brazilijos verslo megapolyje su priemiesčiais gyvena apie 20 mln. keliasdešimt tautų gyventojų, kuriame taip pat ryškiai matomi istorinės ir šiuolaikinės didmiesčio architektūros ir jame įsiterpiančių tropinių parkų ar skverų suderinamumas, o taipogi išsiskiriantys socialiniai kontrastai.
Prieš pirmą koncertą, orkestrą pasveikino Lietuvos generalinė konsulė šiame mieste Laura Guobužaitė ir garbės konsulas Francisko Blagevitchus.  Antrą viešnagės dieną susitikti su orkestru susirinko jau kelios Brazilijos lietuvių sąjungos San Paule kartos. Jaukiame lietuvių kultūros centro (buvusios lietuvių mokyklos) pastate vyko šilti pokalbiai ir prisiminimai.  Jaudinantys jausmai apėmė visus klausant choro atliekamos “Kur giria žaliuoja”,  o jaunimo ansamblio “Rambynas” linksmi šokiai grąžino vėl visus į smagią nuotaiką. Du koncertus grojome Sala Sao Paulo, kuri prieš keliolika metų buvusi geležinkelio stotis, vokiečių architektų perkurta į puikios akustikos koncertų salės erdvę.

Kamera ir foto:: Algirdas Verbauskas || Montažas::  Justas Liškevičius

MUZIKINĖS KLAJONĖS PIETŲ AMERIKOJE 2013

URUGVAJUS

Šiose gastrolėse LNSO dirigavo JAV gyvenantis rusų dirigentas Vladimir Lande, su orkestru grojo žavinga jaunoji kinų pianistė Xiayn Wang.  2008 su VFO teko pabuvoti ir Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje. Šios šalies vietinių indėnų demografinę ir kultūrinę raidą lėmė nuo XVIa.  vykusi ispanų ir portugalų kolonialinė invazija, kuri kaip ir daugelyje kitų Lotynų Amerikos šalių, įtakojo tolesnį Urugvajaus vystymasi.

peru-urugvai

Motevidėjus, tai didelį uostą turintis didmiestis, esantis La Platos įlankoje, kuriame yra puikūs paplūdimiai ir patraukli centrinė miesto dalis.Koncertą grojome Municipal Teatro Solis, kurio pastatas gražiai įsikomponavęs centrinėje Nepriklausomybės aikštėje. Čia labai pastebimas urugvajietiško gėrimo Matė (stipri žalioji arbata) vartojimo populiarumas  ar XIXa. Montevideo priemiesčiuose gimusio tango žavesys.

ARGENTINA

Toliau laivu perplaukę La Platos įlanką, pasiekėme Argentinos sostinę Buenos Aires, iš kur autobusais, kaip ir šiais metais čia atskridę iš Limos, vykome į vieną didžiausių Argentinos miestų Rosario. Tai milijoninis miestas, įsikūręs prie Paranos upės, turintis puikią rekreacinę ir laivybos krantinę, daugybę gražių alėjų ir parkų, bei savitą europietiškos įtakos architektūros veidą. Aplinkui čia esanančios derlingos lygumos ir švelnios klimatinės sąlygos, savo laiku pritraukė daugelį ankstesniųjų imigrantų iš Lietuvos, kurių bendruomenė ir šiom dienom dar gausi.Turėdami čia šeštadieninį laisvadienį, galėjom neskubėdami vaikštinėjant stebėt ir pajust jų tradicinį pėsčiųjų Kordobos gatvės šurmulį, pamatyti Nacionalinės vėliavos monumentą,ar kartu su miestiečiais, kurie savaitgaliais aktyviai bėgioja su savo keturkojais augintiniais, mina dviračių pedalus, pasivaikščioti ir pasimėgaut dar aukšta saulės kaitra, nors tuo metu P. Amerikos žemyne balandyje jau prasidėjo rudens periodas. Sekmadienio mūsų koncertas gražiame ir geros akustikos “Teatro El Circulo“ pavyko puikiai.

buenosaires-brasil-portret
Į Buenos Aires vykau irgi jau turėdamas pažinimo „bagažą“ iš praeitos kelionės, nes ir šį kartą gyvenome ir grojome viename šio milijoninio megapolio multicentre.
Šioje miesto dalyje išsidėstę žymieji teatrai, miuziklų, kino ir koncertų salės, municipaliniai ir įvairių firmų ofisai, gausybė viešbučių. Šią miesto dalį skrodžia bene plačiausia gatvė pasaulyje, 16 eismo juostų Aveniu 9 de Julio su obelisku, įamžinančiais šalies Nepriklausomybės atgavimo datą. Negausus laisvalaikis, vertė visus paskubomis pasivaikščioti aplinkiniais kvartalais, simpatiška pėščiųjų Floridos gatve, apžiūrėti neseniai restauruotą žymųjį Colon operos teatrą, nusipirkti lauktuvių namiškiams. O taip knietėjo pamatyti ir pabūti bent La Boca kvartale ir jo Caminita gatvelėje, kur čia prie uosto prisišliejusiuose kvartaluose ir buvo senasis Buenos Aires, kur senais laikais čia užgimė populiarusis argentinietiškas tango, jo atlikėjai ir kūrėjai.

EKVADORAS IR PERU

Prieš atvykdami į Argentiną šiuometinėse gastrolėse,dar aplankėme dvi šalis pietvakarinėje žemyno dalyje. Ekvadoras (Ecuador)- jau šios šalies vardas nusako, kad ji randasi pusiaujo zonoje o šalia jos sostinės Kito(Quito)kaip tik ir yra paminklinis obeliskas, žymintis šios georafinės linijos vietą. Miestas išsidėstęs Andų kalnų dauboje, beveik trijų kilometrų aukštyje. kito-argentToks aukštis virš jūros lygio lemia, kad čia vyrauja pastovus švelnus klimatas. Kitas turi įspūdingo grožio senamiestį su daugybe ispanų baroko stiliaus statinių, kuris šiemet švenčia senamiesčio paskelbimo UNESCO saugomu objektu 35-metį. Galima išskirti didingą neogotikinę katedrą, aukso altoriais išpuoštą Jėzaus Draugijos bažnyčią ar miestą globojančią Švč. Mergelės skulptūrą.

Kite koncertavome geros akustikos Ekvadoro filharmonijos salėje, kurią privačių mecenatų užsakymu, pastatė vokiečių architektai. Čia prieš koncertą fojė buvo rodoma keliolika M.K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijų, o koncerte klausytojai išgirdo ir jo „Tris preliudus“.
Vėl eilinis skrydis ir mes jau kaimyninės Peru sostinėje Limoje. Šioje šalyje jau nuo XVa. Inkų kultūra turėjo galingą imperiją Andų teritorijoje, kur nuo tų laikų daug kas išlikę Kusko mieste, ar Maču Pikču architektūriniai šedevrai. Lima tai irgi milijoninis didmiestis, plačiai išsidėstęs Ramiojo vandenyno pakrantėje. Mums teko apsigyventi ir neblogai susipažinti su labai turistiniu sostinės rajonu – Miraflores.
Labai maloniai nuteikia, kad miestas daugumoj užstatytas šviesaus kolorito pastatais ir nedominuoja pilkšvi, stambaus kalibro statiniai. Limoje irgi netrūko lietuviškų akcentų. Čia naujoje daugiafunkcėje „Grand Teatro National” salėje, mūsų koncertas tapo vienu iš Lietuvos pristatymo įvykių, prie kurio prisidėjo ir garbės konsulo Eduardo Paškevičiaus-Valarde‘o žmonos iš gėlių nupinta Mūsų trispalvė.
Tai tokios buvo tos muzikinės klajonės. Ir jeigu Jums jos dar neprailgo skaitant, tai maloniai kviečiu peržiūrėti mūsų su anūku Justu sukurtą klajonių foto-video apžvalgą, kurioje stengėmės glaustai visa tai perteikti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: