Glukzaurai 2012: PADAROM


Baigiami primiršti Vidzgirio miško dalių pavadinimai ir, lyginant su Roma, labai kuklios Alytaus miesto istorijos detalės. Tokios temos vyravo pramogaujant ir renkant šiūkšles Vidzgirio miške.

Prisiminkime ir Romo Kalantos žūties 40-metį. Apie tai glūkoiduose:
”Romo Kalantos deglas”
”Dėl mano mirties kalta tik santvarka…” Alvydas A. JEGELEVIČIUS

Pavasarinis pasivaikščiojimas po Vidzgirio mišką kažkada pagimdė idėją susirinkti prie Glūko ežero. Glukzaurų būrelis Virgis ir Rima, Dzilbus ir Laima karštą dieną balandžio pabaigoje Linijos kalnu pasiekė vaizdingas Slovakijos kalnus primenančias Nemuno kalvas, baltas nuo gėlių, netiksliai vadinamų baltomis žibutėmis. Prisiminta keletas istorinių pavadinimų, kurie niekada nebus įteisinti geografiniuose-topografiniuose-istoriniuose žemėlapiuose ir, tikėtina, net šnekamoje alytietiškoje atmintyje. Jeigu Šikučių prospekto paaugliai: Romas „Romėnas“ Zdanavičius, Mindaugas „Fantomasas“ Pilkonis, Dzilbus, Alvydas Petkevičius kuravo Nemuno pakrantę nuo Lankučių iki Rusų klanelio, tai bendraamžiai iš Madrido: Virgis Beiša, broliai Albertas ir Antanas Antanavičiai („Šekspyras“ ir „Ga-Ga“), Algis Adomaitis, Viktoras Reinikovas „prižiūrėjo“ Nemuno pakrantes žemyn nuo Linijos, Po Girininku ir iki pat poligono. Taigi kontoliavo perkėlą į Sudvajus ir taip buvo užėmę strategiškai svarbius objektus, įskaitant lazdynų riešutų plantaciją.

Šios dvi grupės niekada nekonfrontavo, nes priklausė Pietinės Alytaus miesto dalies chebrai. Jų vienybė gerai kotiravosi kitų miesto dalių: Kriaušiaus, Kurorto ar Anos Pusės bendraamžių akyse ir galvose. Susivieniję jie jau galėjo siekti aukštesnių tikslų – skriausti atvykėlius iš aplinkinių kaimų ar miestelių. Šiandiena sako, kad skriaudė labai rezervuotai, nes vėliau atvykėliai susidėję su kai kuriais vietiniais taip nuskriaudė miestą, kad net tų varganų miesto istoriją menančių ar kitaip galėjusių garsinti statinių arba neliko (centrinė miesto aikštė) arba jie tinka tik blogo skonio siaubiakų foniniams vaizdams montuoti (geležinkelio stotis, Taikos kinas, etc.)

Kaip išsaugoti Vandentiekio stotį prie Pliažo? Dar nesugriuvo. Ar viaduko liekanas prie Stiklinio namo šalia dviračių tako? Caro inžinierių sukonstruoto statinio tobulai suleistus akmenis vandalai išlupa kaip razinas iš batono.

Grįžkime į Vidzgirio kalvas. Kai dešrėgalių kepimo procesas baigėsi, Virgis nusileido iki pat Nemuno, atnešė vandens laužui gesinti. Jeigu jis būtų tai daręs septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, panemunėje jam kelią užstotų vielos tvora, kurią čia pastatė tų laikų vandentiekiečiai, taip paženklinę pirmosios vandenvietės ribas Alytuje. Kai karštą tvankią vidurvasario dieną trylikmečiai Dzilbus su Alvydu Petkevičium nuo Sustok Pasigrožėk II kalno stačiu šlaitu leidosi link smėlėtos maudynės Duobėje, tvoros nebuvo. Jau grįžtant, vakare teko netikėtai išdygusią tvorą perlipti. Kitą rytą perlipti tvorą nereikėjo, ji buvo taisyklingai vertikaliai prapjauta, o aštrūs vielos galai užlankstyti pagal saugos reikalavimus. Nepavyks pasigirti tokio „darbo“ autoryste, tai padarė vyresnieji dėdės žvejai, kuriems tvora užkirto taką, dešimtmečiais vedusį link atvajaus aukščiau Duobės. Jau tą pačią savaitę tokie tuneliai atsirado ties Linija, žydkapiais ir visur ten, kur reikėjo.

Tradicinis susirinkimas vyko draugiškoje ir dalykiškoje aplinkoje tarp Sustok ir pasigrožėk II ir Linijos geografiniuose-topografiniuose-istoriniuose žemėlapiuose nepažymėtame taške. Aptarta  GLŪKAS 2012 susirinkimo data: birželio paskutinės dienos plius liepos 1 sekmadienis. Tenka apgailestauti, kad Heinekenas Gdynėje ir Moksleivių dainų šventė vyks tuo pačiu metu. Trumpame ir neįkiriame, tik 4 minučių su sekundėmis filme, matysite ko nematėte. Jie PADARĖ akciją DAROM.

Šį video dėl garso takelio YouTube blokavo Vokietijos ir Japonijos žiūrovams. Nemanome, kad Japonijoje atsiras besidominčių glūkoidų puslapiaiais. Vokietijoje tai galite žiūrėti DAILYMOTION svetainėje

 Kamera ir montažas: Dzilbus

Reklama

8 Responses to Glukzaurai 2012: PADAROM

  1. Rasa Petkevičienė parašė:

    Šaunuoliai, būkit pasveikinti – savosios idėjos puoselėtojai, nuosekliai tikri “nuo – iki…”

  2. Vytautas Matulevičius parašė:

    Alytaus centre buvo trys chebros -dvi nuolat kaldavosi,ypač po filmo “Kapitonas Tenkešas”.Riba -žibalinė.Išsiaiškinom viską Pušyno futbolo aikštėje-mūsų kampas laimėjo 2:1 ir baigėsi mūšiai.Su trečiu kampu sugyvenom gerai-jie nebuvo agresyvūs.

  3. dzilbus parašė:

    Taigi futbolas buvo jėga. Nors Kurorto dalis:Lelijų-Maironio-Krėvės su Kriaušium lyg ir sugyveno, bet kurie viršesni, buvo bandymas išsiaiškinti ant „pievukės“ Lelijų gatvėje, prie dabartinio maestro Algio Verbausko namo, sulošiant futbolo mačą. Organizatorius buvo išeivis iš Kurorto Styga (Vitas Vilkelis-seklys Morka) jau gyveno Užuolankos gatvėje. Mačas neivyko, gal Styga blogai organizavo, o gal Kriušius išsigando mūsų komandoje žaidusių būsimų miesto žvaigždžių Algučio Liubos Mazaliausko ir Juozo Aleksieriaus

  4. Alvydas A. J. parašė:

    Alvydas
    Savaitės foto
    Čia tai bent. Ir hipiai ir vaidilos. Čia kauniečiai ?
    Geriausi linkėjimai jiems.
    Tokius, tik labiau džinsuotus esu matęs Hamburge.

  5. Watas parašė:

    Norėčiau Dzilbų pataisyti, ne Mazaliauskas, o Eidukevičius.

  6. Alvydas A. J. parašė:

    Wat’ai, o kaip gyvena legendiniai Alytaus futbolininkai – Zavilė, kiti ?
    Prisimenu dar iš tų gražių laikų menišką Alytaus futbolistų bruožą – tai jie pavaidina, tai pasiboksuoja kur, tai sudalyvauja saviveiklos tautiniuose šokiuose, Dabriškos ir Kirlio teatre, o tai, žiūrėk, ir padainuoja (Bytautas), o kitas, žiūrėk, ir dainuoja ir šekspyruoja – eiles rašo (visi jį pažįstat). Dar noriu pelnytai pasididžiuot savo AtA tėvo Vytauto broliu Algiu Jegelevičiumi (vėliau jo pavardė buvo iškreipta į Jegelavičių), kuris ir vaidino Alytaus teatre (kultūrkėj) ir sportavo-futbolavo Alytaus komandoj. Prisimenu, mačiau Alytaus stadijone jo firminį kablį užkulniu ištraukiant kamuolį iš užribio atgal į aikštę.Toj aikštėj įvyko ir mano pirmas viešas, bet nefutbolistinis pasirodymas – teko sudainuot solo su Alytaus muz. m. shoru “Na ir žąsys…”
    O dėdė Algis vėliau tapo garsiu sporto veikėju Klaipėdoj, Kaune. Gyveno prie Aleksoto tilto, prie pat Vytauto D. bažnyčios.Ten ir mirė sulaukęs 66 metų.
    Sportas, ypač futbolas Alytuj buvo jėga. Skambėjo visoj Lietuvoj.
    Tai tiek užplūdusių šviesių prisiminimų, o išėjusius Alytaus futbolistus telydi mūsų visų šviesi atmintis.

  7. Watas parašė:

    Malonu, kai toks žmogus, kaip maestro A.Jegelevičius gražiai prisimena Alytaus futbolą.Žinoma aš daug žinau apie buvusius futbolistus,1975 m.Lietuvos čempionus; vieniems gyvenimas pasisekė geriau, kitiems blogiau.Jeigu mūsų komanda žaistų šiais laikais,tai mes tikrai visi būtume apsirūpinę finansiškai.O tais laikais žaidėme daugiausia iš entuziazmo.Bet nėr ko verkti. Tikiuosi,kad nauja ,,Dainava” ,vedama A.Makštučio ir R.Kochanausko eina geru keliu ,sutraukia daug žiūrovų,kaip mūsų laikais,kyla meistriškumas.Linkiu jiems geriausios kloties.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: