Ką mums reiškia Matutis?


Mūsų tauta kilnių žmonių nelabai daug turi. Bent jau taip atrodo kai kam. Mūsų miestas turi labai daug kilnių žmonių – tai BALTAS faktas. Vienas iš faktų – Matutis. Neverta kalbėti nei apie vardus, nei apie pavardes – jis tiesiog Matutis. Mano ir TAVO vaikystės pasakų bei gražių eilėraščių žmogus, žmogus iš dideliausios raidės, tariamos džiaugsmingai, paslaptingai ir pagarbiai: Žmogus. Aš, – o ir daugelis iš mūsų – su juo užaugom; su jo geniu, jo kalve, tūkstančiais eilių… Aš, – o ir daugelis iš mūsų esame bent jau šiek tiek matučiukai. Tad ar verta prarasti lizdą, kuriame gimėme, augome – ir kuriame ruošiame savo vaikus ateičiai?
Matučio yra VISUR: ir Sūduvijoj, ir Pauosupy, ir visoj Lietuvoj. Bet – daugiausia – Alytuj. Prie senos Sporto mokyklos. Tad tegu JO ten DAUG ir būna. Padėkime JAM ten būti. Ir raskime ten JĮ. (Tiesa, TAM reikia ne tik gerų norų, bet ir … pinigų.)
P.S. Pasidainuodamas noriu pasakyti, kad “Matučio dravę” Pauosupy Varėnos rajono “kultūristai” saugo… gražiai.
Albertas Antanavičius

VILMANTĖ PETRUSEVIČIENĖ
Muziejininkė

Vilmante

Aš kaip buvau taip ir likausi niekas –

Tik pilkas trupinys lietuviško arimo.

Aš kaip kregždė pavasarį parlėkus,

O jau belaukianti rudens ir išskridimo.

A. Matutis

Senieji alytiškiai gerai pamena Anzelmą Matulevičių-Matutį. Pirmiausia kaip talentingą mokytoją. Ne vienas buvęs jo mokinys yra pasakojęs, kad A. Matučio pamokos buvo įdomios, turiningos. Per pamokas vaikai išsižioję klausydavo A. Matučio pasakojimų ne tik apie literatūrą, bet ir paties mokytojo įspūdžių iš tolimų kelionių. O būdavo – tik įžengęs į klasę vietoj „labas rytas“ A. Matutis deklamuoja paties surimuotas gramatikos taisykles. Juk taip geriau mokiniai įsimins. Visai neseniai, vieną 2009-ųjų vasaros dieną, girdžiu kažkas įėjęs į muziejų nuo laiptų deklamuoja:

Išsigąsti, kąsti, siųsti, sklęsti, spęsti,

Spręsti, skųsti, žįsti, bręsti, švęsti, lįsti,

Kęsti, ręsti, spįsti, grįsti ,

Išgaląsti ir pažinti.

Pasisveikinu su garbaus amžiaus žmogum. O jis sako: „Aš Vincentas Dimša. Matutis buvo mano mokytojas. Nosinių raidžių rašybos taisyklę išmokau visam gyvenimui.“ A. Matutis dėstė lietuvių kalbą Alytaus pirmoje, antroje vidurinėse, vėliau jaunimo vakarinėje mokyklose.

O koks nepakeičiamas turistinių žygių vadovas buvo A. Matutis. Jis gerai žinojo ką daryti, kad vaikai ir jaunimas mylėtų gimtąjį kraštą, gerbtų jo gamtą. Kai 1953 m. A. Matutis tapo ką tik įsteigtų Pionierių namų vedėju, jis su didžiausiu užsidegimu ėmėsi vadovauti turistų būreliui. Iki 1958 metų šis nenurimstantis keliautojas ir gamtos mylėtojas turizmu užkrėtė ne vieną Alytaus miesto moksleivį. Juos mokė ištvermės ir draugiškumo, nejučia skiepijo meilę Tėvynei. Ir ne tai – plačiajai, o mūsiškei. O kaip tu jos nepamilsi, kai plaukdamas valtimi Nemunu aikčioji nuo neapsakomo grožio peizažų. Kai susipažįsti su įvairiausiais augalais ir dailiai suguldai jų pavyzdžius į savo „herbariumą“. Kai keliaudamas po Lietuvos kaimų sodybas aptinki močiučių austas grožybes, išgirsti senovinių dainų… Ir visai nesvarbu būdavo, kad nugarą slegia sunki kuprinė, kad naktį palapinėj uodai sukando, o paryčiais teko keltis ir budėti prie laužo.

Štai tik dalis buvusių A. Matučio turistų: iš pirmos vidurinės Eugenijus Gūzas, Sigitas Jegelevičius, Rimantas Pilauskas, R. Blauzdžiūnas, Lubauskas, Julija Kubilevičiūtė; iš antros vidurinės Irena Filonovaitė, M. Raičinskytė, Alvyra Petruškevičiūtė, Liucija Petrauskaitė, Joana Milinavičiūtė, Albina Marcinkevičiūtė, Elena Ivanauskaitė, Zita Černiauskaitė, Aldona Kunigonytė.

A. Matutis nepaprastai mylėjo gamtą, gerai išmanė jos paslaptis. Alytiškis Algis Balsys poetą vadina „gamtos vaiku“. Jiedu drauge ne kartą yra lydekas žvejoję. A. Balsys pasakojo, kad su A. Matučiu buvo tikras malonumas: visada pasakys kurioje vietoje meškerę užmetęs laimikį ištrauksi, parodys kuriuo miško takeliu eidamas baravykų rasi. Bet net ir gamtos prieglobstyje nepamiršdavo pašnekovo kalbos klaidas pataisyti, barbarizmus lietuviškais žodžiais pakeisti.

O tas A. Matučio mokėjimas bendrauti! Kompanijoje visada linksmas būdavo, nestokojo humoro jausmo. Atmintinai galėjo cituoti eilėraščius, ir ne tik savos kūrybos. Jokio pasipūtimo ar susireikšminimo. A. Matutis – be galo įdomi ir turtinga asmenybė. Apie jį visko net į knygą nesudėsi.  (Viena jau yra – Jono Linkevičiaus. „Po girią vaikščiojo poetas“. 2000).

Ir dar keletas sakinių apie A. Matučio namus. 1950 metais į Alytų atsikėlusi Matulevičių šeima iš pradžių būstą nuomojosi, vėliau buvo gavę valdišką butą miesto centre. Bet rašytojas nutaria statydintis nuosavą namą. Kiek įstengdamas pats savo rankomis prisideda prie statybos darbų. Į naująjį namą Taikos gatvėje Matulevičiai įsikėlė 1961 m. Nors namas nebuvo pilnai įrengtas, suteikė daug džiaugsmo: kambarių erdvė (tada taip atrodė), didelis daržas, pušynas kitoje gatvės pusėje. Čia nesigirdėjo miesto triukšmo, čia ošė pušys.

A. Matutis pasirinko šviesiausią kambarį antrame aukšte su langu į pušyną, kad atsidaręs langą galėtų klausytis paukštelių čiauškėjimo. Nors gyvenimas naujame name palengvėjo, rašytoją slėgė nepabaigiami darbai: apšildymo sistemos įvedimas, vandentiekio įrengimas. Padėtį  sunkino skolų grąžinimas. Metams bėgant viskas susitvarkė.

Paties sukurtuose namuose A. Matutis praleido visą likusį savo gyvenimą. Šioje aplinkoje prabėgo rašytojo kūrybingiausi metai. Čia jis ruošdavosi pamokoms, čia džiaugdavosi kiekvienos naujos knygos leidimu, į čia sugrįždavo po kiekvienos ilgos kelionės. Nenuilstančio šeimininko kvietimu čia svečiavosi kaimynai, daugybė rašytojų, vertėjų, dailininkų, literatūros kritikų ne tik iš Lietuvos, bet iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos. Poetas palaikė ryšius su daugybe žmonių, todėl jo išsaugoti laiškai – neįkainojama vertybė.

Poeto darbo kambaryje išsaugota viskas taip, kaip lemtingąjį 1985-ųjų rugsėjį paliko namų šeimininkas: prie lango rašomasis stalas subraižytu paviršiumi, ant jo stovinti keista staline lempa; kėdė, apkalta kailiuku; sofa trumpam poilsiui; daugybė knygų; suvenyrai iš kelionių; ant sienų sukabintos tautinės juostos; asmeniniai daiktai… Kuklu, jokios prabangos. Kambarys, laiptai, balkonas, tuja, senosios alyvos, kiemas, gatvė… Visa tai alsuoja namų šeimininko – rašytojo, mokytojo Anzelmo Matulevičiaus-Matučio dvasia. Memorialinio muziejaus esmė – vieta, pastatas, aplinka, betarpiškai susijusi su asmenybe.  Tik autentika gali išsaugoti apčiuopiamą istoriją…

Alberto Antanavičiaus daina. Pavadinimas …? ”Matučio dravė” arba tiesiog skirta poetui. Klipe panaudotos fotografijos iš A. Matučio muziejaus rinkinių, taip pat Aidos Dulkienės, Galinos Tamošiūnienės užfiksuotos renginių akimirkos.

Montažas   Dzilbus  ||   Trukmė    00:04:00

Advertisements

21 Responses to Ką mums reiškia Matutis?

  1. Rasa Petkevičienė parašė:

    Vilmante, kokia Tu šaunuolė! Mieloji, profesionalioji, kruopšioji mūsų alytietiško paveldo puoselėtoja ir saugotoja. Ačiū. O Gliukoidai su šia publikacija kyla į aukštesnį lygį.

  2. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Gerb. Vilmante, aciu uz dar karta VISIEMS naujai atverta Matuti. Puikus, jautrus ir siltas straipsnis.

    Tikiu – muziejus neprazus! Manau atsiras ir sunus Vytautas, lietuviu kalbos mokytojas ir dainu kurejas is Grigiškių.

    Bet man svarbus ir vyresnio Matucio sunaus – Šarūnas Matulevičius, gero J. Kuncino amzininko ir draugo atminimas..

  3. Albertas parašė:

    Man labai gaila ir nesmagu, kad niekas nekalba apie Matučio namo Alytuje problemą. Rasa pagyrė str., Alvydas pagyrė Vilmantę, – o dėl ko tas straipsnis buvo(YRA), o kodėl Vilmantė jį parašė – taip ir (iš tų dviejų – negausių – komentarų) neaišku. Negi mums, alytiečiams (vienas mano draugas taip alytiškius vadindavo) nesvarbu TAI; negi mums svarbu tik “tai”, ko mes netenkame. Apie nežinia ką galime kalbėti ilgai, bet kai REIKALAS pasibeldžia – pasiginčykim, kodėl Matutis Alytui reikalingas, ar nereikalingas, kodėl jo namas mums rūpi, ar ne; ir, apskritai, jei mums į savo šaknis nusispjaut, tai ir nusispjaukim – tapkim elementaria savivaldybe, institucija, kuriai nei kultūra, nei paukščiai, nei matučiai neturi rūpėti; tapkim kultūristais, žinoma, kad silikoniniais – be jokio kraujo. Be jokio Gimtinės kraujo.

  4. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Albertai, negazuok sitaip! Yra kam rupintis. Alytiskiai
    neapleis sio skaudulio. Be to, Matutis ne koks smulkus liputis – visi pokariniai tevai-vaikai puikiai zino ir supranta jo verte.
    Senasis, tikrasis Alytus – inteligentiskas miestas, kuriame sie bruozai gyvi ir siandien. Be to “ant sio svieto” dar yra ir Matucio palikuoniu… Tegu pasirodo ir prisideda prie alytiskiu pastangu…
    Viskas bus gerai.

    Vardan Tos !!!

  5. Aldona Marcinkevičienė parašė:

    Ačiū, Alvydai ir Albertai, už rūpestį, dar atskiras ačiū Alvydui už Alberto nuraminimą.Jis beveik sugebėjo ir mane išgąsdinti.Iš tikrųjų, jau ne tik šnekama, bet kai kas jau realiai padaryta. Buvo ir asociacijos ,,Matučio namai” narių prisistatymas miesto visuomenei apskrities rudeninės Derliaus šventės metu. Kaip tik tada pradėtos rinkti aukos iš miestiečių, šis darbas toliau tęsiamas. Sudėtingiausia, kad alytiškių kaip tokių kaip ir nelikę, dauguma turi vardus bei pavardes ir nori būti kviečiami asmeniškai…Lapkričio mėn. 11 d. į Alytų atvyks Atviros visuomenės instituto darbuotojai, kurie jau žino Matučio namų problemą ir asociacija, padedant alytiškiams verslininkams bandys ,,įšokti” į šio instituto ,,Pagalbos fondą”, rašydami projektą. Alytaus Bendruomenės fondo Padėkos vakaro metu bei Alytaus ZONTA klubo moterų surinktos aukos taip pat numatytos skirti šiam neatidėliotinam reikalui.Tam tikrą darbą atliko ir dirba toliau Dzūkijos bičiulių parlamentinė grupė, kuriai priklauso pakankamai įtakingi parlamentarai.Žinoma, labai atsakingai ruošiamasi susitikimui su ponu miesto Meru ( kai tik pasveiks ir pradės dirbti)bei kultūros komiteto vadovais bei nariais.Kiek išsikovosim, tiek būsim turtingi ir stiprūs, nes savivaldybės indėlis bent jau turėtų būti pats svariausias.
    Vis dėlto noriu atsakyti į Alberto klausimą ,,o dėl ko tas straipsnis buvo(YRA)” parašytas…” Tiek aš asmeniškai, tiek ir Vilmantė rašydamos turėjome vieną tikslą: visiems glūkoidams ir kandidatams jais tapti imti ir tiesiog sušukti- Ką TU konkrečiai gali padaryti???!!! Jeigu dar būčiau dailininkė, prisiminusi plakatą iš mūsų jaunystės istorijos vadovėlio, būčiau tikrai nupiešusi tą rūstųjį raudonarmietį ir jo žvilgsnį, o svarbiausia- pirštą, nukreiptą į mane, į Tave, į Jus ir Mus… A ty zapisalsia v dobrovolcy???!!! Deja, dailininke jau niekada nebūsiu. Gal ir gerai, nenupiešiau to svetimos valstybės kareivio, juk savų, labiau visiems pažįstamų, veikėjų pilna… Savanore (ta prasme) jau tapau.Darbo dar likę ne vienam…Laikykimės kartu …
    P.S.Beje, jau sukurtas pirminis tinklalapis http://www.matucionamai.lt Sekite naujienas.

  6. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Aciu gerb. Aldona. Didelius darbus darot ir dar palinksminat, bet is tikro, i savanorius – my zapisalis davno, ar ne ?
    Paskelkit sasakaitos nr. Matucio muziejui.

    Ger.sekmes !!!

  7. Aldona Marcinkevičienė parašė:

    Alvydui(jau tikrai esamam ir laiko patikrintam) ir kitiems esamiems ir būsimiems savanoriams primenu :
    Aukoti galima DnB NORD banke į sąskaitą Nr. LT97 4010 0409 0047 9415 arba paramą
    atnešti į labdaros urną, esančią A. Matučio muziejuje (A. Matučio g. 8, Alytuje).
    Matučio namai laukia idėjų , minčių, visokeriopos pagalbos….

  8. Gerbiami alytiškiai.Esu labai Jums dėkingas ,kad tai ,ko
    nesugeba padaryti Alytaus valdžia,stengiasi įgyvendinti
    asocijacija.Žinoma,norėtųsi,kad viskas vyktų greičiau,tačiau…Prašau 2 dalykų:1.nekaltinkit vienas kito,o galvokite,kaip racionaliau įgyvendinti sumanymą.(Nemanau,kad nupirkus namą pasibaigs veikla)2.Dzūkiškas.Nugi labai norėtau,kap nors instoc in
    alytiškių klubų Vilniun.Kap tų daiktų padaryc.Be many dar yr žmonių norinčių tai padaryc.Tai kap?

    Pagarbiai
    Vytautas Matulevičius

  9. Albertas parašė:

    1. Alvydui. Nekeik manęs, kad “užgazavau” – matai, žmonės pradėjo kalbėti, kalbėtis.
    2. Vytautui. Matučiuk, paskambink man – 868619772, – nes tavo telefono numerio neišpilniavojau.
    3. Visiems kitiems. Būkite aktyvesni. Ir ne tik dėl šios temos.

  10. Albertas parašė:

    ALDONAI noriu pasakyti ATSKIRAI: pirmiausia ačiū už informacijas – daug ko nežinojau. Turiu kaip ir “temą”: bankan eiti – bent jau man – labai nepatogu. Gal galima suorganizuoti “telefoninį” pinigų rinkimą – Elmaras Milinavičius, alytiškis, yra vienas iš Omnitel vadovų – jo tel. nr.869840100 – reikia pabandyti jam paskambinti ir susitarti, kad būtų galima… rinkti pinigus… na, kaip Nomeda renka. Jei tau ir Matučio DRAUGIJAI, Aldona, TAI daryti nesmagu, galiu Elmarui paskambinti ir pabandyti su juo tartis ir aš. Duok žinią – kad ir telefonu (jo nr. yr skirsnely, skirtam Vytautui).

  11. Aldona Marcinkevičienė parašė:

    ALBERTAI, susitiksim ir paskambinsiu būtinai , manau, dar ne kartą ( ,,dar ne kartą varnėnai prausis lietuje…..” )Tau asmeniškai dėl Matučio namų nesibaigiančių reikalų reikalėlių. Kol kas rašau čia, kadangi, manau, jog tokia informacija, gal būt, bus naudinga ir kitiems ,,cikriniams”. Dėl visų ,,telefoninių reikalų” Jums, Vilniaus alytiškiams, pradžiai būtų labai naudinga susisiekti su Rasa Kazlauskiene. Kaip tik ji yra visų Jūsų oficiali ambasadorė ,,Matučio namų” asociacijos valdyboje ir ji ( tikrai žinau) jau atliko nemažą paruošiamąjį darbą geros valios žmonėms mobiliaisiais telefonais išsiunčiant žinutes, raginančias padėti Matučio namams . Su Elmaru (ir ne tik juo )ji tikrai jau susisiekusi.Mes visi kaupiame savo prietelių telefonų numerius ir ruošiam jai perduoti. Apie tiesioginį aukų rinkimą, skambinant tam tikrais numeriais, taip pat galvojama, šita akcija labai tiktų Matučio gimtadienio proga planuojamo Alytaus miesto Bendruomenės fondo organizuojamo labdaros vakaro metu (apie Tris Karalius), kurio daugelis neįsivaizduoja be TAVĘS, ALBERTAI.Tai tikrai nebuvo oficialus kvietimas, tačiau galvoju, kad jo kaip tokio tikriausia ir nereiks.Juk, tikiu, kad pats imsi ir pasisiūlysi, pateikdamas dar daugiau savo idėjų vardan Tos…( pagal Alvydą). Labai ,,įsipaišytum ” ir delegacijoje pas poną Merą ( prisimenant J.K. poną Tėvą) ir tai yra ne tik asmeniška mano, bet ir asociacijos pimininkės p.Vilmantės nuomonė. Žinoma, dar bus veiklos šiuo klausimu ir įvairiuose Vilniaus koridoriuose. Daug ir vienam niekaip neįveikiamos. Gal kaip nors visi kartu, pečiais surėmę….

  12. Alvydas Jegelevičius parašė:

    …pabandziau i Matucio saskaita pervesti internetu ir – sekmingai “nuejo”, bankas-kolera prarijo! Tikiuosi, kad ir nedidele suma, bet neprazus.
    Sekmes Matucio muziejui !!!

  13. Be galo smagu žinoti, kad alytiečiai neabejingi Matučio namų išsaugojimo idėjai. Tai suteikia jėgų ir optimizmo mūsų šioje veikloje. Be Jūsų palaikymo, mielieji, būtų “krizė”. Širdingai dėkojame už moralinį ir visokį kitokį palaikymą.
    Didelis dėkui tiems, kurie jau parėmė ir pinigėliais: Rasai Petkevičienei, Alvydui Jegelevičiui, mokytojui J. Pranevičiui, Matučio kaimynei G. Gustaitienei ir visiems kitiems už kiekvieną paaukotą litą.
    Vilmantė

  14. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Taigi – kruta reikalai, o laikui begant – po trupini, po zingsni susides ir tikras, bendras vaizdas ?..
    Svarbu – daryt…

  15. Aldona Marcinkevičienė parašė:

    Intensyviai( sekmadienis- ne išimtis) ruošiamės artėjančiam daug ką nulemsiančiam vizitui pas poną Merą. Bent mintimis palinkėkite sėkmės ir supratimo. Jeigu kas dar neskaitėte, siunčiu su mūsų veikla susijusią nuorodą:
    http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=4112
    Dar kartą prašau Jūsų visokeriopos pagalbos : idėjų. minčių , žinoma, materialinės (pagal galimybes)- taip pat.Jei ne aš, ne JŪS, tai-kas? Ačiū visiems, kurie jau atsiliepė…

  16. Jurga parašė:

    Labai gražiai, labai nuoširdžiai parašyta…

  17. Ponia Aldona,mes su jauniausiu sūnumiTomu(mažiausias A.Matučio anūkas) iš lėto ruošiamės labdaros koncertui.Jeigu kas nors pakvies ir niekas nesutrukdys(žinote-maža kas) aš paskaityčiau kokį nors
    vieną kitą eilėraštį,sūnų,atrodo,pavyks įkalbėti,kad pagrotų savo fortepijoninį kūrinį.Kaip Jums toks sumanymas?
    Pagarbiai
    Vytautas Matulevičius

  18. Aldona Marcinkevičienė parašė:

    Gerb. Vytautai,AČIŪ už Jūsų iniciatyvą. Su ja supažindinau ir kitus asociacijos narius. Galvoju, kad sekančiame susibūrime kaip tik konkrečiai ir šnekėsime apie artėjantį labdaros vakarą , žinosime jo scenarijų bei tikslią datą: 01 07, 01 08 ar 01 09d…

  19. Minde parašė:

    Kai perskaičiau kas savoveikla pareme A.Matučio namo muziejaus issaugojima ir perskaiciu gliukoiduose šius rasinius. pazistu šekspyra ir dzilbu irgirdziu Alberto daina Matuciui pasirodo tai neparama.aš ir asociacija Matučio namai tik per gliukoidus radau pinigu valdzia jau visai uzvalde net gerus norus

  20. "Matučio namai" parašė:

    Ačiū už pastabą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: