Japonija smuikininko akimis


Ką pažadėjo, tą ir padarė. Tai apie Algį Vebauską, visą amžių paskyrusį smuikui. Kartais pagalvoji, kad taip visi glūkoidai surastų valandą-kitą ir nors po keletą eilučių parašytų SAVO tinklapiui. Savo tarpe turime žinomus ir populiarius, plačių pažiūrų ir filosofiškai nusiteikusius, auščiausius įmanomus mokslinius laipsnius užsitarnavusius ir Jūsų rašiniai visada laukiami. Algio koncertinis turas po Japoniją turėtų sudominti ir kelionių mėgėjus. Dažnas sako, kokia čia mano kelionė – į Lenkiją apsipirkti, kam tai rūpi. Netiesa. Prisiminkime Jurgio Kunčino eiles apie kelionę į Miroslavą. Ten jis rašė, jog keliauja pas močiutę į Miroslavą, ten jį pavaišins virtomis šviežiomis bulvėmis su rūgpieniu, bet siela vis tiek prašė starkos. Ši detalė turėtų padrąsinti rašyti bet kurias keliones-išvykas išgyvenusius, nes įspūdžių perteikimo prasme netikėtas “siužeto“  vingis padaro rašinį patrauklų daugumai, o kelionės geografiniai ypatumai tampa mažai reikšmingi. Visos temos, ne tik kelioninės, galioja ir yra welcome! Laukiame Jūsų rašinių.

Šį kartą skaitykite  Algirdo Verbausko kelionių įspūdžius iš Japonijos, vieno iš daugybės aplankytų kraštų, koncertuojant su Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro kolegomis.

ALGIRDAS VERBAUSKAS

Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro kareivis esu jau nuo 1975 metų. Grojant  šiame kolektyve, lygiagrečiai teko ir šiuo metu tenka dalyvauti ir kitų kolektyvų ar ansamblių projektuose, programų cikluose, kuriuos tenka groti ne tik Lietuvoje, bet ir per šią netrumpą kūrybinio darbo ir gyvenimo atkarpą išmaišyti, kaip liaudyje sakoma, pusę svieto.Todėl ir šis turas Japonijoje buvo ne pirmas, bet išskirtinai ilgas (visas 2010 metų birželio mėnuo). Kadangi  koncertinio turo organizatorių pateiktą smulkų,kiekvienos dienos užimtumo planą galėjome namie studijuot jau pavasarį, buvo galimybė Interneto pagalba pasiruošt ir pasiplanuot, ką laisvu laiku bus įmanoma suspėti pamatyti ir aplankyti.

Tad kokia ta Japonija man atrodė šįkart? Tai visų pirma aukštos kultūros, nepaprasto darbštumo, tikslumo, neapsakomo mandagumo, paslaugumo tarpusavyje ir svetimiems, šventai besilaikantys savų tradicijų žmonių šalis. Labai krenta į akis nepriekaištingos švaros palaikymas tiek miestų gatvėse, stočių peronuose, transporte, požeminių perėjų labirintuose. Kaip mes pajuokavom – tarsi pas juos dulkių ypatingai mažai, nes aplink jų žemyną vien vanduo!!! Labai pastebimas japonų kultinis požiūris į darbą, tarnybą visose sferose.Teko pastebėti, kad darbinis užimtumas yra labai didelis.Valytoja, viešbučio patarnautojai ar šiaip viešajame sektoriuje matomi žmonės, turintys nors mažiausią savo vaidmenį, tą taip atlieka kruopščiai, tiksliai, su dideliu atsidavimu, kad per viešnagės mėnesį, mes irgi įpratome jiems tradiciškai nusilenkti, atsakyti šypsena, kur nors parduotuvėje mandagiai atsisakyti jų paslaugumo.Labai smagu konstatuoti, kad ten, didmiesčio ar mažesnio miesto gatvėse ar siaurose gatvelėse, dieną, vakare ar naktį tu gali jaustis saugiai ir ramiai. Vakarais labai aktyviai verda gyvenimas, ankstokai (po19 valandos) pradeda temti, užsidega begalė spalvingos reklamos, dauguma jau baigia darbus. Pastebimai vakarais daug gatvėse stilingo jaunimo, kurie gana neįkyriai, mandagiai gausiai siūlo reklamos, aktyviai kviečia į įvairaus profilio užeigas, kavines ar restoranus, parduotuves, manau, kad taip sau užsidirba pinigėlių. Labai fantastiškai gražūs ir įdomūs jų maži kūdikiai ir vaikai!

Per šį turą sugrojom 21 koncertą, aplankėm 20 miestų. Koncertavom puikiose šiuolaikiškos statybos salėse, su puikia akustika, kurios visos apie 2000 vietų. Iš jų: Sapporo, Tokyo, Osakos, Nagoyos, Fukuokos, Miyazaki, tai Symphony Hall, kiti miesto ar prefektūros kultūros centrai.Salės visuose koncertuose buvo pilnos. Kai kuriose salėse publika koncerto pabaigoje taip audringai bisuodavo,kad jau orkestrui išėjus iš scenos,dirigentė su koncertmeisteriu eidavo dar keletą kartų pasilankstyt už visus. Arba po koncerto, klausytojai prie tarnybinio išėjimo laukdami autografų, sudarydavo savotišką gyvą koridorių, tad ir mums jau einant kiekvienam į autobusus, nuoširdžiai dėkodavo aplodismentais! Su mumis koncertavo trys žavios damos: tai dirigentė Tomomi Nishimoto, dainininkė iš P.Korėjos Sumi Jo ir pianistė iš Serbijos Tamara Stefanovich. Šias dvi programas mes surepetavom Vilniuje, čia buvo įrašytas koncertas su vokaliste, darbavosi TV ir foto iš Japonijos ir garso komanda Gramophon iš Vokietijos. Su pianiste programą sugrojome pirmajame Vilniaus festivalio koncerte. Tad turo metu matėme puikią reklamą, žiūrovai galėjo įsigyti video diską ar fantastiškos kokybės bukletą, kurį gavome ir kiekvienas iš mūsų.

Turo pradžia buvo šiaurinėje Hokkaido saloje Sapporo miestas, kur trejetą dienų  aklimatizavomės, repetavome ir sugrojome pirmą koncertą. Po to laivu persikėlėme į pagrindinę Honshu salą ir keliavome palaipsniui pietų kryptimi. Keliavom lėtesniais ir greitaisiais traukiniais, autobusais, kol pasiekėm pietinę Kyushu pusiasalį, kur aplankėm keletą miestų. Lėktuvu pargrįžom iki Osakos ir dar skersai-išilgai perskrodėm žemyną. Palaipsniui  pajutom ir nuovargį nuo dažnos dislokacijos ir čia tvyrančios kaitros ir labai didelės drėgmės. Jėgas atgaudavom puikiuose viešbučiuose, kuriuose per pusryčius skanaudavome japoniškos virtuvės patiekalų ir kitų gardybių. Dar kartą smalsu, įdomu buvo pamatyti ir pajausti galingų didmiesčių Tokyo ar Osakos gyvenimo ritmą, jų šiuolaikinės architektūros įvairovę, šiuose ir kituose miestuose Pilies parkus, kuriuose pamatėme ir pajutome TIKRĄJĄ Japonijos kultūros ir istorijos oazę. Vis tik smagu buvo daugiau keliauti žeme, todėl ir pamatėme ir užfiksavom daug įspūdžių.Todėl ir kviečiu dar peržiūrėti galerijoj nuotraukas, kurioje kiekvieną trumpai  pakomentavau. Ačiū už dėmesį visiems skaičiusiems ir žiūrėjusiems!

“Japoniškas“ Algio nuotraukas rasite fotogalerijoje “Kelionės“,  joje rasite ir kitų mūsų keliautojų įspūdžius, perteiktus vaizdais:

Reklama

4 Responses to Japonija smuikininko akimis

  1. Rasa Petkevičienė parašė:

    Nors p. Algirdas vadina save “kareiviu“, t. y. paklusniu vienu iš daugelio, bet iš tikrųjų pristato mums, įvairių laisvių mylėtojams, savirealizacijos, t. y. savojo “aš“ garbintojams, vienžu, gyvenimo manams, filams ir fanams, glūkoidams, Aukštąją kultūrą.(Jau ko verta vien glūkoido Algirdo nuotrauka drauge su aristokratiškuoju intelektualu Vladimiru Kirilovičium Molčanovu. Žr. nuotraukas iš Vasario 16 šventimo Maskvoje) Kas žavi šioje kultūroje? Orus kuklumas, ir(visai nebijau aukštų frazių) tikrųjų esmių ir prasmių atskleidimas. Šis žavus orus kuklumas “transliuojasi“ ir Algirdo publikacijoje. O man, asmeniškai, mieliausia buvo žinia apie japonų kūdikėlių ir vaikelių mielumą beigi gražumą. Ačiū p. Algirdui.
    P. S. Beje, ar tik Glūkoidai nebus pirmoji erdvė, kurioje taip išsamiai aprašyta “ką kartais veikia“ tikroji mūsų kultūra. “Dėkoti“, žinoma, turime didiesiems Lietuvos mass media “grandams“ – “Respublikoms“, “Lietryčiams“ bei kitiems apsukriesiems brolių Bendžių produkcijos pateikėjams.

  2. Alvydas J. parašė:

    … iš tikro gražus (ne tik informatyvus) šis Algirdo reportažas, perteikiantis kultūrinę kelionės-misijos dvasią.Ir stilius gana geras – vos keletas nežymių klaidų. Galima drąsiai teikt Lietryčiams. Ačiū Algirdai, mielas vaikystės smuikavimų drauge. Tavo tekstą girdžiu – jame taip pat muzika. Ačiū.

    Vienžubendžosakafudzikurosavjomajotaponija

  3. dzilbus parašė:

    Kalbėdami apie Algio “japonišką“ rašinį, Rasa ir Alvydas užsiminė apie Lietuvos laikraščius ir komentarų kontekste pasistebi abiejų nuomonė apie tai. Nemanau, kad Komsomolka ir Respublika yra tie laikračiai, kurius derėtų įvardinti kaip objektyvius ar vertus dėmesio ar pasididžiavimo: štai, koks didelis laikraštis mane (tave, ją, jį) išspausdino. Abu didžiausieji vykdo kitų didžiausių verslo magnatų ir politikierių užsakymus, jų vadinamieji reporteriai pririšti trumpu pavadžiu prie laikraščių savininkų darbo stalo kojos. Viskas perkama ir parduodama. Tai apie jų vedamuosius straipsnius. Lieka 3/4 bulvarinio skaitalo ir daug daug reklamos atviros, užslėptos. Skaityti kažką reikia, tad jau metus retkarčiais perku Lietuvos žinias. Kas patinka? Net ir sprogios temos analizuojamos, daromos argumentais grįstos išvados ir nesidrabstoma mėšlu – tai išskirtinis bruožas. Na, nereklamuoju aš šio laikraščio, bet beveik visada perskaitau visą ir ne todėl, kad neturiu ką veikti, tiesiog būna straipsnių, temų, kokių anuose nerasi. Ir minimum balasto. Tai va.

  4. Alvydas J. parašė:

    …taip Gintai, pelus nuo grudu jau laikas skirt. Tu teisus. Nepasiduokim kvailinimui !

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: