Apmąstymai prieš Vėlines


Tempdami glėbius gėlių į kapines, tarsi patvirtiname, kad labiau mylime Anapilin išėjusius… Lietuvoje tūkstančiai pasiligojusių, vienišų ir užmirštų žmonių, kurių nelanko artimieji… Aplankykime juos! Jie mūsų laukia…

ANTANAS GRAMBA

gramba

MAN NEREIKIA NIEKO

Man nereikia liaupsių, man nereikia rožių –
Man užtenka tavo duriančių spyglių.
Man nereikia autostradų, vieškelių ir tolių.
Man užtenka tako – basom kojom akmenis jaučiu.

Man nereikia laiškų, nei balandžių pašto.
SMS langely – tuščia ir nyku.
Užpustytai širdžiai – viesulai kaimynai.
Veltui aš į tyrus tyliai tau šaukiu.

Grabalioju pirštais įnoringą raidę,
Kaip kadais gražuolę vasaros lauke…
Tik, deja, „SAMSUNG’ as“ – kaip tas jaučių jungas –
Išmeta „artoją“ ,  ir… „ariu“ šalia*…

Man nereikia nieko. Gal tik tavo žvilgsnio.
Pagaliau taurelės, žodžių mon ami**.
Anūkėlių riksmo, šurmulio naminio,
Su jumis man reikia laužo paupy!

Man nereikia nieko. Gal tik gyvo žodžio.
Gal perkūno trenksmo spengiančioj tyloj!
Aš visus jus myliu. Man visų jūs reikia.
Apie jus galvoju vakaro maldoj…

* “ariu” šalia – klaidingai renku tekstą mobiliajame telefone.

** mon ami – pranc. mano draugas, bičiulis

Ankstesnės Antano eilės:

Ką renkiesi: indulgenciją ar sąžinės priekaištus (2009)
Moters maratonas (2008)
Kelias į niekur (2008)
Taurelės išpažintis prasigėrusiam draugui (2007)

Advertisements

22 Responses to Apmąstymai prieš Vėlines

  1. Irgi Antanas parašė:

    Kartais sunku pagauti mintį, bet gal neesu sutrvertas giliom gaudyti. Patiko taureles išpazintis ir kamikadziu nuotykiai keliuose. Sekmes Antanai.

  2. Balzakinio amžiaus kaunietė parašė:

    “Man nereikia nieko” – ta frazė manęs nebeapleidžia perskaičius p.Antano eilėraštį, kuriame taip subtiliai atskleidžiama visų pamiršto, nelankomo žmogaus drama. O juk tiek nedaug tereikia – tik paprasto žmogiškojo dėmesio: švelnaus žvilgsnio, ištartų žodžių “kaip tu laikaisi/gyveni?” ar trumpos sms žinutės. Vis tik kiek daug dar mumyse “skubėjimo”: skubame gyventi savo dieną ir lekiame taip greitai, kad kažkur suspėtume, bet prarandame dalį gyvenimo džiaugsmo, nes nutraukiame ryšius, leidžiame užgesti gražiai draugystei, kadangi neturime laiko paskambinti ir pasakyti “sveikas ar sveika”. O juk gyvenimas tai ne lenktynės. Tad sustokim! Išgirskim. Mylėkim. Bendraukim, kol dar nesibaige kiekvieno iš mūsų gyvenimo daina…

    Autoriui: savo kūrybą visada siejate su tikru gyvenimu. Jūsų eilėraštis – tai sudėtinga taškų, brūkšnių, daugtaškių ir netikėtų metaforų mozaika. Itariu, kad kažkada į gyvenimą buvote palydėtas puikių lietuvių kalbos ir literatūros Mokytojų…Kūrybinės sėkmės!

  3. Alvydas Jegelevičius parašė:

    JEI P. ANTANAS BUVO PALYDETAS PUIKIU ALYTAUS LIETUVIU KALBOS MOKYTOJU, TADA JIS BUVO,TIESIOG – PRASTAS MOKINYS, NES SITAIP ATVIRAI VIESINTIS SU DAUGYBE KALBOS, KIRCIAVIMO IR STILIAUS KLAIDU – TIKRAI NEGALIMA.POEZIJOJ REIKIA SPAUSTI,GRYNINTI MINTI. PAGALIAU – PAPRASTAS REIKALAS – DUOTI SAVO RASINIUS REDAKTORIUI, KA IR DARO DAUGELIS PROFESIONALIU (!) POETU, KAD JIE (TIE TEKSTAI) BUTU TINKAMAI “SUTVARKYTI”.KAS KITA – P.ANTANO MINTYS. JOS ZMOGISKOS,GRAZIOS,NUOSIRDZIOS, BET ISRAISKA, REZULTATAS,DEJA – PRASTAS. DAR TAS NUOBODUS BUITISKUMAS ?.. PAGALIAU IR PAVADINIMAS TIESIOG REKTE REKIA ATVIRKSCIAI, ATBULAI – “MAN REIKIA VISKO”. APIE TAI IR REIKIA KALBETI !

    LINKEDAMAS KANTRYBES, PERRASANT SAVO TEKSTUS DAUGYBE KARTU, KAD ISSIPLAUTU TAS TIKRAS GRYNUOLIS.
    PAGARBIAI IR BROLISKAI – ALVYDAS

  4. Rasa Petkevičienė parašė:

    Žinote, kaip bebūtų nejauku, bet Alvydas J. teisus. Aš pati nejokia vertintoja, tik skaitytoja. Pati neseniai turėjau tokią patirtį: kiekvieną rytą mane per “Žinių” radiją prikeldavo nežinia kokio autoriaus ir kompozitoriaus daina “Lietuvėli kareivėli…” Lig šiol nesuprantu, kokius “klodus” pamaišė šis kūrinėlis, bet ėmiau keletą kartų ir apsižliumbiau. Manau, jog sujudino eilinį paviršutinį sentimentalumą. O juo ilgai negyvensi (ir gerai)kaip ir nepasisotinsi saldžiu tortu. Grįžtu prie dainos – dabar jos jau nebegaliu klausyti, nes kiekviena jos eilutė rodos lyg ant šašlyko virbo mėsos gabalėlis veriama banalybė. Su poezija privalu ypač atsargiai elgtis, ir rašyti, ir skaityti, ir klausyti. Beje ir versti – pateikiu, kaip pavyzdį, jums vieną trumputį Josifo Brodskio eilėraštį originalo ir vertimo kalba:

    Domininkanaj

    Сверни с проезжей части и полу-
    слепой проулок и, войдя
    в костел, пустой об эту пору,
    сядь на скамью и, погодя,
    в ушную раковину Бога,
    закрытую для шума дня,
    шепни всего четыре слога:
    – Прости меня.

    Domininkonai

    Pasuk iš magistralės šičia,
    į aklą skersgatvį, įženk
    į tuščią šiuo metu bažnyčią,
    pritūpk ant klaupkų, pasilenk,
    kad Dievui į ausies kriauklytę,
    kuri kurčia triukšmams dienos,
    tik pora žodžių išsakytum:
    – Ak, dovanok.

    …Jaučiasi skirtumas – ar ne?

    Prieš paspausdama “submit comment” jaučiu baimę, jog jus gali pasiekti išdraikytos eilėraščių eilutės, tuomet būtų sugadinta visa muzika ir jūs nesuprasite, ką norėjau pasakyti, todėl atsiprašau iš anksto. Jei taip atsitiktų, kuriems įdomu, susiraskite knygą Brodskij, Josif. Vaizdas į jūrą.- Vilnius: Vyturys, 1999.- p.68-69

  5. Rasa Petkevičienė parašė:

    vistiek praleidau klaidą, turi būti pirmoje eilutėje: “Сверни с проезжей части В полу-
    слепой…”

  6. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Miela Rasa, kad zinotumei – kaip tiksliai Tu pataikei i desimtake! Seniai pastebejau, kad turi puikiu analitiniu sugebejimu “narstyti kaulelius” literaturoj, mene, gyvenime…
    Fraze “…sujudino pavirsutini sentimentalumo jausma, o juo nepasisotinsi – kaip saldziu tortu…” Ji grieztai atskiria kuryba nuo meno, literatura nuo rasiniu. Tai – klasiskas meno pakureju veiklos apibudinimas. Nors kartais labai smagu sitaip nerupestingai ir laisvai pailset – paciulpt ledinuku, paklausyt saldziu atlikeju. Kaip senam cirke, kur zmones issisiepe, o zverys – liudnom, asarotom akim… Bet jei apie tikra mena ir kuryba, kuri skelbiama viesai?.. Tai labai pavojinga ir dar labiau atsakinga. S. Sauka savo didziojoj monografijoj yra daugiau nei atvirai pasakes, kad jo kuryba – tai balansavimas tarp kico ir profesionalumo. As suprantu, kad tai dar ir balansavimas ant peilio asmenu… Taciau S. Sauka sia fraze daugiau pasako apie atsakinguma ir reikluma sau. Taigi – kuri sau ar kitiems ? Jei sau – makliavok, jei visiems, tai buk malonus, gerai apgalvok ka darai ir pateik tikra mena.Niekam nerupi – kiek tu kankinaisi, gerei, bledavojai, kiek prigadinai drobiu ?.. Parodyk pati geriausia varianta ir – jaudink, zadink, erzink, draskyk…

    Bet gi – kurybos laisve – ne tik laisves ir demokratijos zenklas. Tai ir saviraiska. Taigi – kokia ji turi but ?..
    Su ger. linkejimais visiems kuriantiems (nebutinai rasantiems, paisantiems, kalantiems), bet ir tikrai kuriantiems !

  7. Jurga parašė:

    Rašytojai terašo, o kritiką palikim skaitytojams ir kritikams…

  8. Skaitytoja parašė:

    Laba diena! Esu tik paprasta skaitytoja…Sutinku su p. Jurgos nuomone, kad rašytojai lai terašo, o kritiką palikim skaitytojams ir kritikams. Čia juk ne koks parašyto diktanto vertinimas! Eilėraštis gali patikti arba nepatikti. Juk negali visi kurti būtinai vienodu stiliumi ar minčių raiška atitikti kažkokius standartus, nes tai jau yra kūrybinės laisvės ribojimas. Beje šiuo metu, pagal galiojančias lietuvių kalbos taisykles, rašant rašinius, eiles yra leidžiama taip vadinama laisva skyryba, stiliaus parinkimas, kirčio padėtis ir pan. (paliekama nuspręsti pačiam kūrinio autoriui). O p. Alvydo komentaruose kažkodėl jaučiu absoliutų neigimą…P. Alvydai, kritika yra gerai, bet nepamirškite, kad ji taip pat turi būti labai subtili! Tai irgi savotiškas balansavimas tarp kičo ir profesionalumo. Tad visiems palinkeciau kurti ir kritikuoti atsargiai, kad visa tai neatsisuktų prieš mus pačius! Sėkmės

  9. Bastūnas parašė:

    Paskaičiau…Susimasčiau…Dar kartą paskaičiau…
    Na ir kam, žmonės, ta aštri kritika? Lyginimas su klasikais, kazkur atliktais vertimais ar poezijos grandais…Nežinau, ar tai reikia daryti…Kam lyginti?..Kam sumenkinti charizmatiškas liaudyje vartojamas metaforas ar panaudotus skyrybos niuansus, ar savitą stilių, kai juo labiau šiandieninėje lietuvių kalboje tiek suteikta/palikta laisvės kurybai (apie tai jau rašė “skaitytoja”)…Juk čia tik paprasto kūrybingo žmogelio eilėmis išsakyta mūsu pilkoje nūdienoje tūnanti problema: daug vienišų, artimųjų užmirštų žmonių, kuriems tereikia nors šiek tiek dėmesio: ramaus, mielo žvilgsnio ar gyvo žodžio?! Užuot peikę, geriau paanalizuokime šią opią temą, užduokime klausimus sau, ar nėra tokių “užmirštų” šalia mūsų. Dar dėl “buitiškumo”, apie kurį pasisako p. Alvydas: buitiškumas eilėraštyje perteiktas labai savitai,panaudojant šių dienų aktualijas ir mandrybes (SMS, mob.telef., kuris, deja, negelbsti nuo vienatvės). Visi mes esam vienaip ar kitaip paliesti buities…nereikia jos bijoti ar menkinti, juk net ir mūsų tautos klasikas – K.Donelaitis rašė apie būrų buities aktualijas. Žvelkime giliau…į eilėmis perteikiamas mūsų visuomenės problemas!..Daugiau supratingumo!

  10. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Aciu uz atsiliepimus.
    …neigimo ir menkinimo cia nebuvo ir nera. Tai tiesiog – lengva injekcija krastieciui-kurejui – kad geriau ir atsakingiau pradetu kurt. Tai kolegiskas gestas. Pagaliau – paglostyt ir pagirt – visada lengviau, be to dar lieka saldus malonumas – “koks as geras” … O buitis ? Buitis – musu visu kasdienes dziungles, kuriose maklinejames – tai karaliais, tai pameklemis, sveciais, tarnais… Velnias zino kuo ?..

    Viskas gerai, smagaus krutejimo savo dziunglese
    pagarbiai – A.J.

  11. Point of no return parašė:

    Noreciau kreiptis i mielasirdingasias skaitytojas. Jus man simpatiskos – mielasirdingumas daro jus moteriskesnes. Bet nelygu ties kokiu slenksciu jis parodomas. Perzengus ne ta slenksti, jis gali virsti paprastu bobiskumu arba po gerumu pasikasusia puikybe. Mielasirdingumas “visokioms’ kuryboms, mielos ponios, gali palydeti ne i ta troba. Cia jus visi anksciau diskutavot apie sveika mityba. Kaip zinote, dvasiai irgi reikia “peno”. Bet jeigu ji maitinama blogai pagamintu maistu, gresia ne mazesni negalavimai uz vezi. Rusai sioms diagnozems turi geras savokas : “prostodusije” ir “odnokletocnost”. Kai isiveisia sitos ligos kritineje visuomenes maseje – kyla ivairus masiu ir musiu sukilimai, lygiavos reikalavimai, tvarkos ir teisingumo pazadai zmogeliams. Prisiminkime pretenzinga “meninyka” Adolfa Schicklgruberi ir jo atejima ne kur kitur, o i pasauline arena.Taigi, mielasirdingosios ponios, puoseleti, saugoti, buti atidziam reikia trapumu pasizyminciam TIKRAM talentui ar genijui, o “bezdarnosti probjutsa sami”…

  12. Alvydas Jegelevičius parašė:

    CIA TAI BENT POINT’AS, CIA TAI GALVELE, INTELEKTAS !!!
    LENKIUOSI IR – NORECIAU SUSIPAZINTIKRAI. ATRODO, KAD SI “ASABA” GALI LENGVAI NUPLESTI VISAS DEKORACIJAS…
    TROKSTU ATSINAUJINIMO KAIP ZORUBOS SALTINIO VANDENS…

    ACIU RASAKELEZANAGIEDREZADANAUJAMADAGURGAOLITA

  13. Atskėlęs poetas parašė:

    Oho , kokia diskusija dėl poezijos susivystė. O aš netikėtai aptikau Aido Marčėno sudėliojimą be jokio skyrybos ženklo. Matyt poetas šūktelėjo mums visiems. Savo elutę aš jau radau. Pabandykite surasti savąją. Mimozinėms sieloms – nerekomenduočiau, kad neištiktų apopleksija.

    Maironio prisikėlimas

    pirmąsyk nekenčiu nes turiu kažkaip pasakyti
    jums kur priesaikas krankiat nagais įsikibę į Vytį
    jums kur mykiate garsiai kaip mylite brangią tėvynę
    užu marių neriat vos pievoj į mėšlą įmynę
    jums kur spiritus sanctus išmainot į spirt pitjavoi
    tai tokių degradantų paleidot gražioj Lietuvoj
    ei vergai ubagai atsisagstę prieš vakarus rytus
    jei atjotų totoriai dabar jus kaip bandą varytų
    jei atjotų koks vokietys kaip gaidys tarpe vištų
    rištų jūsų dukras jūsų moterys pačios atkištų
    avinėliai vilkai narsiai kriuksintys paršai prie lovio
    o jei dirbs koks arklys po žeme jam namai ir gerovė
    kiauliagalvių puota velniui dūšią pardavę lietuviai
    jūs ne mano tauta čia tik protėviai mano dar guli
    koks jūs laukia rytojus pralojus tėvynę aure tai
    prasivogusiems rojus pragare teprasmenga poetai

  14. Jurga parašė:

    Čia Marčėnas buvo labai supykęs 🙂

  15. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Aciu pabudusiam poetui, kad pateike puiku pavyzdi ! …atrodo – Marcenas tikrai subrendo ir, pagaliau – pabudo… Gerai, tikrai gerai bakstelejo – susimastykim, laikas iveikt ta, LTSR pilietiskaji ABEJINGUMA ! Juk ta musu LT – trypineja vietoj jau kiek metu, nors musu kaimyne PL, KIEK PATRYPINEJUS, PAZENGE PIRMYN, O DABAR – NET MUSU RINKOJ SEKMINGAI UZPILDO LT APLAIDUMO SPRAGAS-PLYSIUS…
    Va tau tautines ambicijos ir pszeku kritika ?..
    Kazkam dirbt reikia, o kazkam – girt dirbancius…

  16. Atsikėlęs poetas parašė:

    Taip p. Jurga, supykęs buvo poetas. O čia Sigitas Parulskis – nesupykęs, bet apie tą patį – mūsų gyvenimą:

    SIGITAS PARULSKIS

    Subjektyvi kronika

    Visi jau mirę.
    CESAR VALLEJO

    Mirė galvijų šėrikas Julius, jaučiai užbadė, girtas
    gyvulys nemėgsta iš gardo pabėgusių žmonių
    mirė Daktariūnas, jį vadindavo Debesėliu, nes
    kūrendamas krosnis buvo visiškai juodas
    mirė Vytautas Norkūnas, gyveno vienas, žiemą
    vasarą avėjo guminiais batais
    mirė šlubis Liudvikas Trumpa, jaunas nenorėjo eit
    į kariuomenę, buvo įsikalęs į kojos sąnarį vinį
    mirė Valerka, užsimušė važiuodamas motociklu, dar
    matyt kojos pėdsakas ant stulpo
    mirė pusbrolis Vidas, mėgo žvejot, kai jį laidojo
    per bulviasodį, ežeru plaukė dvi gulbės
    mirė sunkumų kilnotojas Valdas, buvo įpratęs
    važinėt krovininiais traukiniais, nukrito po ratais
    mirė draugo sūnus, jis gimė negyvas
    mirė Dievo sūnus, jis irgi mirė negyvas
    mirė ir tie, kurių nepažinojau, su kuriais nesisveikinau
    net neįtariau esant
    mirė namai ir šventyklos, mirė sėklos ir vaisiai
    knygos ir maldos, mirė užuojauta artimui
    ir gailestis sau
    mirė – viskas svarbu
    mirė – nieko nėra reikšmingo

  17. ZHARNOKAS parašė:

    Atsikelusiam – tai is kur atsikelei gerb. atklydeli ? Ar jau pabudai ? Tai kur dabar esi ? Idomu ?
    Aciu uz grazius poezijos pavyzdzius.
    Cezari Valjecha (lietuviskai) verte dzukas nuog Keturvalakiu – Vytautas Povilas Bloze. Nuostabi knyga – viena graziausiu is verstines poezijos. Jis yra isvertes ir Chose Marti ir dar kitu…
    Cia – suprantu ir jauciu – Parulskis raso Valjecho stiliumi, o gal tai jo (Parulskio) vertimas ?
    Aciu !

  18. Atsikėlęs poetas parašė:

    Nežinau nei kaip pavadint, gal lietuviškos “parafrazės” Cesar Vallej “Valandų smurto” tema:

    ” Visi jau mirę.

    Mirė donja Antonija, rėksnė, ji kepdavo priemiesčiui pigią duoną.

    Mirė dvasininkas Santjagas, jam patikdavo, kad jaunikaičiai ir jaunikaitės jį sveikina, jis atsakydavo vienodai: „Labas, Chosė! Labas, Marija!“

    Mirė toji šviesiaplaukė, Karlota, palikus trijų mėnesių vaikutį, kuris irgi tuoj pat pasimirė, aštuntą dieną po jos.

    Mirė teta Albina, kuri mėgdavo verandoj siuvinėdama porinti apie senus gerus laikus Isidorai, tarnaitei savo, orių oriausiai moteriai.

    Mirė vienakis senis, nebeprisimenu vardo, snausdavo ryto saulėjeatsisėdęs prie skardininko durų, ties kampu.

    Nudvėsė Rajas, šuo, ne ką mažesnis už mane, pašovė jį.

    Mirė Lukas, mano svainis korsažų ramybėje, prisimenu jį, kai lyja ir kai, rodos, nebėr ko prisiminti.” ir t.t.

  19. ZHARNOKAS parašė:

    na, prisipazink, pagaliau, gerb. KOLERA – nekalsiu Taves prie kryziaus, pazadu – pagirsiu ir padovanosiu grazu zenkliuka…

  20. Atsikėlęs poeta parašė:

    Aha, smalsumas užvaldė. jei ,Tamsta, nekalsi, tai kiti prikals. Turėjau karčią patirtį šiuose “namučiuose” – gavau per nagus už “aukštesnę gaidą”.O Tamstai dėkoju už kalbėjimą “tais pačiais dažniais”.

  21. Velines melas parašė:

    KUO PAVOJINGOS PAGONISKOS SVENTES IR APEIGOS?
    Vėlìnės (Vė̃linės) arba Ilgės[1] – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 d. Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakes. Neretai šventė susilieja su lapkričio 1 d. minima Visų šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, bei kapai aplankomi dažniau lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra ne darbo diena.
    Papročiai
    Vėlines šventė dar pagonys. Jie dažydavo kiaušinius raudonai ir juodai, nešdavo juos ant kapų ir tikėdavosi, kad tai atneš jiems gerą derlių ar dar ką nors.Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išliko ir dabar, laikosi daugiausia jaunimo. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“,tai yra, nesava mirtimi mirusieji. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pavyzdžiui, mirusių nekrikštytų kūdikių, per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos maldų.
    Šaltiniai↑ Aleksandras Žarskus. „Rudens virsmo šventės. Ilgės. Vėlinės“. Sutrumpinta iš Kauno tautinės kultūros centro leidinio „Baltų pasaulėjauta ir lietuviška savimonė“, III dalies (2000 m.). Nuoroda tikrinta 2007-11-02.

    Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės, Ilgės
    Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes, manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius.
    Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Neveltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.
    Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.
    Dzūkės seniau šią dieną šeimai patiekdavo nekasdieniškų valgių – grikinio saldienio ir šaltanosių. Saldieniui vandeniu užmaišytus grikinius miltus porą dienų paraugindavo, paskui tešlą dar pasaldindavo sacharinu ir iš jos kepdavo bandeles. Šaltanosiai buvo daromi iš panašiai kaip šiandienos cepelinams sutarkuotų ir nuspaustų bulvių, į paplotėlio vidų įdedant trintų aguonų ar kanapių. Išvirti ir atšaldyti paplotėliai buvo valgomi su „meškos pienu“ – pasaldintu aguonpieniu.
    Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje, buvo paprotys per Vėlines pjauti aviną, o jo mėsą išdalinti pavargėliams. Senovėje avis ar ožys buvo pjaunami ritualinei padėkos mirusiesiems už jų globą tais metais puotai. Gervėčių lietuviai elgetoms išdalyti būtinai kepdavo mažų bandelių, o avies mentelė aukojama bažnyčiai. Manyta, kad elgetos turi paslaptingą ryšį su mirusiaisiais, yra tarsi mirusiųjų ar gyvųjų tarpininkai.
    Buvo manoma, kad per Vėlines pavojinga vykti į kelionę, ginti gyvulius ir palikti juos naktį juos lauke. Bijota, kad klaidžiojančios vėlės gali pakenkti kelyje sutiktiems. Vakare susirinkusi prie stalo šeimyna melsdavosi, valgydavo tylėdama, netyčia nukritęs maistas buvo paliekamas toms vėlėms, kurių nebuvo kam pakviesti.
    Per Vėlines buvo paplitęs ir paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.
    Per Vėlines buvo pagerbiamos ir „klajojančios vėlelės“, t.y., nesava mirtimi mirusieji. Buvo tikima, kad tokios vėlės (pvz., mirusių nekrikštytų kūdikių) per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos maldų.

    NES JOS KARDINALIAI KERTASI SU TUO KA MOKE KRISTUS IR DIEVAS IKI KRISTAUS ATEJIMO.
    KRISKCIONIS-REISKIA – TOKS KAIP KRISTUS ARBA KRISTAUS PASEKEJAS…TAIGI JEIGU ZMOGUS NORI ISSIGELBETI NUO PRAGARO, BEI PRAKEIKIMU IKI JO CIA,ZEMEJE…IR GYVENTI PALAIMINTA GYVENIMA-PRIVALO ZINOTI KA MOKE KRISTUS-NE ZMONES-JO VARDU PRISIDENGE.O TAI AISKIAI PARASYTA BIBLIJOJE KA KALBEJO DIEVAS IR KRISTUS …:
    DIEVAS ISAKE VIENAME IS 10 SAVO ISAKYMU: Isejimo knyga 20:1-17
    3Neturėk kitų dievų šalia manęs.
    4Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.
    5Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,
    6bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
    TAIGI NOREDAMI TURETI PALAIMINIMUS O NE PRAKEIKIMUS IR JO BAUSMES MES NETURIME TEISES GARBINTI PAGONISKUS –KITUS –DIEVUS.JUO LABIAU NESDAMI ANT KAPU GELES IR UZDEGDAMI ZVAKUTES…TAI STABMELDYSTE IR BURTININKAVIMAS…TAIP ELGESI PAGONYS KVIESDAMI MIRUSIUJU VELIAS

    STABMELDYSTE:burtininkavimas,bendravimas su mirusiais,raganavimas,spejimai ir pan…
    1Korintieciams 10:7-14
    7Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, – kaip parašyta: “Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti”.
    8Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.
    9Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.
    10Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.
    11Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.
    12Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.
    13Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.
    14Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!
    1Korintiecimas 10:20-28
    20Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.
    21Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.
    22Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?
    23Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!
    24Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.
    25Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
    26Juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”.
    27Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
    28Bet jei kas jums pasakytų: “Tai auka stabams”, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės, – juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”.
    Pakartoto istatymo 12 :1-7
    1“Šitie yra įsakymai ir paliepimai, kuriuos privalote vykdyti žemėje, kurią Viešpats, jūsų tėvų Dievas, jums duoda; vykdykite juos, kol gyvensite žemėje.
    2Sugriaukite nugalėtų tautų visas dievų garbinimo vietas: kalnuose, kalvose ir po žaliuojančiais medžiais.
    3Išardykite jų aukurus, sutrupinkite stabus, sudeginkite šventąsias giraites, sudaužykite jų drožtus dievų atvaizdus ir išnaikinkite jų vardus iš tų vietų.
    4Viešpačiui, savo Dievui, to nedarysite!
    5Eikite į vietą, kurią Viešpats, jūsų Dievas, išsirinks tarp jūsų giminių, kad ten būtų garbinamas Jo vardas.
    6Toje vietoje aukokite deginamąsias ir kitas aukas, dešimtines ir pirmųjų vaisių aukas, įžadų ir laisvos valios aukas, jaučių ir avių pirmagimius.
    7Ten valgykite Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje, džiaukitės viskuo, ką įsigysite jūs ir jūsų šeimos, kuo Viešpats, jūsų Dievas, jus palaimins.
    Pakartoto istatymo 14:1-2
    1“Jūs esate Viešpaties, jūsų Dievo, vaikai: nedarykite įsipjovimų ir nesiskuskite plikai viršugalvio dėl mirusio,
    2nes esate šventi žmonės Viešpačiui, jūsų Dievui. Jis jus išsirinko iš visų žemėje esančių tautų būti Jo tauta.

    Pakartoto istatymo 18:10-13(Burtininkavimas,horoskopai-nuodeme)
    10Nebus tarp jūsų tokių, kurie leistų savo sūnų ar dukterį per ugnį, nei ateities spėjėjų, nei ženklų aiškintojų, nei kerėtojų, nei burtininkų,
    11nei žavėtojų, nei mirusiųjų dvasių iššaukėjų, nei žynių, nei raganių.
    12Visi, kurie taip daro, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, ir už tokias bjaurystes Jis išnaikins tas tautas, prieš tau užimant kraštą.
    13Būk tobulas prieš Viešpatį, savo Dievą.

    DAR VIENAS PAKLYDIMAS KURIS KARDINALIAI KERTASI SU BIBLIJA IR KRISTAUS MOSKLU BEI DIEVO ISAKYMAIS…
    Visų šventųjų diena
    Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    Visų šventųjų diena – diena, kai pagerbiami visi šventieji. Švenčiama lapkričio 1 d.
    Šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. 998 m. popiežius Grigalius šventę papildė lapkričio 2-ąja, skirta pagerbti mirusiuosius – Lietuvoje tą dieną minimos Vėlinės, ir abi šventės visuomenėje neretai minimos kaip viena.
    Lapkričio 1 d. Romos katalikų bažnyčia visada skelbė privaloma švente. Sąjūdžio metais Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena.

    Popiezius, kuris nera Dievas kazkodel pasieme teise skelbti sventuosius !
    PASIZIUREKIM KA SAKO KRISTUS IR JO TEVS DIEVAS BIBLIJOJE:
    Laiskas Romieciams 3:20-24
    20nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.
    21Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, –
    22Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,
    23nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,
    24o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje….31O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.

    Laiskas romiečiams 3:27-28
    27Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.
    28Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų
    IS SIU KRISTAUS MOKINIO,APASTALO ZODZIU MATOME,KAD NE DARBAIS IGIJAMAS TEISUMAS:
    22Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,
    23nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,
    CIA AISKIAI PARASYTA KAD TEISUMAS O TAI IR SVENTUMAS SUTEIKIAMAS TIEMS KURIE TIKI KRISTU,O TAI REISKIA IR GYVENA, KAIP MOKO JIS.NES VISI NUSIDEJO …TAIGI SVENTAS IR TEISUS ZMOGUS GALI BŪTI KIEKVIENAS, KURIS NUOSIRDIZIAI ATGAILAUJA UZ SAVO NUODEMES…VEL GI ATGAILA-TAI APSISPRENDIMAS TO NEDARYTI…
    Zmgaus vien pagal jo darbus niekas neturi teises skelbti sventuoju ar teisiuoju…NES TOKIU ZEMEJE NERA,BUVO TIK VIENAS – TAI KRISTUS…
    … išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje…ZMOGUS ISTEISANAMAS DOVANAI,DEKA KRISTAUS MIRTIES ANT KYZIAUS IR PRISIKELIMO…IR NEPRIKLAUSOMAI NUO ZMOGAUS …taigi NE ZMOGUS ZMOGU PADARO SVENTU O KRISTUS,TUOS KURIE TIKI…IR ZMOGUS TAMPA SVENTAS NE DEL SAVO DARBU AR CHARAKTERIO SAVYBIU, O DEL KRISTAUS AUKOS…
    Taigi skaitykime biblija, ir mokykimės is KRISTAUS IR JO TEVO DIEVO…tuomet nedarysime klaidu, stabmeldystes ir nesilenksime kitiems dievams…o tai slyskti nuodėme GYVOJO DIEVO AKYSE.O kiekviena nuodėme nesa mirti…NES DIEVAS YRA PASAKES“Del pazinimo stokos zusta mano tauta“ZUSTA –TAI EINA I PRAGRA…
    Apreiskimas Jonui 20:12-15
    12Ir mačiau mirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais Dievą. Buvo atskleistos knygos. Ir buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus.
    13Jūra atidavė savo mirusiuosius, o mirtis ir pragaras atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal savo darbus.
    14Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis.
    15Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą.
    ZMOGUI ITIKEJUS KRISTU.T.Y. ARGIMUS-JIS GYVENA IR DARO DARBUS KURIE NESA SLOVE DIEVUI…BET TAI NE DEL SIU DARBU ZMOGUS SVENTAS, O DEL KRISTAUS AUKOS.

  22. Alvydas J. parašė:

    Tikejimas – giliai asmeniskas ir intymus dalykas, apie kuri viesai kalbeti vedusiam zmogui tiesiog nepatogu ir negrazu. Kaip apkalbet sutuoktini. Tikejimas – meiles forma. Myli reiskia tiki. Daugiau nereikia nieko. Bet koks agitavimas ispazint ta ar kita tikejima primena pokarines agitacijas “myleti sali” ir t.t. Cia irgi grazu – visi prisimenam komunistus su aguonu grudais tarpudantese,.. Kai kurie ju, po Kaledu prarasdavo darbus.
    O tradicijos su laikais keiciasi, kraiposi visokiom svetimybem apaugusios. Daznai ir beskoninguma rodo. Juk matet per sias Velines Alytaus kapinese – kiek milijonu priguldyta pirmam, antram Alytuj. Akmenu, paminklu brangumas, didumas, o pavardziu raideles tai nedideles, kaip visad kad buvo. Atrodo, kad numireliai tarpusavy rungtyniauja – kas brangesni ir didesni paminkla sau pasidarys, o ju gyvieji giminaiciai ateje tik zvalgosi aplink sutrike ir ant to zvilgancio akmeninio suolelio salia kapo niekaip negali atsisest,.. Turbut bijo, nes jei atsisestu, tai tada atsikeltu is kapo bobute ir taip isbartu uz tokias islaidas sakydama “koleros jus, uzvertet akmenais mani, o geriau butumet anuku mokslus apmokejy”
    Linkedamas giliai dvasingu Veliniu, kad, mus atvedusiu i si gyvenima, mielu ir brangiu zmoniu meile mus apsviestu, kad tikejimas neblestu ir meile degtu amzinai,..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: