Atsisveikinant su Mindaugu Tamošiūnu (1934-2011)


Pokalbis telefonu Kaune tarp Viduko ir Dzilbaus 1971 metais.
Vidukas: būsi šiandien halėje?
Dzilbus: ką, „Žalgiris“? Su kuo lošia?
Vidukas: ne, „Oktava“ su Gintarais koncertuoja.
Dzilbus: būtinai, tik reikia Romėnui ir Kapitonui pasakyti…
Tada Mindaugo Tamošiūno ir Romualdo Bieliausko pavardės buvo minimos pagarbiai. Tai, ko gero, du dideli vyrai, sąstingio metais kūrę aranžuotes be kompromisų, o M. Tamošiūnas dar ritmo grupę su broliais Eimučiu ir Virgium Švabais globojo. Sovietmetyje tai buvo iššūkis.

ALVYDAS A. JEGELEVIČIUS
Kompozitorius

Nepaisant tuometinės valdžios suteiktų ypatingų galimybių ir įgaliojimų, kuriuos Mindaugas ne visada mokėjo sėkmingai demonstruot prieš atlikėjus, rodydamas valdingumą, aroganciją, o kartais ir perdėtą draugiškumą (tegu atleidžia Jam Viešpats), tai buvo puikus lietuviškos populiarios muzikos administratorius ir net ambasadorius (grupių vadovas) visoms tuo metu įmanomoms užsienio šalims, kuriose koncertuodavo jo vadovaujami kolektyvai.
Taigi, Lietuvos vardas su lietuviška ir kitoniška populiaria muzika, pasižyminčia stilingomis aranžuotėmis, jau tada, skambėjo užsienio šalyse, kuriose koncertavo Mindaugo vadovaujami kolektyvai. Kaip jis tai sugebėdavo, tegu būna paslaptis, o jo charakterio prieštaringumas buvo su kaupu atpirktas ir skaudžiai iškentėtas paskutiniais gyvenimo metais. Mindaugas pilnai atsiskaitė sumokėdamas pačią aukščiausią kainą.
Svarbiausias jo nuopelnas kaip pūtiko (trombonas), ansamblių, orkestrų vadovo, aranžuotojo, o vėliau ir kompozitoriaus – to meto pasaulio populiarios muzikos aštunto dešimtmečio novatoriškumas ypatingai sublizgėjęs po The Beatles’ų gitarinės bangos, kai prie gitarinių grupių prisijungė ir pučiamųjų grupės (Chicago, Blood Sweat and Tears, Tower of Power, Chase ir kitos panašios jazzrock’o krypties grupės). Jau tais sąstingio laikais Mindaugas parsiveždavo iš JAV krūvas natų – partitūrų, klavyrų, plokštelių (LP) ir visa šia informacija dalindavosi su LTSR liaudies kultūros centro organizuojamais seminarais skirtais Lietuvos estradinių ansamblių ir vokalinių-instrumentinių ansamblių vadovams, kuriuose vesdavo paskaitas, demonstruodavo įrašus ir analizuodavo natas. Jau tik ši jo veikla gerokai stumtelėjo pirmyn populiarios lietuviškos muzikos vystymąsi, o kur dar Kauno “Oktava“ su “Gintarėliais“ – talentingais broliukais V. ir E. Švabais, Vyt. Petrušoniu, J.Miščiukaite, R.Brazaičiu, S.Bagdonaite, o dar ir nepamirštamas populiarios muzikos festivalis Kaune “Gintarinė triūba“, tapęs tikru Lietuvos muzikantų sajūdžiu, į kurį verždavosi visi…

Devintam dešimtmety Mindaugas ir jo geriausių atlikėjų branduolys persikėlė į Vilniaus “Trimitą“, šalia pučiamųjų orkestro sudarydami to paties pavadinimo populiarią jazzrock’o krypties grupę, kuri sėkmingai koncertavo tuometinėje Tarybų Sąjungoje, užsienyje. Buvo sukurta išties įspūdingų koncertinių programų, reviu. Čia sublizgėjo ne tik jo ištikimi Kauno, bet ir nauji – Vilniaus dainininkai, muzikantai, šokėjai.
Mindaugas Tamošiūnas išliks Lietuvos muzikos istorijoje kaip talentingas populiarios ir progresyvios instrumentinės, vokalinės muzikos propaguotojas – pedagogas, estradinių ansamblių ir orkestrų kūrėjas ir vadovas, aranžuotojas dirigentas ir kompozitorius, kažkada pats netikėtai ir ironiškai mestelėjęs frazę apie save – “Na ir kas… visi prisimins tik kai kurias mano dainas “Vinguriavo takelis“, “Jūreivių keliai“,“Daina Kaunui“, “Užmirštoji taurė, “Vyturys“, kitas,..“
Palydėdami Mindaugą Tamošiūną į amžino poilsio vietą, nepamirškim ir mes jo gražių viso gyvenimo darbų ir pastangų – puošti tėvynę Lietuvą.
Tebus lengva jam Vilnijos kalvų žemelė.

Reklama

3 Responses to Atsisveikinant su Mindaugu Tamošiūnu (1934-2011)

  1. Rasa Petkeviciene parašė:

    Daug graziu dalyku, dovanotu Tevynei sio zmogaus, paminejo Alvydas. Taigi jo gyvenimas ties Amzinybes vartais bylojo: atlikta. Tikrai Jam bus lengva Vilnijos kalvu zemele.

  2. Ž---a iš kurorto parašė:

    Norėdamas prisiminti šį puikų muziką, pasigirsiu, kad du mėnesius mokiausi pas jį pūsti tromboną. Eilę kartų 5 KPI rūmuose žaidžiau su juo stalo tenisą. Gaudavau. Idomus, tik tankiai piktokas žmogus buvo. Visada mėgdavau padainuoti jo “užmirštoji taurė“. Faina daina, kurią gerai atlikti buvo kaifas. Tebunie TAU lengva ir ramu TEN. “Ž–a“ iš kurorto.

  3. Laura parašė:

    Gerb. Alvydai, kaip būtų galima su Jumis kuo skubiau susisiekti? Esu kompozitoriaus duktė Laura. Dėkoju,
    laurashooting@gmail.com

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: