Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (4)


Vytautas Galbuogis – senas mūsų pažįstamas, dar aštunto dešimtmečio pradžioje džiugino Alytaus melomanus Uriah Heep, Neil Young, Elton John vinilu. Nagingas ir kruopštus visų galų meistras, praktikavosi Švedijoje, Airijoje, Kanadoje. Patirtis užjūrio šalyje 1991 metais to laikmečio postsovietinio vyruko akimis gali pasirodyti įdomi šiandienos jaunimui, gimusiam jau Nepriklausomybės metais

VYTAUTAS GALBUOGIS

Mane apdraudė $ 200.000 sumele

Prabundu, iškart giliai kvėptelnu kapitalizmo prisotinto oro, išpučiu per nosį paskanauju – tiks. Mano pirma diena svečiuose. Iš namų dar nesu išleidžiamas. Esu “karantine”. Teta nieko neaiškina, prašo luktelti, nors labai jau norisi kažkur. Kitą dieną parnešė tokių popierėlių. Tai tavo draudimas, paaiškino, pasirodo mano “kailiuką su visa armatūra” apdraudė  $ 200.000 sumele, sako dabar jau galėsi vaikščioti. Apsičiupinėju dar save, nepatikiu  brangumėliu… Mąstau – šitokie pinigai, š- i-
i -i-i-itokie pinigai, už sovietinę žmogystėlę. Na jei gatvėj “pritrintų”, tai būtų šeimai nebloga sumelė (na ir mintys – susigėdau). Lai moterys žino, kiek vyras kainuoja. Ale tai kiek jos kainuotų? Ten tai mechanizmas rimtesnis, gali dešimteriopai daugiau? Laikas parūkyt, gal normaliau pradėsiu galvot. Atsipalaiduoju. Turėjau atsivežęs cigarečių, geros buvo su filtru. Ir ką? Iš kart buvau “nukenksmintas” ir instruktuotas. Buvo pasakyta, jei kur rūkysiu viešai ir praeis pro šalį policininkas, galiu būti supakuotas, tur būt tas dūmelis geru daiktu nekvepėjo. Paklausiau, išmečiau cigaretes, o ten kaina $7. Bandysiu prisitaikyti. Instruktažai išklausyti visi. Supratau, kad su manim pusbroliai negalės daug “tampytis”, visi dirba, teks su tetos vyresne draugija bendrauti. Viskas gerai, svarbu aš užsienyje ir gera teta. Sėdam į mašinikę, reikia svečią-mane apipirkti skanėstais. Patenku į rimtą parduotuvėlę. Kvapą užėmė, akys raibsta. Tuo laiku dūšelę turėjai labai pratinti prie tokių vaizdelių, kad “nenusitabaluotų”. Manęs klausia, ko aš norėčiau, ir niekaip negaliu pasakyti ko? Pasirodo noriu visko. Išlemenu ananaso, duriu pirštu į tą pusę. Jis vadinosi pine apple, po to bananų, apelsinų, apelsinų sulčių ir t.t. Vargas per pilvą ir norus ir saiko praradimą. Bandau aklimatizuotis, padauginu. Ir visi žinot, kuo baigėsi. Kai ruginuko padaugini, vienoks linksmumas, čia mažumėlę kitoks.

Pirmas krikštas praėjo. Greit gaunu leidimą pasivaikščioti. Puolu per duris ir pirmyn. Kur einu, ten gražu visur tvarka nežinau, nei kur dairytis, nei kuo domėtis. Bandau iš savo kvartalo į miesto centrą nukeverzot. Iškart pagaunu šalies pulsą. Tokia ramybė, mandagumas “nesvietnas”. Šaligatviu eidamas sumaišai kryptis iš kurios pusės prasilenkti – baisus atsiprašinejimas, šypsena. Tipenu toliau. Per gatvę pereiti reikia, baugiai dairausi,  kaip kaimo katinas. Nors aš lyg ir moku, pažiūriu į kairę, dešinę ir bandau laimę, bet man baisoka koją kelti, o jie sustoja ir laukia, aš irgi – jie juokiasi – aš visas raudonas. Čia tai bent kultūra. Lietuvoje dar ilgai mus auklėjo, kol tauta pasidavė. Toliau einu  drąsiai į gatvę,  gali ir atbulas pereiti. Stebiu žmogystas, kokia ta rūšių įvairovė. Eilės tvarka-balti,  kaip mes, pilkesni, juosvi, visai juodi, rusvi, rudi, geltoni. Kaip geram baliuj egzotiškos mišrainės būna, pamaišyk su šakute, visko rasi. Akiai naujiena. “Permetu” žvilgsnį į namus. Prieš akis toks melsvas stiklinis pastatas, protelis sunkiai nori patikėti, priverčiu. Jau mielojo “Nemuno” restorano langai didžiuliai buvo, o čia visas stiklinis, tai bent… Nesijuokit. Gerai, kad dabar turit savo “Stiklinį” mieste, tai nedyvas. Topinu per parduotuves, o grožis vidury: medžiai fontanai, reikia viską ir pačiupinėt, ot velnias – plastmasiniai žalumynai, gerai padaryti. Tik viename supermarkete augo tikras klevas, viduje per tris aukštus, ilgai aš jį tyrinėjau – efektinga. Ir vis einu, po namais, virš gatvių, iš vienos į kitą, esu visai įspūdžių “sutraiškytas”, kitaip ir būti negali (nelaisvėj gimęs, į laisvę atplukdytas), bet vis einu ir saulutė kartu. Susizgribau, laikas namo. Išlendu iš tų grožybių į gatvę ir prasidėjo, o kaip grįžti, nežinau “nusigrybavau dailiai”. Tos Dzilbaus Amerikos nuotykiuose minimos “Garmin mergelės” kišenėj neturiu. Gerai ten jam su Virgium Lepeška Amerikoj buvo. Suk kairėn-dešinėn, apsisuk-perskaičiuoju, o man kas pasakys, eik tiesiausiu keliu ir greičiau namo. “Mobiliako” nėra – toks laikmetis, gal teta jau nervų lašus baigia? Prisiminiau, kaip miške prie Mardasavo, su draugu buvom nusigrybavę ir saulę “pametę”, neprapuolėm tik baimės buvo daugiau. Neprapulsiu ir čia. Užmačiau vienam prekybos centre koridoriais dviračiu patruliuojantį policininką. Stabdau, prašau pagalbos. Man gerai “kertančiam” angliškai, kantriai aiškino, aš ilgai ir kantriai linksėjau galva. Bandau eiti, neparveš gi manęs ant dviračio bagažnyko, o būtų gerai, jau buvau nusituristavęs. Dar penkis kart paklausinėjęs, grįžtu. Ir vėl pirma pasitinka lempa prie durų, pagalvojau, tuoj ir teta išeis su beisbolo lazda. Na, o tos lempos, kaip supratau, užsidega automatiškai, kaip ir durys darinėjasi – vieni stebuklai. Nėra ko juoktis. Vėliau Alytaus autobusų stotyje įrengė tokias. Moteriškutei priėjus, jos atsidarė, ji šlept ant kelių ir žegnojasi, aplinkiniai leipsta juoku. Man nejuokinga. Aš jau buvau prisijuokinęs TEN. Įeinu,  teta laukia, iš veido “išėjusi”, gal pagalvojo, kad aš tom draudimo paslaugom “pasinaudojau”. Kitą dieną gavau „namų areštą“. Pirmai dienai išties neblogai – “pakabinau” kitoniško gyvenimo, būsiu ramesnis. Savaitgalio plane bažnyčia – galėsiu atgailauti.

Daugiau Vyto Galbuogio rašinių glūkoiduose:

□ Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (1)
□ Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (2)
□ Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (3)
□ Airiški nutikimai pagal Vytą
□ Susipažinkite: nagingas baldžius

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: