Kūrybiškos asmenybės aprašas


Tai viena iš Ugnei profesūros skirtų studentiškų užduočių – parašyti temą apie kūrybišką asmenybę. Jei tai dar liečia ir vieną mūsiškių – reikia talpinti glūkoidų puslapiuose.

UGNĖ ANTANAVIČIŪTĖ

ugne_antanavDar Antikos filosofus domino kūryba ir kūrėjo fenomenas. Platonas tikruoju kūrėju (tvėrėju) vadino Dievą – tik Dievas, jo manymu, turi privilegiją kurti pasaulį. Pasaulį – gal. Tačiau pačiame pasaulyje būti kūrėjais teisę turi visi žmonės. Deja, vien tik teisių negana – reikalingi ir tam tikri gebėjimai, tam tikra dvasinė sankloda. Čia galima sutikti su Platonu: jei tau Dievas nedavė, tu dievu – jau iš mažosios raidės – ir nebūsi. Nebūsi nei poetu, nei kompozitorium, nei dailininku, nei… nei…

Kompozitorius, dainininkas, muzikantas, poetas, dailininkas Alvydas Augustinas Jegelevičius – apie jį ir noriu papasakoti – turi visą gamą talentų. Kodėl noriu rašyti apie jį? Tai mano tėčio draugas ir daugelio dainų bendraautorius, jį gerai pažįstu nuo vaikystės, esu nemažai su juo bendravusi, manau, kad pažįstu Alvydą ne tik kaip žmogų, bet ir kaip kūrėją.

Norint pristatyti kūrėją ir padėti kitiems jį suprasti, negalima nepaminėti bent kelių jo biografijos faktų, negalima neatsižvelgti į makro ir mikro aplinką. Laikmetis, šalis, jos socialinio ir visuomeninio išsivystymo lygis, šeima, mokykla – viskas vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau veikia žmogų, ir ypač , jei tas žmogus – kūrėjas, žmogus, turintis Dievo dovaną – talentą; ir net ne vieną.

Alvydas gimė (1949 10 03) muzikos mokytojo šeimoje gražiose Alytaus apylinkėse. “Muzikantiška” atmosfera ir gamta jį kaip žmogų ir kūrėją formavo nuo pat kūdikystės. Paskui: mokslai Alytaus muzikos mokykloje, Vilniaus Tallat Kelpšoje, Klaipėdos konservatorijoje ir, žinoma, darbas, kurio atsieti nuo muzikos niekaip neįmanoma: ansambliai, orkestrai, koncertinė veikla.

alvijago_london

A.A.Jegelevičius – daugelio populiarių lengvojo žanro dainų autorius. Rašo muziką kinofilmams, spektakliams. Pastarąjį dešimtmetį išleido keturias poezijos ir poemų knygas, tapo paveikslus, ir, specialistų nuomone, gana įdomius, skoningus ir “vertus dėmesio”.

Kaipgi viename žmoguje gali tilpti TIEK daug? Apie savo kūrybą jis kalba nelabai noriai, tačiau apie kūrybą ir kūrėją apskritai gali kalbėti ištisas valandas. Paskambinau, ir mudu pasišnekučiavom. Anot paties Alvydo, žmogus-kūrėjas paprastai turi universalių kūrėjo bruožų. Žinoma, ne visiems pasiseka atsiskleisti keliose meninėse srityse. Didelis susitelkimas ties, jeigu taip galima sakyti, vienu menu, neretai slopina kitus; ar neleidžia jiems atsiskleisti. Dažnai, pavyzdžiui, dailininkas net nežino, kad jis gali spalvas ne tik ant drobės “išlieti”, bet ir spalvomis kalbėti. Kalbėjimas spalvomis yra poezija. Ir kalbos muzika yra poezija. Pati poezija yra muzika. Žodžiu, sako Alvydas, nėra tiktai dailės , muzikos ar poezijos atskirai – šios trys (bent jau trys)  meno rūšys taip tarpusavy susipynę, kad kartais atskirti, kur kas – labai nelengva. Tiesiog, būna, kad dailininkas savo spalvų ir to, ką mato, nebando įvilkti į raidės, žodžio drabužį. Tiesiog, būna, kad muzikas savo garsų ir to, ką girdi, nebando “tepti” ant drobės. Tiesiog būna, kad poetas savo žodžių nebando pasakyti “penklinei”. Aš pabandžiau, ir man pavyko, – sako Alvydas. Nesu unikumas, tiesiog man įdomi įvairi meninė veikla, universali meninė veikla. Tikras kūrėjas yra ir plunksna, kuria rašome, kurią kitą kartą net nežinai, kas vedžioja – nesvarbu, kad tavo ranka ją laiko. Tą patį galima sakyti ir apie teptuką, ir apie muzikos instrumentą, ir dar apie tūkstančius daiktų. Juk kurti gali ne tiktai meno srityje dirbantis žmogus. Juk kūrėjas gali būti bet kas – bet koks kūrybiškai atliktas darbas yra menas. Vienos ar kitos srities menas. Nuvažiuokit į kokį nors dar nesugadintą (tiesa, tokių nedaug belikę) Lietuvos kaimą ir užkalbinkit kokią nors seną tetulytę ar močiutę – argi jos žodžiuose ir veide bus mažai poezijos? Ir visai nesvarbu, kad jos išsilavinimas “tik du skyriai prie Smetonos”, bet kaip ji ŠVIEČIA! Jei tokie žmonės  būtų turėję tinkamas sąlygas, kas žino, kiek čiurlionių, naujalių, maironių DABAR turėtume. Asmeniškai mane, sako Alvydas, kūrybai inspiruoja būtinumas, priežastingumas. Galima kurti sau į stalčiuką – daug kas taip ir daro. Tačiau aš taip negaliu: turi būti didesnis ar mažesnis ryšys tarp kūrėjo ir vartotojo. Galų gale, pasiremsiu banalia ir nuvalkiota fraze: kūrėjas – gyvas organizmas ir jam taip pat reikia valgyti.

Baigdamas pokalbį su manimi, Alvydas A. Jegelevičius padiktavo ištraukėlę iš vieno savo eilėraščio, kuris, jo manymu, ir REIKALAUJA to ryšio, RYŠIO, be kurio neįmanoma būti ir gyventi mums visiems KARTU:

Ką galvoja
artojas
kai aria
versdamas
vagą giliai
kai minutei
sustojęs
įkvepia giliai
ką galvoja
artojas
ar tu, poete
žinai

Advertisements

6 Responses to Kūrybiškos asmenybės aprašas

  1. Aldona Marcinkevičienė parašė:

    Ačiū, Ugne, už prasmingą stabtelėjimą visų mūsų beprotiškame bėgime. Tarp eilučių juntamos ir Tavo pačios įvairiausios kūrybinės galios. Nieko geriau , tur būt, nesugebėsiu pasakyti už tiesiog pakartotus K.Binkio žodžius iš jo kūrinio ,,Atžalynas”- gražus atžalynas auga…..Glūkoidų atžalynas.Ačiū ir Tau, Alvydai, už visokeriopą veiklą bei kūrybą, beje, ir už auginamą atžalyną – taip pat didelis dėkui.

  2. Rasa Petkevičienė parašė:

    Antrinu Aldonai. Ačiū Ugne. Pažvelgei gražiai, tyrai į vieną iš “renesansiškų” glukoidijos asmenybių – atviruolį Alvydą J. To mums kartais reikia, nes paprastai galioja dėsningumas: “savuos namuos pranašu nebūsi”.

  3. Šekspyras parašė:

    Nors Ugnės darbas “valdiškas” – tai pedagogikos studijų reikalavimas – buvau tam tikras mediatorius tarp jos ir Alvydo, nes Ugnė tuo metu mokėsi Vokietijoj, Štutharto muzikos akademijoj. Bet ne apie tai kalba… Tiesiog “dėl to valdiško darbo” man šovė mintis, kad glūkoidų sambūry yra nemažai smagių žmonių – ir kodėl mums apie juos nepaplepėjus. Ir nebūtinai – apie talentingus ar “talentingus”. Tiesiog – pakalbėkime apie savo draugus, apie jų silpnybes (gražiai ir neabejingai), apie jų stiprybes (smagiai ir didžiuodamiesi), apie jų ir visų mūsų gyvenimą – neįžeidžiančiai ir labai kunčiniškai. Gal iš tikro – bent jau pabandykim. Detalės, smulkmenos – viskas tinka ir gražu. Rugsėjyj grįžęs iš tautinių miškų, pasižadu KĄ NORS smagiai pristatyt. Atvirai sakant, reikėtų pradėt nuo… Dzilbaus.

  4. Alvydas Jegelevičius parašė:

    Ugnei ir Albertui – aciu uz demesi ir uz nuosirdu bandyma interpretuoti, aprasyti A. J. asmenybe, nors tas zodis “APRASYTI” primena visokias tarybines inventorizacijas…

    Paveikslu netapau. Skicu priterliojes nemazai, bet TIKRUS paveikslus tapo kitas Alvydas – tapytojas PETKEVICIUS !!!

    Eilerastis, gaila, nepilnas ir netikslus. Reiktu is pirmos knygos nurasyt, nurodant viska…

    Visada maloniau kai kalbama apie darbus, o ne apie asmeni, bet – tiek to. Siuo atveju – jei Ugnei sis darbas padejo, tai ir gerai. Sveikinu. Dar karta dekoju ir linkiu geriausios sekmes !!!

    Dar

  5. r parašė:

    marazmas. susireiksminusiu saviskiu ratelis. ir dar filosofuoja 🙂 kaip sake vienas “…, bet i poezija nepretenduokit”.

  6. MC-9/1 KPI parašė:

    Kai kuriuos gerai žinau: Vidas, Kapitonas, Dzilbus, Romenas buvo biški hipiakai ir grazu ir kitiems pavyzdys turetu buti kaip reikia bendrauti.
    Grupioke

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: