Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (1)


Prieš pora metų, Šekspyras, pora stikliukų kavos išgėręs, sugeneravo mintį, jog glūkoidų saite galėtų pasipilti serija rašinių apie pačius glūkoidus, jų prisiminimus ir panašius dalykus. Tai štai, Albertai, jie ir neraginami tą jau daro. Laimutis jau prisistatė kaip Kriaušiaus vaikas, Vytas, daug pasaulio išmaišęs, daro tai dabar.  Rūstūs tokių rašinių kritikai liks nepatenkinti minties gylio nebuvimu ar stiliaus klaida, juk nevaldome tobulai rašiklio kaip N. Dostojevskis ar J. Londonas, mums toli kaip iki Kaukazo iki tokių minties galiūnų-mąstytojų kaip Albero Kamiu ar Senekos. Priimkime taip kaip yra. Tame ir grožis, sumišęs su nuoširdžiu pasipasakojimu.

VYTAUTAS GALBUOGIS

Kaip aš keliavau į Kanadą (1991)

Mintys išsirutuliavo po Ginto apsilankymo Amerikoje. Tai jau bananų iki soties prisivalgiusio ir civilizacijos pasiekimų prisifarširavusio turisto įspūdžiai. Smagu buvo matyti Gintą svajonių šalyje. O kaip mes tuo laiku svajodavom išvysti tą žemyną, tuo labiau, kad daugelio giminaičiai ten gyveno. Iš ten ir tie “vinilai” pareidavo, kai giminaičiai supratingesni būdavo.  Man ta laimė pamatyti kitokį gyvenimą nusišypsojo prieš 20 metų. Aplankiau Kanadą. Kiek tada pasakojau įspūdžius ir Gintui, atrodo, lyg būtum grįžęs iš kitos planetos. Tuo metu mes buvom drūčiai civilizuoti, kad ir laidinis telefonas buvo prabangos dalykas.

Manau šis, jau papelijusių ir gerokai apdulkėjusių minčių kratinys, tiks ir jaunesniam skaitytojui. Man pačiam prisiminus, darosi įdomu ir jau ima juokas. Na ir mano, to laiko turisto, informacija bus kiek “kietesnio” lygio, nei Ginto… Įsijautimui į skaitymą. Gyveni TSRS “žydinčiam rojui” (paaiškinu mūsiškai: nugi-maiše), staiga gyvenimo palankus vėjelis nuneša ir iškrato iš maišo ….tiesiai į s-u-u-u-puvusį kapitalizmą. Jo…tada galvos procesorius ir ima sovietinius saugiklius “išmesdineti”, nors jie mums buvo gerai sudėti – storos vielos, kad visokius stresus atlaikytų, bet… tualetinio popieriaus kiek nori visur prideta, žirnelių,  kramtoškių, bananų, jooo kažkas “nenormalu”. Gerai, įžanga baigėsi, pradedam.

Tai buvo 1991metai, kai tanketės dar šiurpino Vilnių ir visą Lietuvą. Aš tuo laiku buvau gavęs tetos iš Kanados pakvietimą aplankyti tą šalį. Tai buvo didžiausias šansas patekti už “balos”. Teko pildyti daugybę anketų. Taip sovietinis saugumas patikrina tavo moralinį lygį, turbūt iki akmens amžiaus laikų – iš kokios genties kilęs, ar nesi kokio blogo kvapelio paleidęs, ar mintį ne tokią sumislijęs savo gentyje skleisti. Tai trukdavo ilgai. Bet buvau “pažangiai” nuauklėtas. Iki mokyklos suolo priaugau, tuoj spaliukas, iškart ir dieduką įsigijau – juo tapo Leninas. Ir dabar dar turiu ženklelį su jo abrozdėliu (jauno). Nors tuo laiku jau turėjau kelnes, kurios buvo su užtrauktuku…..klyne, ot  tai buvo – tetos atsiųstos. Aišku,  tai neformavo kitokių pažiūrų į raudoną spalvą. Vėliau pionierius, komjaunuolis. Nagi,  gražiai buvau raudonas. Aišku Kalėdas, kaip ir visa Lietuva, tyliai švęsdavome. Po ilgo laukimo gavau “palaiminimą”. Nesitikėjau. Čia dar ne pabaiga. Reikia užsienio paso, vėl reikia “suveikti”, dar Kanados  vizą gauti ir, atrodo, ko daugiau reikia? Bilieto – teisingai supratote. Čia tai rimta. Viza duota iki tam tikro laiko, o bilietų – špyga. Viskas vyksta per Maskvą, dar ir pinigai nemaži. Gerai, kad  tada  jau turėjau minkštų baldų bizniuką, pinigų užteko. Vis  važiuoju į Vilniaus oro uosto kasas ar skambinu – nieko… Kantrybė ir laikas spaudžia. Aš vėl Vilniuj, kalbinu kasininkes, siunčia pas bosą. Išeinu į lauką bandau suprotingėti. Grįžtu, ir kaip seriale (Naša Raša) sakau, daug dirbo lenkaičių, tu “ponička” būti čia didžiausias viršininkas ir gražiausias ir Maskva arčiausiai tavo telefono būti ir kišu savo dokumentus ir tą paslaptingą  vokelį. Šypsena santūri, “proše počekat” 10 minučių. Išeinu, jau smagiau dūmiju, nors nebuvau rūkalius – čia nuo “ergelio” nervų, kaip mano močiutė sakydavo (ji nuo Jurbarko). Grįžtu vėl prie langelio – o žmogau…  šypsena anoj pusėj, pasijutau lyg turkų sultonas, pamislijau, kad tam vokely  mažumą  “persistengiau”. Viskas man buvo užsakyta. Bilietai į Kanadą ir į Maskvą, jokiu eilių, jokių laukimų, mergikės tik laksto. Ot tai pasijutau žmogum… per pinigus… gaila. Gegužės pradžioj išskrendu.          Jau Maskvoj išrašo tikrus bilietus, paklausia ar rūkantis?  Sakau  ne, tai pasodins prie nerūkančių. Tais laikais ir lėktuve buvo smalinama ne tik kabakėliuose. Pagalvojau, nereikės 9 valandas kaip kinziukui rūkykloj prabūti. Sutupiam į orlaivį, dar spėju giliai įkvėpti “žydinčio rojaus” gaivaus oro, nežinia kas laukia kapitalistiniame pasaulyje, minčių galvoje galybė. Kylam. Jau skrendam. Visi lengviau atsikvepia, tuoj po dūmelį. Ir prasidėjo, net salone tamsu. Nieko nesuprantu, kaip ir kiti keleiviai, moterys su vaikais pirkę bilietus prie nerūkančių. Tada stiuardesė paaiškino. Pusė salono rūkantiems kita pusė-ne. Ties manimi ir  buvo ta riba. Priekyje žmogelis švampia atsipūtęs. Tas atradimas man ir šiandien vienas įdomesnių liko. Mano galva, tai buvo didelė demokratijos apraiška. Skrendam toliau, dar pavyksta iš viršaus pamatyti Norvegiją, tai irgi pliusas to laiko turistui.  Nusileisime po reklamos.  Reklama: reikalaukite prekių visuose prekybos skyriuose.

(Bus daugiau)

Daugiau Vyto Galbuogio rašinių glūkoiduose:

□ Airiški nutikimai pagal Vytą
□ Susipažinkite: nagingas baldžius

Reklama

2 Responses to Prisiminimų serialas pagal Vytautą Galbuogį (1)

  1. Lygio išlaikymas parašė:

    Veltui minimi čia Dostojevskis, Kamiu, Seneka. Jie yra absoliučiai kitoje kartelės pusėje ir visai nepretenduoja būti šioje, aprašomoje, t. y. būti kokurentais šio rašinio lygyje. Jie bevelytų būti neminimi šiame kontekste. Galite būti visiškai laisvi savoje “bliže k telu” stichijoje ir savajame nuoširdume.

  2. Alytaus vilnietis parašė:

    Galima tik isivaizduoti, kaip apie 90tus metus musu žmogui atrode laisvi kraštai. Vytas graziai apraso savo kelione ir man tas patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: