ALDONA MARCINKEVIČIENĖ
Ne vien melancholiškasis ruduo kaltas, kad vėl ir vėl vartau V.Drėmos ,,Dingęs Vilnius” ir jo puslapiuose matau…mūsų Alytų : Z.Bulgakovo fotografijose ir – atrodytų visiškai netolimos praeities atsiminimuose. Visuomeninėms reikmėms neišsaugotas ,,namas su liūtukais ” (ačiū, kad bent liūtukai neišsilakstė), legendiniai kultūros namai ( ach, mieloji mūsų ,,kultūrkė” ), ilgai tarnavę kelioms alytiškių kartoms , tapo tylūs ir niūrūs , miestelėnai pavargo besiginčydami, kur yra Miesto centras ( matyt, sunkiausia rasti tai, ko jau nėra, bet …lyg ir privalėtų padoriam mieste būti).Tada tik ir belieka nubalsuoti, kad Alytaus miesto simbolis- ROTUŠĖ….
Tuo pat metu metu žydukų mokykloje įsikūrę muziejininkai neriasi iš kailio, savo edukaciniais ir kultūriniais renginiais stengiasi įrodyti, kad muziejus – tai ne dulkėtos lentynos, saugančios niekam neįdomius kažkieno kažkada ir neaišku kuriam tikslui surinktus eksponatus. Tur būt, ne per drąsiai pasakysiu, kad į čia baigia pereiti ( gal- perskristi) geroji senosios ,,kultūrkės” aura.
Šiandien iškilo realus pavojus muziejaus filialui- A.Matučio muziejui.Tur būt, tiesiog neverta laukti, kad ateis kas nors,, nuog Luksnėnų” ar ,,nuog Pivašūnų” ir… A.Matučio muziejus bus išgelbėtas. Ką šiandien galime padaryti mes? Susikūrusiai asociacijai ,,Matučio namai” labai reikia ,,cikrinių alyciškių” idėjų , minčių, visokeriopos pagalbos, žinoma, materialinės- irgi. Turiu viltį, jog kreipimasis pateks į šį puslapį. Juk glūkoidų išsibarstymo arealas pasaulyje toks platus. Turiu žinių, kad į šį darbą jau aktyviai įsijungė Vilniaus alytiškių klubo nariai.
Tikiu, kad ir toliau A.Matučio gatvėje gyvuos Stumbražolių vakarai, skambės kaip skambėję mūsų nepakartojamojo Šekspyro dainos …
Pageidaujantiems galiu rekomenduoti patentuotą vaistą ,,alyciškumui ” pastiprinti : imkit ir vėl iš naujo perskaitykit J.Kunčino ,,Baltųjų sūrių naktį”. Jei jau kas labai ,,suskaitė” šią savo paauglystės knygą, rekomenduoju tikrai krizine kaina įsigyti naująjį ,,Gimtojo žodžio ” leidyklos platinamą leidimą. Aš tai jau padariau. Padėjo. Dar ir kaip….
Kreipimasis į geros valios žmones
Daugiau A. Marcinkevičienės straipsnių:
□ Glūkopedija: Miesto sodo muzikantai (2009)
Vytautas Matulevičius, poeto sūnus taip pat rašo. Vienas garsiausių Hiperbolės hitų ”Vandens ženklai” – Vyto kūryba. Čia pridedame jo kūrybos dainos teksą dainai, kuri, berods, dar nesukurta …
Vytautas Matulevičius. Tu žadėjai kaip kregždė sugrįžti.
Man labai svarbu – be jokio vaidinimo – labai svarbu: TAI mūsų vaikų Matutis: su svo geniais, su savo velniais, su savo pušynais ir uosupiais. Gera jį turėti, gera su juo būti. Atsimenat: Uosupy A.Matučio Dravės būta – tebūnie.
Taip Albertai – tebunie sventas A. Matucio atminimas. Bet daugelio musu klasiku biografijos ir darbai YRA ISLIKE tik knygose, enciklopedijose… Namai, sodybos – visa tai ukiai,kuriuos kazkas turi BE ATLYGIO priziuret, bet vistiek MOKET VALSTYBEI. Taigi – amzina lazda su dviem galais, kuria perlauzus – tu galu tik daugeja… Muzieju gali isgelbet cik alyciskiai, kurie moka ir gali but nesavanaudiski.
Rasiau A.Matucio sunui Vytautui apie sia opia beda, bet jis man siuncia dainu tekstus…
Kiek jau tų klasikų Alytuje?
Matutis tai jau ne asmeninis šeimos turtas, Jis jau valstybės turtas, o tuo labiau Alytaus miesto turtas, kurį turime saugoti ir juo didžiuotis.
Namas
Raudonų plytų kelias…
Aplink raudoną namą
Sėdi vaikystės žmonės
Ir į Matučio knygų panoramą
Žiūri – ir sako sau per sapną: esu…
…sapnuoju: atvažiuoja
Finansų dėdė Krizas, –
Švenčiausius mano miestui dalykus
Tarsi “humanų” chlamą
Keliantis virš debesų…
…ir jau nėra muziejaus.
Tik vardas.Ir krūva
Raudonų plytų. Vėjas,
Miškelis, “daro vyrai gramą”…
…čia šiek tiek ir vis tiek Alytus. Lietuva.
Dar vienas kultūros miestas basas, –
džiaugiasi TASSas
buvęs.
ITAR.
Dabar.
(Leisim būt Alytuj Matučiui,
ar…)
Pritariu Onai.I
šties -kiek jau tų klasikų Alytuje? Vienos rankos pirštų perdaug suskaičiuoti.Tad vertų žmonių atminimas itin saugotinas.Kitaip -miręs miestelis, bambalinių degradų rojus, ne daugiau…
Zinoma Giedre – ir Tu ir Ona teisi !!!
Jusu sventas darbas ir rupestis juos minet, skaiciuot, suskaiciuot.
O kiek dar ju esti Alytaus kraste(apskrity), ne tik mieste – tu pasisventusiu kureju, kurie, nors nera jokiu kurybiniu sajungu nariai, bet savo nuosirdziais sirdies ir minties darbais stengiasi puost Alytu, Dzukija, Lietuva ?.. Tik keletas pavardziu “an greito”:Bronys Savukynas, Julius Butenas, Antanas Saulynas, Sigitas Jegelevicius, One Baliukonyte,daugiskiai poetai – Degesys, Gintalas,rezisierius Babaliauskas, o kur dingo dar du dainiai – Vytautas Babravicius (Simas) is Simno ir alytiskis muzikos mokytojas V. Sukys tiek romansu prikures Alytui?
Drįstu dar kartą pakartoti patį svarbiausią savo ,,rašinėlio” sakinį :
Susikūrusiai asociacijai ,,Matučio namai” labai reikia ,,cikrinių alyciškių” idėjų , minčių, visokeriopos pagalbos…
Matučio namai labai laukia.Užeikite, skambinkite, rašykite. Siūlykite ir siūlykitės.
…miela Aldona, aciu – uzvedei, uzkurei kalbos skambesius, ataidus, ataudus,..
Pamislinau ir atiajo, ataidejo nuog Tavo “cikriniu alyciskiu” ir CUKRINIAI – toki, atejy kap cie kepci kukuruzai, cukraus vata ir tep toliau,.. O nuog cukriniu ataidejo ir netyciukai-acicikciniai toki – kyshc-myshc ir atia,..Tai katrie cikriniai, o katrie cukriniai-necikriniai ?.. Kiba man pertrudna snekta ?.. Cia raikia agulniai, cia cik, mozhnet, agulni alyciskiai rodu zhino?.. Raikia shnekec, o netylec
Alvydzukas
Ne mano sugalvoci žodziai -,,nigdi nebūna tep, kad nebūt ,,kap nor”… Dzievuliui dėkui, macyt, jau visai netoli ta adyna, kai grus dzirbtinai pastacyta sienukė Matucio namucių pirmam aukšti ir susrinks cia visi, jiem gero norėjį, katriem škada pasdarė Matucio muziejaus netekcie.Tų ,,cikrinių” – marios ne cik paciam Alytuj… Didziai dėkavoju jų tarpi ir Tau, Alvy-dzūke,ir visiem kiciem, Tavo žodziais tariant,,, katrie moka ir gali but nesavanaudziski”. Na, o tie, katrie cik, macyt, per apsirikimų Alytun gimį, augį, tep ir liks (pagal Alvy-dzūką),,acicikciniais”… Nabaguciai nemato, kad be šaknų likį… Kap katram gal ir tep gerai. Nesdyvysim gi…