Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (3)


Vieni sako, jog 50 metų patirti sovietinį gyvenimo būdą yra privalumas, lyginant su ištisus šimtmečius besitęsiančia ramia skandinavų ar amerikiečių būties tėkme.

VYTAUTAS GALBUOGIS

Supuvęs kapitalizmas pradeda stebinti

Būdamas “karceryje” nutariau daugiau taip nevaikščioti, nes miestukas nemažas, apie pusė milijono gyventojų, neapžiosiu. “Pervirškinu” visą pradinę informaciją, ką matė sovietinukas ir ką dar čia reikėtų pamatyti. Pirmiausia tai tos smulkmenos “prikala” prie sienos, apie gilesnius kultūrinius sluoksnius dar negalvoji. Tai  pamatai smėlio dėžutes prie parduotuvės durų cigaretėm gesinti, kampai nuorūkų neužversti. Parduotuvėse viskas supjaustyta, žiopsai, kaip aparačiukas dešrytę plonom plotkelėm raiko. Pasidarai kokios nori kavos parduotuvėje ir vaikštai su puoduku ir mokėti nereikia. Ot tau ir supuvęs kapitalizmas. Jis  man pradėjo vis labiau kvepėti, ne vien kava, visais žmoniškais gerumais. Dabar moterys neskaito, praleiskit kelias eilutes. Kai produktai sudedami į maišelius ir į vežimėlį, dar parduotuvės darbuotojas nuveža prie mašinos – komentarų nėra. O maišelis tuo mūsų laiku  taip pat buvo “turtas”, kas kokį importavą turėdavo, per miestelį eidavo oriai. Na tos smulkmenos jau užkniso, bet svarbiausia aš žinau, kad Hamiltonas yra prie pat Niagaros krioklio ir mano nugara tiesiog jaučia jo šniokštimą. Jūs galit įsivaizduoti, kad pamatysiu Niagarą? Nė velnio, nebent jau skaitydami sugebėjot įlysti į mano kailį.

Vakaras. Atvažiuoja pusbrolis. Pirma pažintis. Teta buvo nutekėjusi už lietuvio, sugyveno tris vaikus, visi gerai kerta lietuviškai, tik keiktis nemoka taip kaip mes. Jų riebiausias- o šūdas, na bet čia ne trūkumas. Tik vyras, žaltys papuolė pageriantis, palošiantis, pravarė viską ir pats pasimirė. Bankas visus paleido ant pievos. Vėliau pro tą namą vis pravažiuodavom. Dabar mane vežasi kažkur pažinties užtvirtinti, gal namo neprapilsim. Užsukam alučio, prie baro trinkt, trinkt tokių nedidskų buteliukų po 0,33 l pametė, aš kaip kulturnas laukiu stiklinių, še tau – ubagai iš butelkos geria, bet man tas mandrumas patiko, buvau nuo vaikystės pratęs, pažintį užtvirtinom. Pažadėjo “suveikti”  filmavimo kamerą. Tai bus ką tautai parodyti. Filmavau kas pakliuvo po ranka. Vėliau Lietuvoje tiek žiūrėjom, kol juosta beveik nuplyšo. Taigi, šiek tiek pasialkoholinau, lyg ir mergelės rūpėti ima. Galvoju. Mano smegeninėje įkalta, kad tam blogam pasauly tik seksas  ir pornografija. Tikėjausi atvažiavęs rasiu tvoras visokiom nuogybėm nukabinėtas. Kiek perėjau ir nieko – apgavo komunistai. Topt į galvą, gi dar telavizija su 99 kanalais yra, ot čia tai sekso ir visokių to pasaulio “mandrybių” bus, pasmalsausim. Nors tuo laiku buvau jau dviejų vaikų tėvas, anoks čia stebuklas, na bet… Vakare pradedu “eiti” per kanalus, nykštys nutirpo –  ir špyga. Vėliau viską išsiaiškinu, kad nori bernelių-plikų mergelių pažiūrėt – išsipirk kanalą, viskas užkoduota – vėl apgavo komunistai. Pabandyk pas mus ką nors uždraust. Dėl to ir televizija tokia “faina” pasidarė, jei dabar Lietuvoje per aukščiausius reitingus sugrabaliojusias TV neišgirsti tokių žodelių: papai, pautai – visai neįdomu, lyg ir norma tapo. Va dabar įkaliau tuos du “perliukus” ir iškart rašinėlis įgavo “gyvybės”. Jaunesnis skaitytojas greit pasakys, gerai senis pavaro. Oi, nuklydau nuo Kanados. Užbaigsiu apie televiziją.  Ji man pasirodė tokia švelni-gėrio persunkta, be agresijos. Per tiek kanalų aš nieko neradau, kas labai veiktų neigiamai. Žinios yra žinios. Ekrane vinjetė, joje sovietų žemėlapis, kampe baisi išsižiojusi,  letenas išskėtusi raudona meška. Žinios iš Rytų, Vilnius, tanketės, paštas – neatlaikiau apsiverkiau. Tuo laiku, kur pasirodydavau, visur buvau gerbiamas, atrodė, kad visa Kanada žino Lietuvą. Ne taip, kai Juro “klausimėly” tautiečiai porina, kad poetas Lukašenka “Metus” parašė.

Sekmadienis. Laikas į bažnyčią.  Suvažiuoja Hamiltono lietuviai, yra kur pabendrauti. Teta perreguliuoja man veidą, kad nebūtų toks perkankintas, aš tokį buvau pasiruošęs. Sako, jūs ten Lietuvoj bažnyčioj baisiai persigandę atrodot, kaip nesavi, o mes einam pasidžiaugti gyvenimu, pabendrauti. Pasidarau malonią fizionomiją ir pirmyn. Iš bažnyčios išėjus, einam į parapijos svetainę pasibendrauti. Taip lietuviai ir gyvena. Tai tiek. Vakare susitikimas su dar viena giminaite, nuotykiai tęsiasi. Jei atsibosiu, skaitytojai, sakykit- gana, sutarėm?

Daugiau Vyto Galbuogio rašinių glūkoiduose:

□ Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (1)
□ Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (2)
□ Airiški nutikimai pagal Vytą
□ Susipažinkite: nagingas baldžius

Antras filmas

Kamera Vytautas Galbuogis  ||   Montažas    Dzilbus

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: